Kovo 6 d. kanalas „NBC News“, remdamasis dviem JAV pareigūnais, pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas uždarame rate išreiškė „rimtą susidomėjimą“ galimybėmis dislokuoti JAV sausumos pajėgas Irano teritorijoje. D.Trumpas viešai nepasakė, kad nori tai padaryti, tačiau ir neatmetė galimybės nusiųsti JAV sausumos pajėgas į Iraną.
D.Trumpas skirtingai komentuodavo karo eigą ir pateikė įvariias priežastis dėl puolimo, kurį daugelis stebėtojų laiko neteisėtu, rašo dienraštis „The Guardian“.
Kaip rašo laikraščio žurnalistas Jasonas Burke, kai kurie analitikai spėjo, kad D.Trumpas galėtų įsakyti į Artimuosius Rytus keliaujantiems JAV jūrų pėstininkams užimti Chargo salą, siekdamas daryti spaudimą Teheranui.
D.Trumpas taip pat gali įsakyti sunaikinti naftos įrenginius Chargo saloje, o tai galėtų paralyžiuoti Irano ekonomiką keleriems metams į priekį. Iki šiol buvo smogta tik kariniams taikiniams – taip nuspręsta „iš padorumo“, šeštadienį sakė D.Trumpas.
Kaip reaguoja Iranas
„Sky News“ interviu Irano užsienio reikalų viceministras Saeedas Khatibzadehas buvo paklaustas apie galimybę, kad JAV kariai būtų dislokuoti ant žemės.
„Netgi užuomina, kad užsienio šalis gali „įžengti į kitos šalies teritoriją“, įsiveržti į kitą šalį, okupuoti kitos šalies žemę, yra labai nesąžiningas, labai neapgalvotas, neteisėtas ir prieštarauja visoms tarptautinėms teisėms.
Amerikiečiai neturi jokio įgaliojimo tai daryti, o jie tai daro todėl, kad yra taip apsvaiginti nuo galios, jog mano, kad gali daryti ką nori, tačiau taip nėra“, – sakė viceministras.
Paklaustas, ką reikštų JAV jūrų pėstininkų išsilaipinimas Chargo saloje, Irano užsienio reikalų viceministras atsakė: „Tiesiog paskaitykite, kas nutiko Vietname.“
Ką mano amerikiečiai apie karių siuntimą į Iraną
Apklausos rodo, kad karinių pajėgų dislokavimo idėja apskritai neturi jokios perspektyvos tarp amerikiečių – ir netgi sunku ja įtikinti respublikonų rinkėjus, skelbia CNN.
Kaip skelbia kanalas, JAV administracija dėl nepaaiškintų priežasčių į Artimuosius Rytus siunčia jūrų pėstininkų ekspedicinį dalinį – greitojo reagavimo pajėgas, kurias paprastai sudaro 2 500 jūrų pėstininkų ir jūreivių.
JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Mike‘as Waltzas „Fox News“ sekmadienį sakė, kad „tai nebus dar vienas 2003 m. Irakas. Nebus šimtų tūkstančių karių, užimančių kažkur miestų teritorijas“.
Netrukus po karo pradžios CNN atlikta apklausa parodė, kad amerikiečiai nepritaria sausumos pajėgų siuntimui santykiu 5:1 (60 proc. prieš 12 proc.).
Vėliau atlikta Kvinipiako universiteto apklausa parodė, kad tarp registruotų rinkėjų skirtumas yra beveik 4:1 (74 proc. prieš 20 proc.).
Ką kalba JAV politikai
Floridos senatorius Rickas Scottas praėjusią savaitę CNN tvirtino, kad D.Trumpas „nėra suinteresuotas, kad kariai būtų dislokuoti sausumoje“. Tenesio respublikonas Timas Burchettas taip pat sakė, kad D.Trumpas žinojo, jog nėra „apetito“ tokiam dalykui. Kiti, pavyzdžiui, respublikonė Nancy Mace iš Pietų Karolinos ir senatorius Joshas Hawley iš Misūrio, ragino D.Trumpą pasirinkti kitokį kelią.
O Luizianos senatorius Johnas Kennedy „Fox News“ prakalbo vaizdingai, taręs, kad „jei jis pasiųs karius, trenksmas, kurį išgirsite, bus mano veido, nes aš alpstu“.
„Šie respublikonai gali baimintis ilgalaikių tokio žingsnio pasekmių ne mažiau nei pirminės Amerikos visuomenės reakcijos. Galų gale, sausumo pajėgų siuntimas padidintų daugybės JAV aukų tikimybę.
Tai būtų ta riba, kai šis konfliktas gali įgauti labiau tradicinio karo, kuriame amerikiečiai aiškiai parodė, kad nenori dalyvauti, bruožų.
Tačiau visuomenės pasipriešinimas nesustabdė D.Trumpo anksčiau, tad kodėl turėtų sustabdyti dabar?“ – svarsto CNN.
