Įprasta šios moters diena prasideda dar saulei nepatekėjus: 8–12 valandų ji dirba parduotuvėje, ūkyje arba pluša kieno nors namuose, o iš vargano uždarbio turi išmaitinti ne tik savo vaikus, bet ir vyresnio amžiaus giminaičius.
Grįžusi namo, ji nepamiršta pasiteirauti vaikų, kaip jiems tądien sekėsi mokykloje ir kuo jie svajoja būti užaugę. Tada keletą valandų ji ruošia maistą gausiai šeimynai, nors turi tik nedidukę viryklę ar ugniakurą. Daugelyje pasaulio kampelių ši moteris dar ir pati užaugina šį maistą, kuriuo pamaitina visus, susirinkusius prie stalo.
O dabar pabandykite įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu ši moteris taptų smurto dėl lyties auka ir nebegalėtų atlikti savo kasdienių darbų. Visų pirma šeimos biudžetą prislėgtų nepakeliama jos gydymo išlaidų našta, o jeigu ji apskritai nebepajėgtų dirbti ir rūpintis savo atžalomis dėl patirtų fizinių ar psichologinių traumų, jos vaikams tektų palikti mokyklą ir imtis atsitiktinių darbelių, kad tik padėtų išlaikyti gausią, be maitintojos likusią šeimyną.
Nukentėtų ir vietinių parduotuvėlių, kuriose ji apsipirkdavo, savininkai, nes jie prarastų nuolatinę klientę ir jų pajamos taip pat sumažėtų.
Gali būti, kad jūs netgi pažįstate tokią moterį. Pagal tyrimų duomenis net viena iš trijų moterų pasaulyje susiduria su vienokia ar kitokia smurto dėl lyties apraiška, o viena iš penkių tampa prievartos ar bandymo išprievartauti auka.
Tai gali nutikti ir ką tik užsimezgusiai gyvybei, kai būsima motina yra priversta nutraukti nėštumą todėl, kad kūdikis yra moteriškosios lyties, arba tada, kai šeima atsisako išleisti į mokslus dukterį, ar netgi tada, kai šeimoje augantys berniukai per vakarienę gauna dvi maisto porcijas, o mergaitės, kol jie nepasisotino, net neturi teisės įsidėti kąsnelio į burną.
Pagal tyrimų duomenis net viena iš trijų moterų pasaulyje susiduria su vienokia ar kitokia smurto dėl lyties apraiška, o viena iš penkių tampa prievartos ar bandymo išprievartauti auka.
Smurtas dėl lyties gali pasireikšti ir kaip priverstinis mažamečių dukterų ištekinimas, šeimyninis smurtas ar lytinis išnaudojimas.
Kad ir kokios tokio smurto apraiškos, visų pirmiausia jis netoleruotinas kaip šiurkštus žmogiškojo orumo pažeidimas. Niekas negali įvertinti nuo tokio smurto nukentėjusiųjų patiriamo skausmo ir sielvarto gelmės. Tačiau galime suskaičiuoti išlaidas, skirtas aukoms gydyti ar teisinei pagalbai suteikti, ir patirtus nuostolius dėl prarasto atlyginimo, mažesnio darbo našumo, kilusio pavojaus sveikatai, net dėl didelės ŽIV užsikrėtimo tikimybės – visi šie dalykai turi savo kainą.
Kai tai suskaičiuosime, galėsime įvertinti ne tik didžiulį pinigais išreikštą smurto prieš moteris ir mergaites mastą, bet ir tikrąją kainą, kurią tenka sumokėti kiekvienam mūsų visuomenės nariui.
Pavyzdžiui, Ugandoje beveik 13 proc. moterų teigė, kad buvo praradusios namų ruošai svarbų laiką dėl artimo partnerio prievartos. Kai kurios jų buvo nedarbingos kasmet po 11 darbo dienų. Daugiau nei du trečdaliai apklaustų Bangladešo namų ūkių teigė, kad dėl šeimyninės prievartos vidutiniškai patyrė apie 5 JAV dolerius nuostolių per mėnesį – tai sudaro maždaug 5 proc. daugumos moterų pajamų.
Šie nuostoliai dar didesni tuose namų ūkiuose, kuriuose moterys yra pagrindinės arba vienintelės šeimos maitintojos, be to, neabejotina, kad tikroji žala yra gerokai didesnė, nei teigiama.
Neišvengiamą žalą patiria ir bendruomenė, nes auga išlaidos teismų veiklai, sveikatos apsaugos ir saugumo užtikrinimo paslaugoms.
Deja, nė viena pasaulio šalis ar regionas nėra nuo to apsaugoti. 2003 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centrai apskaičiavo, kad atvejai, kai nukenčiama nuo artimo partnerio smurto, kasmet kainuoja 5,8 milijardo JAV dolerių: iš jų beveik 4,1 milijardo tenka tiesioginėms medicinos ir sveikatos apsaugos išlaidoms padengti, o 1,8 milijardo prarandama dėl patirto nedarbingumo.
Smurtas prieš moteris ir mergaites yra tarptautinės reikšmės žmogaus teisių bei nacionalinio saugumo klausimas. Giliai įsišaknijusio smurto padariniai susiję ne tik su patirtais sužalojimais ar ekonominiais nuostoliais, bet neretai susiduriama ir su sunkiais, ilgalaikiais, o kartais ir nepagydomais žmonių sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, lytiškai perduodamomis infekcijomis. Be to, socialinę ir psichologinę žalą patiria ne tik nukentėjusiosios, bet ir jų vaikai, šeimos bei ištisos bendruomenės.
Tačiau ten, kur prievarta ir smurtas neleidžia moterims įsitvirtinti darbo rinkoje ir jau daug metų žlugdo vietines bendruomenes, skatinamas moterų ekonominis aktyvumas prisideda prie bendrojo vidaus produkto ir asmeninių pajamų augimo.
Per atliktą tyrimą buvo apskaičiuota, kad besivystančiose valstybėse sudarius geresnes sąlygas moterims dalyvauti ekonominiame gyvenime, vienam gyventojui tenkančios pajamos galėtų išaugti net iki 14 procentų. Didesnės pajamos suteiktų galimybių lengviau išmaitinti šeimas, leisti vaikus į mokyklą bei remti vietinius prekiautojus ir gamintojus, taip įsukant ir tvaraus ekonominio augimo variklį.
Smurto atvejų gali pasitaikyti ir namuose, ir teritorijose, kur kyla kariniai konfliktai, kai moterų prievartavimas yra naudojamas kaip karo priemonė, ir netgi tada, kai mergaitės yra žeminamos ir nuvertinamos vien dėl lyties. Bet kuri iš šių apraiškų yra atgrasi, nepriimtina ir neleistina. Jokia valstybė negali stiprėti ir daryti pažangos, kai pusė jos gyventojų yra menkinama ir nuolat patiria netinkamą elgesį bei diskriminaciją.
Šiais metais dar kartą pasižadėkime ir sau, ir kitiems, kad esame įsipareigoję kovoti su smurtu, į kurio pražūtingus spąstus pakliūva tiek daug moterų ir mergaičių. Privalome pasipriešinti nebaudžiamumo kultūrai, skatinančiai smurto ratą nepaliaujamai suktis. Tik glaudžiai bendradarbiaudami ir dirbdami išvien galėsime pasiekti, kad visos smurto apraiškos taptų tik praeities liekana.
