Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Irane minimos 30-osios revoliucijos metinės (atnaujinta 17.49 val.)

30-osios revoliucijos metinės Irane
„Scanpix“ nuotr. / 30-osios revoliucijos metinės
Šaltinis: BNS
0
A A

Irane šeštadienį prasidėjo 10 dienų truksiančios iškilmės Islamo revoliucijos, kuri nuvertė JAV remtą šachą ir iškėlė į valdžią griežtosios linijos dvasininkus, 30-osioms metinėms paminėti.

Tačiau demokratinių reformų šalininkai, kuriuos griežtosios linijos šalininkai pastaraisiais metais išstūmė iš valdžios, skundėsi, kad valdžia neatnešė Iranui laisvės ir teisingumo.

Vyriausybiniai pastatai Teherane papuošti žaliais, baltais ir raudonais – vėliavos spalvų – akcentais, pagrindinės gatvės išpuoštos mirgančiomis spalvotomis lempelėmis.

Revoliucijos metinių iškilmėmis, kurios vadinamos „Dešimčia aušros dienų“, paminimas velionio ajatolos Ruhollah Khomeini grįžimas į Iraną, kuris išprovokavo masinius protestus, nulėmusius šacho nuvertimą 1979 metais.

9 val. 33 min., kai prieš 30 metų R.Khomeini, 14 metų praleidęs tremtyje, užsakytu „Air France“ lėktuvu nutūpė Teherano Mehrabado oro uoste, aidėjo mokyklų skambučiai, gaudė traukinių ir laivų sirenos. Tada po 10 dienų šacho valdymas žlugo.

„Imamas atvyko“, – 1979-ųjų vasario 1-ąją skelbė antraštės Irano laikraščiuose. Ajatola R.Khomeini iš tremties sugrįžo pradėti islamo revoliucijos.

Vaizdai, kaip pagyvenęs barzdotas dvasininkas, kuriam tuo metu jau buvo 76 metai, padedamas skrydžio palydovo lipa iš „Air France“ lėktuvo, įėjo į pasaulio istoriją.

Vyriausybiniai pastatai Teherane papuošti žaliais, baltais ir raudonais – vėliavos spalvų – akcentais, pagrindinės gatvės išpuoštos mirgančiomis spalvotomis lempelėmis.

Iš dviejų sraigtasparnių buvo mėtomos gėlės virš 33 km ilgio kelio nuo oro uosto iki Behešti Zahros kapinių Teherano pietuose, kuriose R.Khomeini pasakė savo pirmą kalbą. Automobilininkai įjungė žibintus ir signalizavo garso signalais.

Prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas šeštadienį pagerbė R.Khomeini kapą, „kad atnaujintų pažadą būti ištikimam velionio imamo siekiams“, ir pavadino 1979 metų revoliuciją „nauju skyriumi pasaulio bendruomenių gyvenime“.

Maždaug keturi mėnesiai po šių iškilmių, birželio mėnesį, Irane vyks prezidento rinkimai, per kuriuos M.Ahmadinejadas sieks dar vienos ketverių metų kadencijos.

„Scanpix“ nuotr./ Irano prezidentas Mahmoudas Ahnadinejadas.
„Scanpix“ nuotr./ Irano prezidentas Mahmoudas Ahnadinejadas.

„Šiandien revoliucija žengia į priekį tvirčiau nei iki šiol“, – šeštadienį per valstybinę televiziją sakė jis. Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei taip pat apsilankė R.Khomeini šventovėje Teherano pietuose.

Religingoje šeimoje gimęs R.Khomeini vaikystę praleido atokioje kalnuotoje Markazio provincijoje centriniame Irane.

Jis mokėsi pas ajatolą Abdul Karimą Haeri Yazdi ir baigė savo išsilavinimą šiitų šventajame mieste Kome. Jis augo tvyrant pasipriešinimo vis pasaulietiškesnei ir provakarietiškesnei šacho politikai nuotaikoms.

R.Khomeini pripažinimą pelnė 1944 metais, kai protestavo prieš „amoralumo“, kurį Irano visuomenei primetė Vakarų paveikta monarchija.

Jo velajati fakichi (šariato jurisprudentų valdžios) doktrina, kuri paaiškinama jo 1970 metų knygoje „Islamiška vyriausybė“, yra pagrindinė šios šiitiškos respublikos koncepcija.

Naujasis dvasininkų režimas buvo įvestas 1979 metų balandžio 1 dieną, kai R.Khomeini tapo aukščiausiuoju lyderiu. Jam 1989 metų birželio 3 dieną mirus, jį pakeitė ajatola Ali Khamenei.

Tačiau reformų šalininkai sako, kad vis dar turi kovoti už kai kuriuos revoliucijos tikslus.

„Pasiekėme politinę nepriklausomybę. Bet du pagrindiniai revoliucijos tikslai, tai yra, laisvė ir teisingumas, dar nepasiekti ... Taip pat nepasiekėme to ekonominio vystymosi, kurį žadėjome“, – sakė Rajabali Mazrouei.

Reformas remiantis ajatola Hosseinas Mousavi Tabrizi sakė, kad nors Irane yra tam tikrų demokratijos ženklų, valdantysis isteblišmentas netoleruoja visų balsų ir neleidžia oponentams varžytis laisvuose rinkimuose.

„Dar nepripažinome demokratijos visomis priemonėmis. Demokratijos pagrindas yra gerbti žmonių pasirinkimą ... 8-ajame dešimtmetyje oponentai vieningai nuvertė šachą, bet po to susiskaldė“, – sakė jis.

Po revoliucijos ir JAV ambasados Teherane užpuolimo 1979 metais, kurį įvykdė radikalūs studentai, JAV nutraukė diplomatinius santykius su Iranu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 revoliucija Iranas
Parašykite atsiliepimą apie 15min