Visos pusės vengia kalbėti optimistiškai, ar pavyks šiandien paskelbti apie istorinį susitarimą, bet į Austrijos sostinę, kur naujausias alinamų derybų ratas truko dvi savaites, turėtų susirinkti visi užsienio reikalų ministrai: Iranas derėjosi su JAV, Rusija, Kinija, Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Vokietija, tarpininkaujant dar ir Europos Sąjungai (ES). Dažnai griežčiausios pozicijos besilaikęs Prancūzijos diplomatijos vadovas kalbėjo apie viltį, kaip ir valstybės sekretorius iš šalies, kurios administracija ant kortos pastačiusi daugiausiai.
„Manau, artėjame prie kai kurių tikrų sprendimų. Lieka padaryti dar kelis sunkius dalykus, tad sakyčiau, kad lieku su viltimi, su viltimi“, – JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Nuo pat pirmųjų žinių prieš dešimtmetį apie slaptus branduolinius objektus neigęs karinį programos pobūdį, Iranas laukia skausmingų sankcijų atšaukimo. Jo politinis lyderis pabrėžia taikius ketinimus, o sostinė rengiasi šventei.
„Jei pasieksime susitarimą, o su mūsų žmonių maldomis ir Alacho valia, pasieksime, pasaulis pamatys, kad Iranas – tai šalis, kuri didžiausią problemą savo politinėje istorijoje gali išspręsti logika ir diskusijomis, ir išsaugoti savo žmonių teises“, – derybų sėkme neabejojo Irano prezidentas Hassanas Rouhani.
Tačiau griežtai nuolaidoms besipriešinantis Izraelio vadovas kartoja, kad Iranas nenutraukia žudikiškos agresijos, todėl pasitikėti jo garantijomis būtų milžiniška klaida.
„Tarp besiderančių šalių, ko gero, yra pasirengusių kapituliuoti prieš tikrovę, kurią diktuoja Iranas, taigi ir prieš nuolatinius raginimus sunaikinti Izraelį. Mes to nepriimsime“, – griežtą poziciją išsakę Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu.
Derybų tikslas buvo branduolinę programą bent dešimtmečiui supančioti taip, kad panorėjus, Iranui prireiktų bent metų prisodrinti pakankamai urano ginklui
Derybininkai primena, kad Iranas nesulaužė užpernai pasiekto laikino susitarimo, pagal kurį sustabdė branduolinę programą, o mainais sankcijos irgi nebebuvo griežtintos. Šį pavasarį pavyko sutarti ir dėl nuolatinio susitarimo gairių, tačiau pastarąsias dvi savaites trukusios derybos dėl viso dokumento teksto pasirodė tokios sudėtingos, kad terminus teko atidėti jau tris kartus. Net jei šimto puslapių dokumentas bus pasirašytas, didžiausią demokratų prezidento Baracko Obamos užsienio politikos laimėjimą Senate grasina torpeduoti per didelėmis nepatenkinti nuolaidomis respublikonai.
„Atrodo, tarsi administracija būtų siekusi bet kokio susitarimo, su kokiu tik būtų sutikęs Iranas. Jei tai pavyks, Kongrese jį parduoti bus labai sunku“, – apie gresiančias problemas įspėjo JAV Senato daugumos lyderis, respublikonas Mitchas Mcconnellis.
Derybų tikslas buvo branduolinę programą bent dešimtmečiui supančioti taip, kad panorėjus, Iranui prireiktų bent metų prisodrinti pakankamai urano ginklui. Tarp paskutinių nesutarimų – kaip švelninti ar atšaukti sankcijas, tarp jų dėl balistinių raketų ir branduolinių technologijų pardavimo Iranui. Bet kad ir kokios sunkios atrodė derybos, susitarimo kelias po pasirašymo gali pasirodyti dar sunkesnis.
