TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Irano atominės jėgainės valdymo sistemas užkrėtęs kompiuterinis virusas gali sukelti katastrofą

Apleistas kaimas radiacijos zonoje
„Scanpix“ nuotr. / Kompiuterinis virusas gali sukelti katastrofą, panašią į Černobylio.
Šaltinis: BNS
0
A A

Irane neseniai pastatytos Bušehro atominės jėgainės valdymo sistemas pernai užkrėtęs kompiuterinis virusas gali sukelti katastrofą, panašią į Černobylio, kai elektrinė pradės veikti visu pajėgumu, sakoma vienoje užsienio žvalgybos ataskaitoje.

Rusijos ambasadorius prie NATO Dmitrijus Rogozinas taip pat lygino šią grėsmę su 1986 metais įvykusiu Ukrainos atominės jėgainės reaktoriaus sprogimu, tačiau praeitą savaitę nurodė, jog didžiausias pavojus jau praėjo.

Naujienų agentūros „The Associated Press“ gautoje ataskaitoje, kurią sudarė vienos Irano branduolinę programą atidžiai stebinčios šalies ekspertai, sakoma, kad tokios išvados yra pernelyg ankstyvos ir yra pagrįstos Bušehre dirbančių Rusijos ir Irano mokslininkų „atsainiais vertinimais“.

Jeigu dėl viruso poveikio sugestų valdymo sistemos, elektrinės reaktorius taptų panašus į „nedidelę atominę bombą“, rašoma dokumente.

„Mažiausia galima žala būtų reaktoriaus (šerdies) išsilydymas, – perspėja ataskaitos autoriai. – Tačiau taip pat gali būti pažeista išorė ir padaryta milžiniška žala aplinkai... panašiai kaip per Černobylio katastrofą“.

Kaip pranešama, kompiuterinis virusas „Stuxnet“, taip pat galintis paveikti urano sodrinimo centrifugų valdymą, buvo laikinai sutrikdęs Irano branduolinių medžiagų gamybos programą.

Kaip pranešama, kompiuterinis virusas „Stuxnet“, taip pat galintis paveikti urano sodrinimo centrifugų valdymą, buvo laikinai sutrikdęs Irano branduolinių medžiagų gamybos programą.

Kai kurie kompiuterių ekspertai įsitikinę, kad „Stuxnet“ sukūrė Izraelis arba Jungtinės Valstijos, manančios, jog Iranas siekia pasigaminti ne kuro atominiams reaktoriams, o branduoliniams užtaisams tinkamo smarkiai prisodrinto urano.

Iranas pripažino, jog žalinga programa užkrėtė Bušehre dirbančių inžinierių nešiojamuosius kompiuterius, tačiau neigė, kad „Stuxnet“ paveikė pačios jėgainės sistemas ir kad dėl šio viruso buvo atidėtas Rusijos pastatyto atominio reaktoriaus paleidimas.

Šiitiška respublika nenoriai pripažįsta kliūtis, kylančias įgyvendinant branduolinę programą, kuri, pasak Teherano, turi padėti patenkinti šalies energijos poreikius. Tačiau Jungtinės Tautos (JT) Iranui paskelbė griežtas sankcijas, įtardamos, jog jo vykdomos programos pagrindinis tikslas – pasigaminti atominių ginklų.

Pasklidus pranešimams, jog Teherano vykdoma urano sodrinimo programa pernai buvo laikinai sutrikdyta mįslingo kompiuterinio viruso, Irano pareigūnai galiausiai pripažino šį incidentą.

Naujienų agentūrai pasiteiravus apie galimą „Stuxnet“ žalą Bušehro jėgainei, Irano vyriausiasis atstovas prie Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) Ali Asgharas Soltanieh šią temą griežtai atsisakė komentuoti.

Tačiau D.Rogozinas pasakojo, kad Bušehro inžinieriai "savo ekranuose matė, kad sistemos veikia normaliai, nors iš tikrųjų valdymas buvo sutrikdytas". Jis taip pat neatmetė galimybės, kad "Stuxnet" gali sukelti didelę jėgainės avariją.

„Šis virusas labai žalingas, labai pavojingas; jis gali sukelti labai rimtų padarinių, – Rusijos diplomatas sakė žurnalistams, pridūręs, jog tai gali atvesti prie naujo Černobylio“.

Tuo tarpu ekspertai nesutaria dėl galimo „Stuxnet“ poveikio.

Pernai iš TATENA vykdyto Irano branduolinės programos tyrimo vadovo posto pasitraukęs Olli Heinonenas (Olis Heinonenas) mano, kad šis virusas gali užkrėsti valdymo sistemas Bušehre arba kitose jėgainėse ir sukelti "didelę sumaištį".

Tačiau Vokietijoje dirbantis kompiuterinių sistemų saugumo tyrėjas Ralphas Langneris sakė, kad „Stuxnet“ galėjo užkrėsti reaktorių valdančius kompiuterius, tačiau techniškai šis virusas negali paveikti Bušehro elektrinės valdymo sistemų.

„Esmė tokia: termobranduolinis sprogimas negali būti sukeltas kažko panašaus į „Stuxnet“, – pabrėžė ekspertas, vadovavęs tiriant šio viruso poveikį Irano branduolinėje programoje naudojamai kompanijos „Siemens“ elektroninei įrangai.

Bušehro jėgainės statybai vadovavusios Rusijos bendrovės „Atomstrojeksport“ atstovė tai pat sakė abejojanti, ar „Stuxnet“ gali padaryti didesnės žalos. Ji pabrėžė, kad valdymo sistemos yra visiškai autonominės ir apsaugotos nuo virusų.

Irano branduolinę programą stebinti TATENA atsisakė komentuoti Bušehro jėgainei padarytą žalą. Tačiau pareigūnai, pageidavę, kad jų vardai nebūtų viešinami, nes ji nebuvo įgalioti aptarinėti šios temos, sakė kad JT agentūra nėra patenkinta Bušehro reaktoriaus saugumu ir veiklos standartais.

R.Langneris sakė AP, kad Bušehro jėgainės sistemas išvalyti nuo „Stuxnet“ užtruktų apie metus. Tuo tarpu Vakarų šalių žvalgybos pareigūnai nurodė, kad elektrinė gali būti paleista artimiausiais mėnesiais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Iranas
Parašykite atsiliepimą apie 15min