Po pranešimų apie tai, kad buvo sužeistas, ketvirtadienį naujasis Irano dvasinis lyderis kreipėsi į tautą pagaliau galėjo daugiau sužinoti apie Ali Khamenei sūnaus pasaulėžiūrą.
Nors pats nepasirodė, jis paskelbė ilgą raštišką pranešimą, kuriame išdėstė savo nuomonę apie karo eigą, gyrė Irano ginkluotąsias pajėgas ir pareikalavo kompensacijų iš tų, kurie užpuolė jo šalį.
Pranešimas buvo greitai išplatintas per naują „Telegram“ kanalą, kurį sukūrė jo biuras. Jis buvo kupinas užkoduotų simbolių, skirtų patraukti jo rinkėjus.
Suveikė tėvo autoritetas
Socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje analizėje politologė atkreipė dėmesį, kad po 2025 m. dvylikos dienų karo su JAV ir Izraeliu Iranas buvo karo parengtyje ir sustiprino institucinį atsparumą.
Plačiau skaitykite: Irano režimas turi naują galvą: kas yra Mojtaba Khamenei
„Matėme, kaip greitai po Aukščiausiojo lyderio žūties Irano gynybos organizavimą perėmė Aukščiausiosios nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Ali Larijani, o Laikinosios valdymo tarybos vienas iš trijų narių Alireza Arafi turėjo užtikrinti konstitucinės sistemos ir teokratinio modelio tęstinumą tol, kol bus išrinktas naujasis aukščiausiasis lyderis.
Žmonių buvo prašoma evakuotis, susisiekimo linijos nutrauktos ir tai užkirto kelią organizuotam sukilimui. Nors sukilimo galima laukti ir vėliau, o Irano kariniai pajėgumai gintis spaudimui regione senka, vis tik bent jau institucinis stabilumas buvo užtikrintas“, – pasidalijo įžvalgomis I.Koreivaitė.
Jos vertinimu, naujojo aukščiausiojo režimo lyderio išrinkimas vyko sklandžiai.
„Jis tinkamas kandidatas tiek religiniam istablišmentui, tiek kariniam. Karo metu Revoliucijos sargai tampa kertine karine institucija, būtent jie šiuo metu vadovauja balistinių raketų ir dronų atakoms regione.
Jie yra motyvuoti išlaikyti esamą politinę sistemą, kurioje jie veikia ne vien kaip karinis, bet ir politinis bei ekonominis elitas. O Mojtaba Khamenei buvo Revoliucijos sargų pageidaujamas kandidatas ir su jais susijęs“, – rašė ekspertė.
Savo įraše ji taip pat priminė, kad dar būdamas 17 metų, stipriai paveiktas tėvo Ali Khamenei politinės veiklos, Mojtaba tapo savanoriu Irano-Irako kare (1980-1989 m.). Jis prisijungė prie „Habib ibn Mazahir“ bataliono, kurio nariai vėliau užėmė aukščiausias pozicijas Revoliucijos sargų struktūroje.
Vėlesnė jo karjera, kaip aiškino I.Koreivaitė, tęsėsi tėvo biure, kur jis koordinavo karines ir žvalgybines operacijas. Tad Mojtaba yra „ne tik saugumo sistemai priimtinas kandidatas, jis yra šios sistemos dalis“. Jis pajėgus greitai konsoliduoti valdžią ir įtvirtinti kontrolę sistemoje, mano politologė.
„Mojtabai, neabejotinai, buvo reikalingas ir religinio istablišmento palankumas. Jo statusas šiitinėje sistemoje nėra aukštas. Svarstoma, ar jis yra hudžatulislam, t.y. vidurinio rango islamo mokovas, ar vis tik pasiekė ajatulos titulą, juk dėstė Komo seminarijoje.
Vis tik, atrodo, šio statuso pakako, o galbūt suveikė jo tėvo autoritetas ir jis buvo paskirtas Ekspertų tarybos sprendimu užimti Aukščiausiojo lyderio poziciją“, – rašė I.Koreivaitė.
Dar būdamas gyvas, Ali Khamanei išreiškė abejonę dėl M.Khamenei kandidatūros, nes jis nenorėjo, kad Aukščiausiojo lyderio pozicija taptų paveldima. Tačiau tėvui tapus kankiniu, toks valdžios perėjimas tapo legitimus.
Koks lyderis bus Mojtaba Khamenei?
Jis užtikrina esamo teokratinio politinio modelio išlikimą, tačiau, ar jis jį reformuos, retoriškai klausia ekspertė.
Ji atkreipė dėmesį, kad išties M.Khamenei politinės pažiūros nėra gerai žinomos. Jis retai kalba ar pasirodo viešumoje. Sakoma, kad jo linija gali būti nuosaikesnė nei buvusio lyderio A.Khamenei.
„Buvęs aukščiausiasis lyderis buvo senosios šiitinį islamizmą idealizavusios kartos islamo mokovas, nenorėjęs nutolti nuo Islamo revoliucijos lyderio Ruhullah Musavi Khumayni mokymo. Vidaus reformų srityje jis rodė mažai lankstumo ir branduolinėse derybose su Jungtinėmis Valstijomis darė labai nedaug nuolaidų. Jis taip pat įsakė kruvinai numalšinti visoje šalyje vykusius protestus.
Tikėtis, kad Mojtaba kitaip reaguos į protestus, neverta. Iranas, spaudžiamas sankcijų, nėra pajėgus patenkinti protestuotojų reikalavimų, jie didžiąja dalimi ekonominiai. Tad režimo išlikimas susijęs su smurtu prieš protestuotojus. Vis tik vidinių socialinių reformų galimybės atmesti negalima“, – dėstė I.Koreivaitė.
Anot jos, mes fragmentiškai suprantame Irano režimą ir didžiąja dalimi supratimą temdo žinios apie represijas.
„Politinis ir socialinės tvarkos modelis, neabejotinai, yra avangardinis bei konservatyvus ir jam prieštaraujančių turi būti, ir jie represuojami.
Kartu daugelis nustemba, kad Irane yra saugomos žydų ir krikščionių bendruomenės, jos turi atstovavimą parlamente, kad Ali Khamenei moteris laikė lygiomis savo intelektu ir gebejimais vyrams, skatino jas dalyvauti Irano politiniame ir visuomeniniame gyvenime.
Iranas turėjo dvi moteris viceprezidentes Masoumeh Ebtekar ir Shahla Habibi, Teherano universiteto rektore buvo moteris Zahra Rahnavard. Moterys užima postus Irano parlamente, dirba ambasadorėmis, Iranas yra turėjęs moterį Aukščiausio teismo teisėjos poste. Moterų Irano universitetuose daugiau nei vyrų. Taip pat per Islamo respublikos gyvavimo dešimtmečius šalis labai pasikeitė, socialiniai judėjimai pasiekė rezultatų“, – paaiškino politologė.
I.Koreivaitė atkreipė dėmesį, kad Irano, kurį ji atsimena iš 2004-ųjų, ir tokio, koks jis yra šiandien, sulyginti neįmanoma.
„Vis tik moterų teisės ir įsitraukimas į visuomenės gyvenimą neprilygsta vyrų tiek dėl kultūrinių veiksnių, tiek ir dėl socialinės bei institucinės korupcijos. Taip pat moterų pasirinkimus varžo sunkūs skyrybų, vaikų globos bei aprangos įstatymai (kuklios aprangos įstatymai taikomi ir vyrams, o viena rimčiausių problemų yra apibrėžti funkciniai lyčių santykių režimai, kurie pažeidžia abiejų lyčių pasirinkimus).
Jei Mojtaba Khamenei imsis socialinių reformų, jam gali pavykti sumažinti represijas bent jau šioje srityje. Tačiau, kaip ir minėjau, tikėtis nesmurtinio atsako į protestus, neverta“, – reziumavo ji.
Kas liko žiniasklaidos dėmesio paraštėse, tai yra kiti kandidatai į Irano aukščiausiojo dvasinio lyderio postą. Tarp jų buvo ir nuosaikesnių islamo mokovų.
„Tiek Alireza Arafi, tiek Hassan Khumayni laikomi nuosaikiais veikėjais. Pastarasis, pirmojo aukščiausiojo lyderio anūkas laikomas artimu Irane marginalizuotai reformistų politinei frakcijai. Kartu Mojtaba Khamenei nepriklauso revoliucinių radikalų ar griežtai konservatyviai linijai.
Kai kurie analitikai mano, kad jis gali linkti į reformas. Jis priklauso jaunesnei, pragmatiškesnei dvasininkų kartai, o dėl savo kilmės susidurtų su mažesniu griežtosios linijos ir konservatyvių frakcijų pasipriešinimu. Pasigirdo kalbų, kad jis galėtų tapti figūra, panašia į Saudo Arabijos lyderį Muhammedą bin Salmaną, kuris savo visuomenėje įgyvendino tam tikrą liberalizaciją“, – išskyrė politikos mokslų daktarė.
-
Naujasis Irano lyderis „saugus ir sveikas“, nepaisant pranešimų apie sužalojimus
-
Iranas patvirtino: šalies aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei sužeistas
-
Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis pasiuntė grasinimą
-
Išanalizavo naujojo Irano vadovo kalbą: jis pats buvo nustebintas
-
Opozicija: naujas Irano lyderis vadovauja paveldimai monarchijai, remiamai represinio aparato
Be kita ko, kaip pažymi I.Koreivaitė, jis yra ir pragmatikas, todėl būtų galima tikėtis, kad jis galėtų judėti įtampos mažinimo su Jungtinėmis Valstijomis kryptimi.
„Kaip minėjau, dėl tėvo autoriteto, jo nuosaikumas turi galimybę būti priimtas. O ir Revoliucijos sargai neturėtų tapti kliūtimi, jei Mojtaba ryžtųsi permainoms Islamo respublikos modelio apibrėžtyje.
Ne kartą spaudoje yra pasirodžiusios skandalingos žinutės, kad Revoliucijos sargų elito vaikai mokosi užsienyje ir gyvena ne konservatyvų, o net ypač atvirą gyvenimą. Aišku, didelė dalis jų konservatyvūs, skeptiški Vakarams, tačiau jie nėra religinė institucija“, – rašė ji.
Ką galvoja visuomenė?
Anot politologės, šis paskyrimas gali dar stipriau suskaldyti visuomenę, nes daliai iraniečių islamo režimo tęstinumas iš principo nepriimtinas.
Naujo lyderio paskyrimas reiškia, kad sistema nepasitraukė ir Irano ekonominė situacija nesikeis, o socialinės permainos, jei ir bus, vyks lėtai.
„Girdėjau, kad Teherano šiauriniuose turtingųjų rajonuose buvo girdėti šūkiai „mirtis Mojtabai“. Iraniečiai negali atvirai reikšti nepasitenkinimo, tad nematome kokio masto šis pasipriešinimas.
Kartu galima girdėti, kad augant mirčių skaičiui ir operacijai užsitęsus, vis dažniau socialiniuose tinkluose pasirodo žinutės, kur iraniečiai kalba apie tėvynę. Jie yra pilkojoje zonoje, kai režimas netenkina, bet tėvynės ataka taip pat sukelia pyktį.
Man šiandien pavyko susisiekti su vienu draugu Isfahane. Kai jo paklausiau, gal gerai, kad vyksta atakos, juk režimo karinis pajėgumas baigsis ir jis turės trauktis ar eiti į kompromisus. Jis, nors yra sekuliarių pažiūrų ir nusiteikęs prieš režimą, pasakė: „gal juokauji, vakar vos likau gyvas, o mano artimas draugas žuvo“, – jautriu pasakojimu pasidalijo I.Koreivaitė.
Kaip pažymėjo politologė, kol kas jokių reikšmingų išvadų ji nedaro.
„Aišku, kad Irano režimas išlaikė savo teokratinį modelį, Revoliucijos sargai tęsia Irano gynybą. Neaišku, kas bus, kai baigsis jų kariniai resursai, ar, jei žmonės sukils.
Jei režimas išsilaikys, manau, galima laukti kažkokių pokyčių tiek vidaus politikoje, tiek užsienio politikoje. Vis tik tikėtis, kad režimas nesieks savęs apsaugoti nuo užsienio įtakos ar smurtu atsakyti į protestus, neverta“, – pakartojo ekspertė.
