Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 9d. 07:40 , Atnaujinta: 2019 liepos 9d. 09:18

Honkongo lyderė: ekstradicijos įstatymo projektas yra „miręs“

Honkongo lyderė Carrie Lam
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Honkongo lyderė Carrie Lam

Honkongo lyderė Carrie Lam antradienį pareiškė, kad piliečių pasipiktinimą sukėlęs įstatymo projektas dėl ekstradicijos į Kiniją yra „miręs“, tačiau ji ir vėl nepatenkino protestuotojų reikalavimų nedelsiant visiškai atsisakyti šio teisės akto.

Dabar jau įšaldytas įstatymas, pagal kurį įtariamieji būtų išduodami į pagrindinę Kinijos teritorijos dalį teisti, išprovokavo Honkonge mitingus. Vėliau demonstracijos virto platesniu judėjimu už demokratines reformas ir laisvių šiame pusiau autonominiame mieste naikinimo sustabdymą.

Ši krizė, per kurią policija prieš protestuotojus panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas, o demonstrantai nusiaubė parlamentą, yra rimčiausias iššūkis Pekino valdžiai nuo 1997 metų, kai miestas buvo sugrąžintas Kinijai.

Stiprėjant raginimams C.Lam atsistatydinti, miesto lyderė pastarosiomis savaitėmis vengė viešų pasirodymų. Tačiau antradienį ji kreipėsi į visuomenę ir pakartojo savo poziciją, kad neplanuojama vėl grįžti prie ekstradicijos įstatymo projekto.

„Tebėra užsitęsusių abejonių dėl vyriausybės nuoširdumo ar nerimo (dėl to), ar vyriausybė neatnaujins šio proceso Įstatymų Leidžiamojoje Taryboje. Taigi, kartoju, kad tokio plano nėra. Įstatymo projektas yra miręs“, – sakė prokiniškų pažiūrų C.Lam.

Visgi ji nepavartojo žodžio „atšaukti“ – šį reikalavimą skandavo šimtai tūkstančių protestuotojų, užplūdusių miesto gatves.

Protestuotojai reikalauja visiškai išbraukti įstatymo projektą dėl ekstradicijos iš Honkongo įstatymų leidžiamojo organo darbotvarkės, užuot laukus 2020 metų liepos, kai jis nustos galioti pasibaigus kitai parlamento sesijai.

C.Lam sutiko be jokių išankstinių sąlygų susitikti su protestuotojais studentais ir pripažino, kad miestas susiduria su rimtais ekonominiais, politiniais bei socialiniais iššūkiais.

„Priėjau prie išvados, kad Honkongo visuomenėje esama tam tikrų esminių ir giliai įsišaknijusių problemų“, – sakė ji.

Priėjau prie išvados, kad Honkongo visuomenėje esama tam tikrų esminių ir giliai įsišaknijusių problemų, – sakė ji.

C.Lam spaudžiama paskirti nepriklausomą teisėją vadovauti visuomeninei komisijai, kuri ištirtų policijos atsaką į protestus.

Tačiau miesto lyderė pirmadienį dar kartą atmetė šiuos raginimus ir sakė, kad skundus dėl pernelyg didelės policijos jėgos panaudojimo turi tirti egzistuojanti skundų tyrimo institucija.

Analitikas Dixonas Singas sakė, jog mažai tikėtina, kad protestuotojus patenkins pastarasis C.Lam pareiškimas.

„Pasitikėjimas vyriausybe rekordiškai žemas, todėl, jei nebus iki galo įgyvendinti pagrindiniai (protestuotojų) reikalavimai, dauguma Honkongo gyventojų toliau labai skeptiškai žiūrės į vyriausybės nuoširdumą“, – sakė jis AFP.

Netrukus po Honkongo lyderės pareiškimo, kad ekstradicijos įstatymo projektas yra „miręs“, viena iš protestus organizuojančių grupių pažadėjo tęsti savo mitingus.

„Jeigu Carrie Lam ir jos vyriausybė vis dar neišgirs mūsų penkių reikalavimų, Pilietinių žmogaus teisių forumas ir toliau rengs protestus ir susibūrimus“, – žurnalistams sakė organizacijos atstovė Bonnie Leung.

Banko „testavimas“

Judėjimas prieš ekstradicijos įstatymą suvienijo skirtingus Honkongo visuomenės sluoksnius, pradedant verslo atstovais, teisininkais ir baigiant religiniais lyderiais, aktyvistais bei žurnalistais.

Protestuotojai žadėjo imtis dar aktyvesnių veiksmų, jeigu jų reikalavimai nebus įgyvendinti.

Pokalbių svetainėse ir susirašinėjimo platformose sklinda raginimai šį šeštadienį masiškai atsiimti lėšas iš Kinijos banko ir taip surengti šios finansų institucijos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Pekinas pareiškė visiškai remiąs C.Lam ir paragino Honkongo policiją persekioti visus, dalyvavusius įsiveržime į parlamentą ir kituose susirėmimuose.

Praėjusį savaitgalį Kinijos ambasadorius Londone pareiškė, kad įstatymo projekto dėl ekstradicijos reikia įstatymų spragoms pašalinti. Tai pakurstė nerimą, kad Pekinas gali mėginti prastumti šį teisės aktą.

Šie protestai taip pat yra dalis ilgiau trunkančio mūšio tarp manančiųjų, kad visiška integracija su autokratiškai valdoma žemynine Kinija yra neišvengiama, ir tų, kurie siekia išsaugoti Honkongo laisves bei kultūrą.

Pagal 1997 metų susitarimą su Didžiąja Britanija dėl Honkongo sugrąžinimo Kinija įsipareigojo leisti miestui turėti specialias teises, įskaitant žodžio laisvę ir nepriklausomą teismų sistemą.

Tačiau daugelis sako, kad prieš pusšimtį metų sudaryto susitarimo sąlygų nebepaisoma. Jie atkreipia dėmesį į disidentinės literatūros pardavėjų sulaikymą pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje, iškilių veikėjų eliminavimą iš politinio gyvenimo, protestų už demokratiją lyderių kalinimą.

Valdžia taip pat atmeta raginimus rengti tiesioginius miesto lyderio rinkimus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:06
02:24
01:41

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min