Teisėjas Adrianas Fulfordas sakė, kad galėjo A.Casburn nuteisti trims metams kalėjimo, tačiau to nepadarė, nes ji su vyru šiuo metu vykdo procedūras, reikalingas berniuko įsivaikinimui.
Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad 2010 rugsėjį A.Casburn paskambino į laikraščio redakciją ir ragelį pakėlusiam žurnalistui Timui Woodui papasakojo prieš laikraštį vykdomo tyrimo detales ir išdavė pagrindinių įtariamųjų pavardes. Už tai Skotland Jardo darbuotoja paprašė pinigų.
Žurnalistas apie pokalbį papasakojo savo vadovams, tačiau šie nusprendė neskelbti informacijos ir nemokėti A.Casburn jokių pinigų. Vietoje to laikraščio atstovai kreipėsi į policiją.
Teisme pareigūnė prisipažino skambinusi į redakciją, tačiau neigė už informaciją prašiusi pinigų.
Moteris sakė specialiai nutekinusi informaciją apie atliekamą tyrimą, nes norėjo, kad žmonės žinotų, jog į jį įtrauktas ir antiteroristinis policijos skyrius. Tai jai pasirodė neracionalu.
Laikraštis buvo uždarytas po kilusio skandalo dėl žurnalistų darbo metodų. Paaiškėjo, kad jie ne tik klausėsi princo Harry bei visos eilės įžymybių pokalbių telefonu, bet ir papirkinėjo policininkus, viešbučių darbuotojus.
2011-aisiais skandalas paaštrėjo, nes paaiškėjo, kad žurnalistai klausėsi Londone įvykusio teroristinio akto aukų ir Afganistane žuvusių kareivių artimųjų pokalbių telefonu.
Jie tikrino dingusios mergaitės balso pašto žinutes, taip gerokai apsunkindami teisėsaugininkų galimybes ją greičiau surasti. Vėliau mergaitė rasta nužudyta.
