Šios pastabos buvo paskelbtos likus vos kelioms valandoms iki svarbaus Danijos, Grenlandijos ir JAV pareigūnų susitikimo Baltuosiuose rūmuose dėl Grenlandijos.
„Tai nereiškia, kad ateityje nenorėsime kažko kito. Tačiau čia ir dabar mes esame (Danijos) karalystės dalis ir palaikome karalystę. Tai ypač svarbu šioje rimtoje situacijoje“, – pridūrė J.-F.Nielsenas.
Danijos užsienio reikalų ministras ir jo Grenlandijos kolega vėliau trečiadienį turėtų susitikti su valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir JAV viceprezidentu J.D.Vance'u, kuris praėjusiais metais priekaištavo Danijai dėl esą nepakankamo karinio buvimo Grenlandijoje.
J.-F.Nielsenas išreiškė viltį, kad po susitikimo „galėsime užmegzti normalesnį ir pagarbesnį dialogą su Jungtinėmis Valstijomis“.
Antradienį J.-F.Nielsenas pareiškė, kad Grenlandija rinktųsi būti Danijos, o ne JAV dalimi.
„Na, tai jų problema“, – atkirto D.Trumpas.
JAV prezidentas neatmetė galimybės Danijos autonominę teritoriją, kuri yra NATO narė, užimti jėga.
„Privalome tikėti, kad pasaulio tvarkos principai nebus paminti“, – trečiadienį paskelbtame interviu sakė Grenlandijos lyderis.
„Jei pradėsime žaisti su pagrindiniais demokratijos principais, turėsime rimtą problemą ne tik Grenlandijoje, bet ir visame pasaulyje“, – teigė jis.
Danų gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas trečiadienį bandė sumažinti JAV susirūpinimą dėl saugumo Grenlandijoje, naujienų agentūrai AFP sakydamas, kad Danija stiprina savo karinį buvimą šioje teritorijoje ir derasi su sąjungininkais dėl „didesnio NATO buvimo Arktyje“.
