Sekite 15min Google
„Štai ir viskas“
Viena internautė viešoje „Facebook“ grupėje paskelbė, esą „Didžioji Britanija yra padalinta“.
„Stai ir viskas, Didzioji Britanija yra padalinta. Istorine diena, kas ten vyksta dabar ?! Skotijos, Velso, ir Siaures Airijos lyderiai paskelbe Londono valdymo eros pabaiga. Jie pasirase memoranduma, del apsisprendimo teises, ir atsiskyrimo nuo Jungtines Karalystes. Skotija ir Velsas ragina siekti nepriklausomybes, o Siaures Airija – susivienijimo su Airijos Respublika, ir savo regionine ateiti, sieja su Europos Sajunga. Is tiesu, Britanija praranda trecdali savo teritorijos, kuriose viespatavo simtmecius savo nepriklausomybes. Dabar ji tampa dar mazesne. Idomu, ka dabar darys dabartinis Britanijos Karalius, juk viskas salyje griuva, byra (kalba netaisyta – red. past.)“, – aiškino ji.
Ką sako pasirašytas dokumentas?
Pagrindinių Škotijos, Šiaurės Airijos ir Velso partijų lyderiai pirmadienį bendru susitarimu patvirtino savo tautų teisę į apsisprendimą ir teisę siekti nepriklausomybės nuo JK, pasirašydami bendrą dokumentą.
Šis dokumentas gali ir iš esmės grasina privesti prie JK iširimo. Tačiau teiginiai apie šalies padalijimą klaidingai interpretuoja šio dokumento esmę ir teisinį statusą. JK nesugriuvo, nebuvo oficialiai padalyta, o jokios teritorijos nebuvo prarastos.
Atstovai susitiko kaip partijų lyderiai, o ne kaip atitinkamų vyriausybių pareigūnai.
Trijų pusiau autonominių regionų pirmieji ministrai įspėjo JK ministrą pirmininką Andy Burnhamą ir jo vyriausybę pasirengti konstituciniams pokyčiams. Jie pabrėžė, kad šių regionų lyderiai yra pasiryžę siekti nepriklausomybės, o jų ateitis yra susijusi su Europos Sąjunga (ES).
„Mūsų tautos turi teisę į apsisprendimą. Jokia Vestminsterio vyriausybė neturi teisės blokuoti demokratijos ar griauti principo, kad mūsų žmonės patys spręs dėl savo ateities“, – teigiama memorandume, kuriame minimas JK parlamentas Londone.
„Žmonėms, stebintiems visose šiose salose, – žmonėms, stebintiems visame pasaulyje, – negalėtų būti aiškesnio ženklo, kad Vestminsterio laikas artėja prie pabaigos“, – priduriama dokumente.
Memorandume šalys pripažino turinčios skirtingas konstitucines pozicijas ir kad kiekviena tauta savo ateitį nuspręs „savaip ir savu laiku“.
Tai pirmas kartas, kai visų trijų regionų lyderiai yra arba iš nepriklausomybę remiančių partijų, arba, Šiaurės Airijos atveju, iš susivienijimą remiančių partijų. Šiaurės Airija buvo padalyta ir liko JK dalimi, kai Airija prieš daugiau nei šimtmetį iškovojo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.
A.Burnhamo atstovas iš esmės atmetė šį grasinimą ir pareiškė, kad premjeras tvirtai tiki sąjunga ir yra labiau susitelkęs į pragyvenimo išlaidų mažinimą, o ne į konstitucinius ginčus.
„Jungtinei Karalystei sekasi geriausiai, kai žmonės susitelkia ties mūsų bendromis vertybėmis ir problemų sprendimu, o ne susiskaldymu“, – sakė jis.
Apie memorandumą paskelbta praėjus kelioms dienoms, kuomet JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „labai norėtų pamatyti“ suvienytą Airiją.
Teisinė dokumento reikšmė
Glazgo universiteto Viešosios politikos centro direktorės Nicolos McEwen teigimu, šis viršūnių susitikimas buvo svarbus simboliškai, tačiau neturi jokios teisinės reikšmės. Ji teigė: „Nemanau, kad grėsmė sąjungai yra didesnė, nei buvo vakar.“
Anot N.McEwen, neskaitant grasinimų atsiskirti, didžiausias šių trijų jėgų susivienijimo poveikis galėtų pasireikšti, jei jos susitartų nuolat bendradarbiauti – tai padėtų daryti didesnę įtaką JK vyriausybei.
Kaip pažymi laikraštis „The Guardian“, šis lyderių žingsnis yra tarptautinio masto pokalbio dalis, kuriame devoliucija yra pagrindinis naujo JK premjero politinis projektas.
Anot Kardifo universiteto viešosios politikos profesorės Lauros McAllister, aukščiausio lygio susitikimas leido nacionalistinėms partijoms parodyti, kad jos pasirengusios dirbti kartu.
„Tačiau, jei pažvelgtume giliau, kiekvieno šių pirmųjų ministrų siekiami nepriklausomybės tikslai ir terminai iš esmės skiriasi, kaip, žinoma, skiriasi ir konstitucinė sistema kiekviename regione.
Jei norima rimtai diskutuoti apie JK vidinių santykių pertvarkymą, prie stalo turi būti ir Anglijos atstovas... Ironiška, kad turime JK ministrą pirmininką, kuris save vadina devoliucijos šalininku, tačiau konstitucinis klausimas jam yra kur kas problemiškesnis.“
Planai dėl referendumų
Visos trys partijos – Škotijos nacionalinė partija (SNP), Velso „Plaid Cymru“ ir už Airijos suvienijimą pasisakanti Šiaurės Airijos „Sinn Fein“ – siekia atsiskirti nuo JK, tačiau turi skirtingas pozicijas dėl to, kaip ir kada tai galėtų įvykti.
Škotijos ir Šiaurės Airijos atstovai bendroje spaudos konferencijoje paragino surengti referendumus, o velsietis atsisakė pateikti daugiau detalių dėl tokios iniciatyvos.
Be to, Airijos suvienijimui egzistuoja aiškus politinis ir teisinis kelias, o Škotijos bei Velso nepriklausomybei – ne.
Didžiojo penktadienio susitarime (arba Belfasto susitarime) numatyta galimybė surengti referendumą dėl Airijos suvienijimo. Jame numatoma, kad referendumas turėtų būti surengtas, jei „atrodo tikėtina“, kad Šiaurės Airijos gyventojų dauguma balsuotų už išstojimą iš JK. Tačiau tokia formuluotė turi niuansų.
Vienas „Sinn Fein“ partijos šaltinis laikraščiui „The Telegraph“ sakė: „Didžiojo penktadienio susitarimas suteikia mums demokratines priemones nuspręsti savo ateitį ir dabar atėjo laikas rimtai pasiruošti tam pasirinkimui.“
Velso partija „Plaid Cymru“ anksčiau atmetė galimybę surengti referendumą dėl nepriklausomybės vos patekus į valdžią. Vyriausybė ketina suformuoti nacionalinę komisiją, kuri padėtų pamatus būsimiems nepriklausomybės planams.
BBC paprašytas paaiškinti, ką memorandumas reiškia Velsui ir ar juo prašoma JK parlamento neblokuoti nepriklausomybės referendumo, „Plaid Cymru“ lyderis ir Velso pirmasis ministras Rhunas ap Iorwerthas atsakė: „Velso žmonėms priklauso patiems spręsti dėl savo ateities“.
Toliau spaudžiamas jis atsakė: „Terminus nustatys Velso žmonės, kai jie bus įtikinti. Mano darbas – įtikinti“.
Kaip minėjome, Velso vyriausybė neturi įgaliojimų surengti tokį referendumą, tačiau politikas sakė norintis, jog šie įgaliojimai būtų perduoti.
Škotija 2014 m. jau nesėkmingai bandė atsiskirti – referendume rinkėjai iniciatyvą atmetė santykiu 55 proc. prieš 45 proc. Tačiau N.McEwen pastebėjo, kad parama Škotijos nepriklausomybei išaugo po „Brexit“, kuomet 2020 m. JK oficialiai pasitraukė iš ES.
Škotijos nacionalinės partijos lyderis Johnas Swinney pareiškė manąs, kad rinkėjai dabar balsuotų už nepriklausomybę, jeigu JK vyriausybė pritartų referendumo surengimui.
Praėjusią savaitę A.Burnhamas parlamentui pareiškė, kad leistų surengti tokį balsavimą, jei Škotijoje susidarytų „aiškus sutarimas“, tačiau vėliau nusiuntė J.Swinney laišką, kuriame teigė, kad balsavimas yra „nesvarstytinas“ iki kitų visuotinių rinkimų.
Jis tvirtino, kad „nėra sutarimo dėl nepriklausomybės referendumo Škotijoje, taip pat nėra aiškaus pagrindo teigti, jog dauguma žmonių Šiaurės Airijoje šiuo metu nori atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės“.
A.Burnhamas rašė: „2024 m. manifestas, pagal kurį Leiboristų partija užsitikrino daugumą parlamente, buvo nedviprasmiškas: „Leiboristų partija nepalaiko nepriklausomybės ar dar vieno referendumo.“
„Kaip neseniai aiškiai pasakiau jums asmeniškai, nepriklausomybė ir referendumas nėra svarstytini, nes tai nukreiptų mūsų dėmesį nuo ekonomikos augimo ir pagalbos šeimoms dėl pragyvenimo išlaidų.“
15min verdiktas: trūksta konteksto. Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos lyderiai pasirašė memoranduma, kuriuo pareiškė, kad turi teisę patys nuspręsti, ar likti JK. Nors tai yra politinis žingsnis link šalies iširimo, nereiškia, kad valstybė buvo ar apskritai bus padalinta. Teisiškai toks dokumentas nepadalija žemių ir valstybės, o iš trijų regionų tik vienas turi aiškų teisinį kelią atsiskirti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
