Kino studija – dronų gamykla?
Pirmadienio naktį Rusija masiškai atakavo Ukrainą. Dėl to nukentėjo ir Aleksandro Dovženkos kino studija. Anot Kremliaus, ji atakuota, nes čia tariamai buvo gaminami dronai. Šiuos teiginius socialiniuose tinkluose platino internautai.
„Rusija smogė legendinei kino studijai „Dovženko“ ir, anot Ukrainos šaltinių, sunaikino 1 000 legendinių filmų kostiumų. Bet kodėl? Ukrainos gelbėjimo tarnybų paskelbti vaizdo įrašai iš sunaikintos vietos įrodė, kad studija buvo paversta dronų gamybos vieta.
Ukrainos šaltiniai greitai ištrynė įrašus, bet internete jie liko“, – skelbė vienas internautas.
Kitas aiškino tą patį: „Propagandiniai“ dronai: Ukrainos žiniasklaida netyčia nutekino informaciją apie karines dirbtuves Dovženkos kino studijoje.
<...> paskelbtose nuotraukose tarp nuolaužų buvo aiškiai matomos tvarkingos Ukrainos tolimojo nuotolio kamikadzės dronų „FP-2“ sparnų krūvos.
Taigi „nepriklausomi žurnalistai“ puikiai patvirtino oficialią Rusijos gynybos ministerijos ataskaitą, kurioje tiesiogiai buvo užsiminta apie užmaskuotų bepiločių orlaivių gamybos ir derinimo dirbtuvių sunaikinimą.
Supratę, kad užuot demonstravę „rusišką barbariškumą“, jie ką tik atskleidė teisėtą karinį taikinį, „NV“ redaktoriai puolė į paniką ir puolė valyti leidinius“, – pasakojo jis.
Trečiasis paprasčiausiai atkartojo Rusijos gynybos ministerijos pranešimą, kuriame bandoma pateisinti smūgius Ukrainos istoriniams objektams.
Du iš trijų dalijosi tuo pačiu nuotraukų koliažu.
Bandė teisintis
Po atakų Rusijos gynybos ministerija išplatino pranešimą, kuriame bandė pateisinti savo veiksmus prieš Ukrainos kultūrinį paveldą.
Jame teigiama, kad Maskva smogė „tolimojo ir vidutinio nuotolio bepiločių orlaivių gamybos bei parengimo cechui Dovženkos kino studijos teritorijoje“. Jame taip pat pabrėžiama, esą Rusijos pajėgos neatakuoja civilinių objektų.
Ministerija taip pat pateikė ir pasiaiškinimą dėl tą pačią naktį įvykdyto smūgio Pečorų lauros vienuolyno bei cerkvių kompleksui. Toje vietovėje esą pataikė amerikietiškos raketų sistemos „Patriot“ raketa.
Po smūgio – dezinformacijos kampanija
Kaip pažymėjo Ukrainos Kovos su dezinformacija centras, Kremliaus propaganda pradėjo didelio masto dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama pateisinti birželio 15-osios naktį Kyjive įvykdytus masinius smūgius prieš civilinius ir kultūros objektus bei išvengti atsakomybės už savo karo nusikaltimus.
Centro analitikai pažymėjo, jog Kremliaus informaciniai šaltiniai laikosi jiems įprastos taktikos: bandoma sąmoningą civilių gyventojų terorizavimą pateikti kaip smūgius prieš tariamus karinius taikinius arba suversti kaltę pačiai Ukrainai.
Minima ir dezinformacija apie Dovženkos kino studiją, kurią Maskva pavadino „teisėtu kariniu taikiniu“, nes ji esą yra „propagandos židinys“. Propagandininkai taip pat platino naratyvą, jog visame Kyjive steigiamos ginklų gamybos įmonės, užmaskuotos kaip civiliniai objektai.
„Rusų propagandininkų vaizduotėje praktiškai kiekvienas pastatas yra „karinis objektas“, – pastebėjo centras.
Išvadą padarė pagal nuotraukas
Internautai dalijosi tuo pačiu nuotraukų koliažu. Dešinėje matyti ukrainiečių portalo „New Voice“ fotografo daryta nuotrauka iš įvykio vietos. Kai kurie teigė, esą leidinys suskubo trinti nuotraukas, tačiau taip nebuvo.
Šias nuotraukas vis dar galima rasti portalo „Facebook“ puslapyje (suarchyvuota).
Kitoje nuotraukoje matyti ukrainietiškas dronas FP-2. Išvada, jog tai tariamai buvusi dronų gamykla, daroma dėl to, kad nuotraukoje su kino studijos griuvėsiais matyti kažkokia konstrukcija ar nuolaužos, primenančios minėto drono sparnus.
Kadangi internautai nusprendė sulyginti nuotraukose matomus objektus, padarykime tai ir mes. Nuotraukoje matoma kiek lenkta pailga forma ir keturios skylutės – dvi didesnės ir dvi mažesnės. Tačiau „New Voice“ nuotraukoje ant kiekvienos detalės matyti kažkoks baltas objektas, o ant drono sparnų – ne. Be to drono sparnas turi vieną papildomą pailgą skylutę.
Kitose įvykio vietoje užfiksuotose nuotraukose jokių dronų dalių nematyti (čia, čia)
Vien iš nuotraukos sunku pasakyti, kas yra internautus sudominę objektai. Tiesa, iš pirmo žvilgsnio jie gali būti panašūs, tačiau drono sparnas tikrai nėra vienintelis tokios formos daiktas. Daugiau nuotraukų, kuriose matytųsi ta pati vieta iš griuvėsių, rasti nepavyko, tad jokios išvados iš vieno kadro daryti nevertėtų. Aplink matyti ir daugiau metalo konstrukcijų, tai galėjo būti jų dalis.
Nusitaikė į kultūros paveldą
Kaip minėjome, po masinės Rusijos atakos Kyjive didelių nuostolių patyrė į UNESCO kultūros paveldą įtrauktas Pečorų lauros vienuolynas bei cerkvių kompleksas. Taip pat nukentėjo ir Aleksandro Dovženkos kino studija – čia sunaikinta didžiausia ir seniausia istorinių kostiumų kolekcija.
Ukrainos kultūros ministerija nurodė, jog dėl atakos buvo sunaikinti maždaug 100 tūkst. kostiumų bei daugiau nei 3 mln. drabužių, naudotų Ukrainos kino filmų gamyboje ir dešimtmečiais išsaugotų kaip šalies kinematografinio paveldo dalis.
Pasak Dovženkos studijos direktoriaus Andrijaus Dončiko, kolekcijoje buvo kostiumai iš ne vieno kultinio ukrainiečių filmo. Sprogimo metu apgadinti beveik visi studijos pastatai, išdaužti langai, sugadinta įranga, dėl ko sustabdyta jos veikla.
Tai jau antras išpuolis prieš studiją šį mėnesį, o tai rodo, kad taikinys pasirenkamas sąmoningai.
Ir šie du objektai nebuvo vieninteliai, kurie yra svarbūs Ukrainos kultūrai. Taip pat buvo apgadinti valstybinė įmonė „Ukrkinochronika“ – viena iš seniausių Ukrainos dokumentinių filmų studijų, Nacionalinis kultūros, meno ir muziejų kompleksas „Mystetskyi Arsenal“.
Nukentėjo nacionaliniai meno rūmai „Ukraina“ – buvo išdaužti langai ir apgadintas fasadas. Charkive drono smūgis pataikė į Meno muziejų – vieną iš svarbiausių šalies meno įstaigų. Ir tai net ne viskas.
Vicepremjerė humanitarinės politikos klausimais Tatjana Berežnaja „Facebook“ paskyroje teigė, kad kilusio gaisro kino studijoje metu ugnyje pražuvo itin vertinga ir gausi Ukrainos kultūrinio paveldo dalis.
„Rusija užpuolė Aleksandro Dovženkos vardo nacionalinę kino studiją Kyjive. Vieną iš seniausių kino studijų Ukrainoje. Kilo gaisras. Dėl smūgio buvo apgadintas kostiumų cechas. Sunaikinta didžiausia ir seniausia kostiumų kolekcija Ukrainoje. Studijoje buvo apie šimtą tūkstančių kostiumų ir trys milijonai įvairių drabužių vienetų. Taip pat apgadinti kiti kino studijos korpusai ir pastatai“, – rašė T.Berežnaja.
„Rusija toliau tikslingai puola ne tik civilinę infrastruktūrą ir civilius gyventojus, bet ir kultūros įstaigas, saugančias ukrainiečių tapatybę, atmintį ir istoriją. Kultūros centrų naikinimas yra bandymas suduoti smūgį ukrainiečių tautos atminčiai, istorijai ir savitumui“, – pabrėžė ministrė.
Ukrainos kultūros ministerijos gegužės 13 d. duomenimis, Rusija per karą sunaikino arba apgadino 1 783 kultūros paveldo objektus ir 2 540 kultūros infrastruktūros objektų.
UNESCO yra patvirtinę 536 objektus, kuriuos sugriovė arba apgadino Rusija. Tai – 154 religinės vietos, 280 istorinės ir (arba) meninės vertės pastatų, 41 muziejus, 33 paminklai, 22 bibliotekos, 5 archeologinės vietos, 1 archyvas.
Žinoma taktika
Tokia Kremliaus taktika yra gerai žinoma. Rusija atakuoja civilinius ar kultūrinius objektus, o tam, kad išvengtų kaltinimų karo nusikaltimais ir kultūros paveldo naikinimu, jos institucijos išgalvoja, jog tai yra karinis taikinys.
Dezinformacijos ekspertai pastebi, jog melas būna sugalvotas jau prieš Rusijos raketoms pataikant į civilinius taikinius. Mokslininkai šią suderintą dezinformacijos taktiką vadina „informaciniu alibi“. Ji naudojama siekiant nukreipti kaltę ir atsikratyti atsakomybės už karo nusikaltimus.
„Beveik kiekvienas Rusijos karo nusikaltimas Ukrainoje, sulaukęs tarptautinio dėmesio, lydimas iš anksto suplanuotos, kruopščiai parengtos pasiteisinimo versijos. Melas, išplatintas dar prieš kelias dienas per platų veikėjų tinklą, skirtas perkelti kaltę Ukrainai ir suklaidinti žurnalistus, politikus bei plačiąją visuomenę, sėjant abejones“, – pastebi ekspertai.
Jungtinių Tautų ataskaitoje, paskelbtoje Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro, dar 2023 m. pažymėta, kad Ukrainos kultūros objektai tampa rimtų išpuolių taikiniu. Jie išreiškė gilų susirūpinimą dėl nuolatinio ukrainiečių tautos istorijos ir tapatybės menkinimo, kuriuo siekiama pateisinti karą ir neapykantą. Ekspertai įspėjo, kad Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos kultūrą, istoriją ir kalbą gali būti prilyginti bandymui sunaikinti ukrainiečių tapatybę.
Tai, kad socialiniuose tinkluose platinamos ir lyginamos identiškos nuotraukos, dalijamasi Rusijos gynybos ministerijos pranešimu, galimai išduoda ir tikslingą Kremliaus informacinę kampaniją.
Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, kalbėdamas Rusijos smūgių apgadintą Pečorų laurą, ragino ukrainiečius internete neskelbti raketų nuolaužų nuotraukų, nes rusai išnaudoja kiekvieną progą savo dezinformacijos kampanijoms.
„Aš parodau, kodėl socialiniuose tinkluose neturėtumėte skelbti jokių raketų nuolaužų nuotraukų.
Dar vienas didžiulis puolimas prieš Kyjivą. Oro gynyba naudoja „Patriot“. Ukrainiečiai fotografuoja „Patriot“ raketos fragmentą, kuris šiąnakt, tikriausiai, numušė rusišką „Zircon“, ir net nesuprasdami, kam ji priklauso, paskelbia nuotrauką internete. Priešas naudoja bet kokį ukrainietišką turinį, kad skleistų savo naratyvus ir propagandą“, – aiškino jis.
15min verdiktas: melas. Nėra jokių įrodymų, jog kino studijoje buvo gaminami dronai. Nuotraukoje gali būti bet kas. Ukrainos Kovos su dezinformacija centras nurodė, jog tai Kremliaus dezinformacijos kampanija, kuria siekiama nusikratyti kaltės už smūgius ukrainiečių kultūriniam paveldui. Tąnakt Maskva atakavo ne vieną ukrainiečiams istoriškai svarbų objektą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
