Dabar populiaru
Publikuota: 2012 spalio 27d. 15:55

Hadžo maldininkai Minoje antrą dieną mėto akmenis į Šėtoną vaizduojančius stulpus

Maldininkai prieš apeigas prisirenka akmenukų.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Maldininkai prieš apeigas prisirenka akmenukų.

Šimtai tūkstančių musulmonų maldininkų iš viso pasaulio šeštadienį susirinko slėnyje netoli Saudo Arabijos šventojo Minos miesto mėtyti akmenų į Šėtoną vaizduojančias sienas.

Ritualo vietoje netoli trijų sienų sutelktos didelės saugumo pajėgos, budi medikai,

Vyrai, moterys, vaikai iš 189 valstybių eina nuo vienos sienos prie kitos šaukdami „Allahu Akbar“ (Dievas yra didžiausias) ir mėtydami akmenukus į šias sienas. Jie eina grupėmis, iškėlę savo šalių vėliavas, kad nė vienas narys nepasimestų milžiniškoje minioje.

Kai vieni meldžiasi mėtydami akmenukus, kiti greta fotografuojasi mobiliaisiais telefonais.

Saugumą užtikrinantys pareigūnai tuo piktinasi ir per garsiakalbius bara juos: „Kaip jūs, žmonės, galite ir Šėtoną akmenimis apmėtyti ir fotografuotis tuo pačiu metu?“

Maldininkams skubant mesti akmenukus, susidarydavo spūstys, kuriose yra žuvę šimtai žmonių; per hadžą maldininkų stovyklose taip pat kildavo gaisrų.

Kad iki galo atliktų ritualą, tikintysis turi mesti po 21 akmenuką į kiekvieną iš trijų 26 m ilgio sienų.

Tai yra paskutinis ir pats pavojingiausias kasmet vykstančio hadžo ritualas. Jis prasidėjo penktadienį, kai tikintieji apmėtė akmenimis didžiausią sieną – Jamrat al-Aqaba.

Seniau akmenys būdavo mėtomi į tris 25 metrų aukščio stulpus, bet mesti akmenys pataikydavo ir į už stulpų esančius žmones. Todėl po 2004-ųjų hadžo Saudo Arabijos valdžia nurodė vietoj stulpų pastatyti 26 metrų ilgio sienas.

Be to, maldininkams skubant mesti akmenukus, susidarydavo spūstys, kuriose yra žuvę šimtai žmonių; per hadžą maldininkų stovyklose taip pat kildavo gaisrų.

Saudo Arabijos valdžia, siekdama išvengti tokių tragedijų kaip 2006-aisiais, kai žuvo 364 žmonės, 2004-aisiais, kai žuvo 251 žmogus ir 1990-aisiais, kai žuvo 1 426 žmonės, slėnyje prie Šėtoną simbolizuojančių stulpų pastatė daugiaaukštį pėsčiųjų taką.

Šiemet hadžo apeigose, kurios baigsis pirmadienį, dalyvauja daugiau kaip trys milijonai užsiregistravusių maldininkų.

Didelės saugumo pajėgos stebi tikinčiuosius, einančius į akmenų mėtymo ritualą po avių skerdimo ritualo – Aukojimo šventės (Id al Adhos), kuria paminimas Abraomo pasiryžimas Dievui paliepus paaukoti savo sūnų Išmamelį. Tvirtinama, kad Šėtonas trijose vietose, kur dabar stovi stulpai, stengėsi įtikinti Abraomą nepaklusti Dievo įsakymui.

Po akmenų mėtymo į Šėtoną ritualo maldininkai eina į Mekos Didžiąją mečetę „atsisveikinti“ su Kaaba – kubo formos statiniu, kuriame įmūrytas Juodasis akmuo – švenčiausia islamo relikvija. Kaip tikima, tai yra akmuo, likęs iš Adomo pastatyto pirmojo aukuro Dievui.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min