Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas: kuo skiriasi jų užsienio politikos programos?

Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas
Šaltinis: 15min
4
A A

JAV respublikonai ir demokratai jau išsirinko savo kandidatus į JAV prezidento postą. Respublikonai patvirtino politinės patirties beveik neturinčio milijardieriaus Donaldo Trumpo kandidatūrą, o demokratai iškėlė buvusią valstybės sekretorę Hillary Clinton.

Laisvosios Europos radijas išskyrė 6 esminius JAV užsienio politikos klausimus ir palygino H.Clinton bei D.Trumpo pozicijas.

Rusija

H.Clinton mato Vladimirą Putiną kaip „chuliganą, kuriam nuolat reikia parodyti jo vietą, nes jis pasiruošęs pasiimti tiek, kiek jam bus leidžiama“.

Demokratų rinkimų kampanijos atstovai pabrėžia, kad būdama valstybės sekretore ir vėlesnėje politinėje karjeroje H.Clinton griežtai reagavo į Rusijos veiksmus.

H.Clinton žada stiprinti sankcijas Rusijai, kad ji suprastų savo agresijos pasekmes. Vienas iš paramos Europai punktų – energetinės nepriklausomybės auginimas ir atsisakymas Rusijos naftos bei dujų.

D.Trumpas jau spėjo pareikšti, kad „peržiūrės“ Krymo aneksijos pripažinimo klausimą bei svarstys sankcijų Rusijai panaikinimą.

Jis viešai paragino Rusijos programišius paviešinti ir likusią dalį jo oponentės laiškų, jei jie išties įsilaužė į demokratų elektroninio pašto serverius ir juos pagrobė.

D.Trumpas pabrėžia, kad JAV su Rusija sieja vienodi terorizmo ir migracijos pavojai bei žada kartu dirbti, kad jie būtų įveikti.

NATO

H.Clinton teigimu, NATO yra „viena geriausių investicijų, kokias JAV yra padariusi per savo istoriją“. Ji žada toliau tęsti bendradarbiavimą su partneriais Europoje, skirti dėmesio Rusijos atgrasymui.

„Jei Amerika nelyderiaus, mes paliksime vakuumą, kuris arba sukels chaosą, arba suteiks galimybę kitoms valstybėms jį užpildyti“, – teigė buvusi valstybės sekretorė.

Vienas esminių jos strategijos punktų – partnerysčių Europoje, Vidurio Rytuose ir Azijoje kūrimas.

Vienas esminių jos strategijos punktų – partnerysčių Europoje, Vidurio Rytuose ir Azijoje kūrimas.

D.Trumpas viešai teigė, kad aljansas yra „atgyvenęs projektas“. Prieš kelias savaites jis pabrėžė, kad JAV gins Baltijos valstybes nuo Rusijos agresijos tik jei šios „laikysis savo finansinių įsipareigojimų“.

Jis žada pakeisti ir pagerinti aljansą, kad šis galėtų atsakyti į globalaus terorizmo ir migrantų krizės iššūkius.

„Scanpix“/AP nuotr./NATO kariniai pajėgumai
„Scanpix“/AP nuotr./NATO kariniai pajėgumai

Iranas

H.Clinton palaiko 2015 metų susitarimą su Iranu. Iranas atsisakė savo branduolinės programos vystymo, už tai gaudamas ilgus metus slėgusių sankcijų panaikinimą.

Demokratų kandidatė žada nenuolaidžiauti Iranui ir stebėti, kad susitarimas būtų įgyvendinamas. Tuo pat metu bus kuriama platesnė strategija, kad būtų sulaikyta Irano įtakos plėtra regione.

H.Clinton siūloma politika Irano atžvilgiu daugeliui primena Ronaldo Reagano požiūrį į Sovietų Sąjungą – „pasitikėk, bet tikrink“.

D.Trumpas susitarimą su Iranu vadina viena didžiausių JAV užsienio politikos nesėkmių istorijoje. Jo teigimu, JAV beveik nieko negavo, Iranui duodama didžiulę naudą.

Respublikonų kandidatas norėtų naujo susitarimo su Teheranu. Jis neatmeta galimybės, kad JAV galėtų netgi padvigubinti ar patrigubinti sankcijų naštą.

„Scanpix“ nuotr./Hassanas Rouhani
„Scanpix“ nuotr./Hassanas Rouhani

Kinija

H.Clinton siūlo pakankamai griežtą požiūrį į Kinijos karinę ekspansiją Pietų Kinijos jūroje. Kaip atsaką ji siūlo strateginio JAV vaidmens Azijoje stiprinimą.

Be to, Kinija turėtų atsakyti karinių ar teritorinių disputų atveju bei padėti valdyti režimo veiksmus Šiaurės Korėjoje.

Demokratų kandidatė taip pat žada nemažinti spaudimo Pekinui dėl žmogaus teisių, prekybos ir kibernetinių atakų.

D.Trumpo pasiūlymas – sutvarkyti santykius su Kinija subalansuojant prekybos deficitą. Jis siūlo 45 proc. tarifą importuojamoms Kinijos prekėms. Respublikonų kandidatas taip pat žada atsikirsti Kinijos kibernetiniams išpuoliams ir priversti Pekiną paklusti Pasaulio prekybos organizacijos ir kitoms prekybos taisyklėms.

D.Trumpas taip pat žada spausti Kiniją, kad ji sustabdytų Šiaurės Korėjos branduolinės programos plėtrą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos kariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos kariai

„Islamo valstybė“

Demokratų kandidatė žada nugalėti „Islamo valstybę“ nesiųsdama JAV sausumos pajėgų į Iraką ir Siriją. H.Clinton žada stiprinti paties Irako gebėjimą atsakyti į džihadistų iššūkius.

Taip pat planuojama tęsti demokratijos ir saugumo programų rėmimą Afganistane. Saugumo ir stabilumo klausimai būtų sprendžiami ir Jemene bei Libijoje.

Saugumo ir stabilumo klausimai būtų sprendžiami ir Jemene bei Libijoje.

D.Trumpas žada įveikti „Islamo valstybę“ veikdamas su valstybių, kurioms grasina radikalusis islamas, pagalba. Tiesa, jis žada, jog būtent šios valstybės turės finansuoti kovą.

Jis ketina palikti JAV karinių pajėgų dalį šiuo metu esančią Afganistane bei tuos karo instruktorius, kurie veikia Irake.

D.Trumpas žada sugriežtinti migracijos taisykles ir kurį laiką neįleisti į JAV musulmonų.

Respublikonų kandidatas pasisako už kankinimo imituojant skandinimą (waterboarding) grąžinimą įtariamiems teroristams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krikščionių nukirsdinimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krikščionių nukirsdinimas

Klimato kaita

H.Clinton klimato kaitą vadina moraline ir ekonomine problema, kuri kelia grėsmę ir nacionaliniam saugumui. Jos planuose – JAV lyderiavimas pasaulio perėjime prie švaresnės ir atsinaujinančios energetikos.

Iki 2020-ųjų metų ketinama sumontuoti daugiau nei pusę milijardo saulės baterijų. Iki 2026-ųjų ketinama sukurti pakankamai atsinaujinančios energijos, kad ji aprūpintų kiekvienus JAV namus.

Tuo metu D.Trumpas nori kardinaliai pakeisti Baracko Obamos administracijos klimato kaitos politiką. Jis ketina sumažinti federalinės valdžios aplinkos apsaugos reikalavimus, išsaugoti darbus angliakasybos pramonėje.

Respublikonų kandidatas taip pat žada plėsti naftos perdirbimo gamyklų tinklą ir atnaujinti Keystone XL projektą, kuris užtikrintų JAV energetinę nepriklausomybę.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min