Įvairios krikščionių bendruomenės skirtingai minėjo šią šventę, o pastarosios minėjimas priklausė nuo to, iš kurios šalies buvo atvykę imigrantai. Būtent išpažįstama krikščionybės kryptis dažnai lemdavo tai, kaip Šv.Kalėdas minėdavo viena ar kita JAV gyventojų grupė.
Štai kalvinistai visiškai draudė Šv.Kalėdų šventimą. Tuo tarpu episkopalai ir „Moravijos broliai“ gruodžio 25 d. paminėdavo specialiomis ceremonijomis bažnyčiose ir puošdami savo namus.
Štai kalvinistai visiškai draudė Šv.Kalėdų šventimą. Tuo tarpu episkopalai ir „Moravijos broliai“ gruodžio 25 d. paminėdavo specialiomis ceremonijomis bažnyčiose ir puošdami savo namus.
Galiausiai XIX a. viduryje įvairių krypčių krikščionys pradėjo ignoruoti Šv.Kalėdų šventimo skirtumus ir būtent tuo metu pastebimos bendros amerikietiškos šventės minėjimo tradicijos užuomazgos.
Šv.Kalėdos pradėtos minėti su artimais žmonėmis ir tapo bene svarbiausia šeimynine metų švente. Be to, vis daugiau amerikiečių tuo metu perėmė iš Europos kilusią tradiciją puošti Šv.Kalėdų egles ir keistis dovanomis. Vokiečių kilmės amerikiečiai kalėdines egles pradėjo puošti saldumynais, žvakėmis ir įvairiais žaislais.
Šv.Kalėdų šventimui populiarėjant, vis daugiau JAV valstijų gruodžio 25 d. paskelbė nedarbo diena. Pirmoji šią šventę įteisino Luiziana 1837 m. 1860 m. jos pavyzdžiu pasekė dar 14 valstijų. Galiausiai 1870 m. tuometis JAV prezidentas Ulyssesas Grantas paskelbė Šv.Kalėdas federaline švente.
Dar iki Šv.Kalėdų šventimo išpopuliarėjimo daugelis amerikiečių žinojo nemažai Anglijoje sukurtų kalėdinių dainų. Tačiau labai greitai ir patys amerikiečiai jau galėjo pasigirti savomis kalėdinėmis dainomis, iš kurių pasaulyje labiausiai išgarsėjo 1857 m. sukurta „Jingle Bells“.
Tačiau labai greitai ir patys amerikiečiai jau galėjo pasigirti savomis kalėdinėmis dainomis, iš kurių pasaulyje labiausiai išgarsėjo 1857 m. sukurta „Jingle Bells“.
Bene žymiausiu amerikietišku Šv. Kalėdų simboliu tapo Kalėdų senis – Santa Claus. Pats personažas buvo sukurtas remiantis istorija apie Šventąjį Nikolajų, kuris buvo laikomas vaikų gynėju, ir turi savo atitikmenis skirtingais vardais daugelyje krikščioniškų pasaulio valstybių.
XIX a. Šv. Nikolajaus dieną gruodžio 6 d. plačiai minėjo JAV olandų bendruomenė. Ši šventė buvo ypatingai populiari olandų įkurtame Niujorke.
1809 m. išleistoje rašytojo Johno Irvingo knygoje „Niujorko istorija“ Šv.Nikolajus buvo vadinamas visų niujorkiečių šventuoju. Jis buvo vaizduojamas su skrybėle ir plačiomis kelnėmis bei rūkantis pypkę.
