„Hamas“ yra pasirengusi vienu metu iškeisti visus belaisvius ir paskelbti penkerių metų paliaubas“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga tuo metu, kai jo grupuotės delegacija rengėsi vėliau šeštadienį susitikti su tarpininkais Kaire.
Balandžio 17-ąją „Hamas“, kuri prieštarauja „daliniam“ susitarimui dėl paliaubų, atmetė Izraelio pasiūlymą, kuriame, be kita ko, buvo numatytos 45 dienų paliaubos mainais į 10 gyvų įkaitų grąžinimą.
Grupuotė nuosekliai reikalavo, kad paliaubų susitarimas turi užtikrinti karo pabaigą, visišką Izraelio pasitraukimą iš Gazos Ruožo, kalinių mainus ir neatidėliotiną pakankamos humanitarinės pagalbos įvežimą į karo nuniokotą palestiniečių teritoriją.
Izraelis savo ruožtu reikalauja visų įkaitų grąžinimo ir „Hamas“ bei kitų ginkluotų grupuočių Gazos Ruože nusiginklavimo, tačiau pastarasis reikalavimas islamistų judėjimui yra „raudonoji linija“.
Karas prasidėjo po 2023 metų spalio 7-ąją surengtos beprecedentės „Hamas“ atakos prieš Izraelį, kurios metu, kaip rodo AFP kaupiami oficialūs duomenys, žuvo 1 218 žmonių, daugiausia civilių.
Iš 251 tą dieną pagrobto įkaito 58 vis dar laikomi Gazos Ruože, iš jų 34, pasak Izraelio kariuomenės, yra nebegyvi.
Per paliaubas, kurios galiojo nuo sausio 19-osios iki kovo 17 dienos, į Izraelį buvo grąžinti 33 įkaitai, iš jų aštuoni buvo nebegyvi. Jie buvo iškeisti į maždaug 1,8 tūkst. palestiniečių, kurie buvo paleisti iš Izraelio kalėjimų.
„Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtais duomenimis, nuo kovo 18 dienos, kai buvo atnaujintas Izraelio puolimas, žuvo mažiausiai 2 062 palestiniečiai, o nuo karo pradžios Gazos Ruože žuvo iš viso 51 439 žmonės.
