Kas įvyko Izraelyje?
- „Politico“: Irano smūgis yra savotiška Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui.
- Naujas posūkis: Irano smūgiai Izraeliui gali trukdyti Rusijai kariauti Ukrainoje.
- „The Telegraph“: Iranas atskleidė, koks bejėgis jis yra – taikinį pasiekė tik viena raketa.
- Sekmadienio naktį Iranas į Izraelį paleido 360 dronų ir raketų. Tai pirmas toks plataus masto karinis Irano puolimas prieš Izraelį.
- Pasaulio lyderių reakcija į Irano smūgį Izraeliui: „Tai dvigubas Teherano pralaimėjimas“.
Naujausias žinias skaitykite atnaujinimuose žemiau:
„Politico“: Irano smūgis yra savotiška Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui
18:46
Iranas nebėra menamas gąsdintojas, ir tai yra Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, kuris Teherano šeštadienį surengtą dronų ir raketų antskrydį gali paversti politine nauda sau, jam toliau tęsiant karą Gazoje ir galbūt Libane, rašo leidinio „Politico“ apžvalgininkai.
B.Netanyahu ilgą laiką buvo pašiepiamas už tai, kad beveik už kiekvienos grėsmės Izraelio saugumui įžvelgdavo mulas, ir buvo plačiai kaltinamas tuo, kad pervertina aukščiausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei puolimo riziką.
„Dabar B.Netanyahu gali teigti, kad kaukės nukrito ir tikrasis priešas tapo aiškus po to, kai beprecedentis Islamo Respublikos bombardavimas peržengė tai, kas dešimtmečius buvo neįsivaizduojama raudona linija. Tai pirmas kartas, kai Iranas tiesiogiai atakavo Izraelio valstybę, o Irano prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Mohammadas Jamshidi teigė, kad dabar Teherano ir Izraelio „strateginė lygtis“ pasikeitė“, – pastebi „Politico“.
Ši nauja dinamika labai sustiprina B.Netanyahu pozicijas užsitikrinant tarptautinę karinę paramą ir leidžia jam dvigubai sustiprinti karą prieš Irano remiamą „Hamas“ Gazos Ruože, o vėliau galbūt pereiti prie Libano „Hezbollah“ – kito Irano šiitų statytinio. Premjeras dabar turi daugiau laisvės vaizduoti Gazos karą kaip nacionalinio išlikimo kovą su gerai ginkluotu geostrateginiu sunkiasvoriu, kuriam vadovauja islamo fundamentalistai, siekiantys branduolinio ginklo.
Be to, Iranas vargu ar galėjo tai padaryti geresniu laiku – jis metė B.Netanyahu gelbėjimosi ratą kaip tik tuo metu, kai tarptautinė kantrybė dešiniojo sparno lyderio atžvilgiu buvo pakibusi ant plauko. Be to, dėl didėjančių civilių aukų skaičiaus Gazos Ruože, B.Netanyahu konfrontavo su JAV prezidentu Joe Bidenu, kuris nori, kad B.Netanyahu nepultų Rafos pasienio miesto. B.Netanyahu patyrė didžiulį spaudimą dėl to, kad Izraelis neseniai nužudė septynis pagalbos organizacijos „World Central Kitchen“ darbuotojus.
Pasak „Politico“ apžvalgininkų, dėl nakties atakos Izraelio palaikymo argumentai tampa beveik nepaneigiami, visų pirma dėl to, kas gali pasirodyti esanti didelė strateginė Irano režimo klaida. Irano vadovybė, kuri ir taip jau yra smerkiama šalyje dėl korupcijos, baisaus blogo ekonomikos valdymo ir žudikiško žmogaus teisių pažeidinėjimo, dabar taip pat rizikuoja pasirodyti esanti kariškai nepajėgi.
J.Bideno parama Izraeliui dabar yra „geležinė“, o Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas patvirtino, kad Didžioji Britanija „ir toliau gins Izraelio saugumą“. Prancūzija ir Didžioji Britanija – dvi Europos branduolinės NATO valstybės – dalyvavo gynyboje nuo Irano bombardavimo.
JAV abiejų partijų Kongreso nariai ragina patvirtinti papildomą tarptautinę pagalbą Izraeliui po Irano veiksmų.
Dvi geros galimybės
Buvęs B.Netanyahu patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Yaakovas Amidroras sutiko, kad išpuolis jo buvusiam viršininkui suteikė puikią galimybę.
„Bibi gavo dvi geras galimybes, o tai retai pasitaiko“, – sakė į atsargą išėjęs generolas, buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų departamento vadovas Yaakovas Amidroras.
„Jis gali arba griebtis aštuonkojo galvos, t. y. Teherano, argumentuodamas, kad dabar mes turime tam pateisinimą. Arba jis gali pasakyti amerikiečiams: mes suprantame, kad jūs nenorite, jog mes eskaluotume santykius su Iranu, ir esame pasirengę eiti į kompromisą, tačiau mainais norime, kad Amerika suteiktų Izraeliui visą pagalbą, kurios reikia „Hamas“ kariniam pajėgumui Gazos Ruože sunaikinti, įskaitant Rafą“, – sakė Y.Amidroras.
Pirmoji galimybė – tiesioginis Irano puolimas – būtų didžiulis iššūkis vien Izraeliui, o Jungtinės Valstijos jau signalizuoja, kad nori išvengti tokio gaisro.
Iranas savo nesėkmingą išpuolį prieš Izraelį vadina apgalvotu atsakomuoju smūgiu ir teigia, kad jis patenkina šalies keršto poreikį po šio mėnesio pradžioje įvykdyto mirtino išpuolio prieš jo konsulatą Damaske. Ginklai padarė nedidelę žalą Izraelio oro pajėgų bazei – ir Teheranas sako, kad nori tuo baigti ginčą. Irano tvirtinimas, kad dronai ir raketos turėjo būti tiksliai sureguliuota žinia, o ne sukelti daug aukų, Izraelyje nėra priimama rimtai, tačiau gali būti, kad yra rimtų strateginių priežasčių žaisti su šia fikcija, teigia „Politico“.
„Tai nebuvo simbolinis Irano išpuolis, tai buvo didelė ataka“, – sakė Charlesas Freilichas, buvęs Izraelio nacionalinio saugumo patarėjas. Tačiau jis pažymėjo, kad tai nereiškia, jog tiesioginis atsakas yra neišvengiamas. „Normaliomis aplinkybėmis Izraelis turėtų atsakyti į tokio pobūdžio ir masto išpuolį. Tačiau šiuo atveju Izraeliui gali tekti sutikti su Amerikos pageidavimais, o tai, be abejo, prieštarauja kai kuriems pagrindiniams Izraelio nacionalinio saugumo strategijos principams“, – sakė jis.
Tačiau vienas Izraelio pareigūnas teigė, kad atsakas bus, tačiau įspėjo, kad jis turi būti pamatuotas, kad būtų išvengta plataus masto karo Artimuosiuose Rytuose.
Taikinys – Rafa. Taikinys – Libanas
Tokie nuogąstavimai dėl tiesioginio atsako Teheranui didina perspektyvą, kad Izraelis visą savo pyktį gali šlieti arčiau savo namų, tęsdamas išpuolius Palestinos teritorijose ir galbūt imdamasis didesnių veiksmų Libane, kuriuos kai kurie griežtosios linijos šalininkai jo ministrų kabinete jau kelis mėnesius propaguoja. Irano užsienio politikai jau seniai priekaištaujama, kad Teheranas rūpinasi savo išlikimu ir prestižu ir nesirūpina didelėmis aukomis, kurias sukelia jo intervencijos nuo Libano iki Jemeno.
Buvęs Izraelio strateginių reikalų ministerijos generalinis direktorius Yossi Kuperwasseris pažymėjo, kad visas karas Gazos Ruože nuo pat pradžių buvo „karas prieš Iraną“.
Jis pridūrė, kad Izraelis turi „apriboti šio fanatiško Irano režimo galimybes“. „Šiuo tikslu pirmiausia turime užbaigti darbą Gazoje, kuris bus skausmingas iraniečiams. Visa tai prasidėjo dėl to, kad jie norėjo išgelbėti „Hamas“, – sakė Y.Kuperwasseris.
„Antra – užtikrinti, kad Irano branduolinis projektas pajustų pasekmes. Tik įsivaizduokite, jei kas nors panašaus būtų įvykę, kai iraniečiai turi branduolinį ginklą ir yra taip arti jo turėjimo“, – sakė jis.
Iš tiesų jau yra ženklų, kad Izraelis naudojasi Irano veiksmais, kad įgytų pranašumą tiek Gazoje, tiek Libane.
Izraelio laikraštis „Times of Israel“ pranešė, kad Gazoje aukšto lygio diskusijos su JAV dėl Rafos – kai Vašingtonas nori išvengti plataus masto invazijos į miestą – dabar yra „antroje vietoje“.
Libano fronte Izraelio gynybos pajėgos sekmadienį smogė giliai šiaurės rytų Libane, pataikydamos į „Hezbollah“ priklausančią „svarbią ginklų gamybos vietą“. Pasak IDF, per Irano ataką Libano grupuotė paleido apie 40 raketų į šiaurės Izraelį.
Valdančiojoje koalicijoje esantys ultranacionalistai ir kraštutinių dešiniųjų partijos vis labiau spaudžia B.Netanyahu imtis ryžtingų atsakomųjų veiksmų. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras ir šalies finansų ministras Bezalelis Smotrichas ragina Izraelio vadovą nesileisti paveikiamam JAV pareigūnų, kurie įspėja jį dėl atsakomųjų veiksmų.
„Bibi visų klausosi ir bandys suderinti visus jam keliamus reikalavimus, tačiau nematau, kad jis susilaikytų nuo tam tikrų atsakomųjų veiksmų“, – sakė vyriausybės pareigūnas, kuriam suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti.
„Suprantama, kad tai yra lūžio taškas, kuris, jei bus tinkamai sprendžiamas, bus naudingas Izraeliui diplomatiniu požiūriu“, – tęsė pareigūnas. „Išpuolis nuplėšė kaukę ir parodė pasauliui, kas yra Iranas, ir mes nenorime, kad kokie nors mūsų veiksmai atitrauktų nuo to dėmesį. Jei elgsimės protingai, turėsime galimybę sukurti daug stipresnę koaliciją prieš Iraną. Taigi, taip, atsakomieji veiksmai bus, nesuprantu, kaip Bibi galėtų to nedaryti, tačiau jie nebus visais ginklais; jie bus labiau apriboti ir pamatuoti, kad būtų galima įrodyti, jog tai svarbu, ir neįžeisti mūsų sąjungininkų, kurie praėjusią naktį mums taip daug padėjo“, – kalbėjo pašnekovas.
Karo ministrų kabineto ministras Benny Gantzas užsiminė apie tą patį, sakydamas pareiškimą: „Mes sukursime regioninę koaliciją ir reikalausime kainos iš Irano mums tinkamu būdu ir laiku“.
Buvęs Izraelio pasiuntinys Jungtinėse Tautose Danny Danonas sakė „Politico“, kad tam tikras atsakomasis smūgis yra neišvengiamas. „Mūsų kaimynystėje būtų neatsakinga nesiimti atsakomųjų veiksmų po tokio precedento neturinčio Irano išpuolio prieš Izraelį“, – teigė jis.
D.Danonas, kuris dabar yra „Likud“ įstatymų leidėjas, du kartus metęs iššūkį B.Netanyahu dėl partijos lyderio posto ir gali tai padaryti dar kartą, pridūrė: „Mes žinome, kad Iranas stovi už visų savo statytinių, ir tai pirmas kartas, kai jie nusprendė mus atakuoti tiesiogiai. Neturime kito kelio, kaip tik pasiųsti aiškią žinią, kad tai buvo klaida, su kuria nesutiksime. Jei neatsakysime, sulauksime dar vienos Teherano atakos.“
Karinė Jordanijos pagalba Izraeliui nustebino ne visus
23:40
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį dešimtis Irano į Izraelį paleistų bepiločių orlaivių perėmė Jordanijos oro pajėgų lėktuvai, kai jie kirto karalystės oro erdvę.
Amano karinė pagalba Izraeliui buvo entuziastingai sutikta žydų valstybėje, tačiau taip pat nustebino daugelį izraeliečių, nes Hašimitų karalystė nepaliaujamai kritikavo Izraelio karą su „Hamas“ ir patyrė didelį vidaus spaudimą nutraukti diplomatinius santykius su Jeruzale, rašo timesofisrael.com.
Tačiau kai kuriems komentatoriams Amano įsikišimas šeštadienio vakarą nebuvo staigmena. Ghaithas al Omari, iš Jordanijos kilęs Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, sakė, kad dramatiškas karalystės paramos demonstravimas įrodė, kad Amano ir Jeruzalės saugumo aljansas yra tvirtas.
„Nepaisant visos politinės įtampos tarp Jordanijos ir Izraelio, kariniai ir žvalgybos ryšiai niekada nenutrūko, – sakė jis. – Tiesą sakant, kuo blogesnė politika, tuo labiau suartėja kariškiai, nes jie kartu supranta, kad reikia palaikyti šiuos santykius. Tai yra ir Jordanijos, ir Izraelio karinės doktrinos dalis“.
1994 m. Jordanija tapo antrąja arabų šalimi, užmezgusia diplomatinius ryšius su Izraeliu (po Egipto 1979 m.). Jordanija laiko save musulmonų šventųjų vietų Jeruzalės senamiestyje, įskaitant Al Aksos kompleksą, globėja, ir abi šalys glaudžiai bendradarbiauja saugumo ir žvalgybos srityse. Tačiau Amano ir Jeruzalės santykiai, pastaraisiais metais dažnai buvę įtempti, gerokai pašlijo prasidėjus Izraelio karui su „Hamas“.
Izraelis tiekia Jordanijai dujas pagal daugiamilijardinę sutartį ir vandenį pagal 1994 m. susitarimą. Lapkritį Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas Safadi paskelbė, kad jo šalis pasitrauks iš Jungtiniams Arabų Emyratams tarpininkaujant sudaryto susitarimo, pagal kurį Jordanija turėtų tiekti Izraeliui saulės energiją mainais už tai, kad Izraelis jai tiektų nudruskintą vandenį. Tačiau kovo mėnesį Amanas, kaip pranešama, paprašė jį pratęsti dar vieneriems metams. Izraelis atsakė Jordanijai prašydamas, kad Jordanijos oficialūs asmenys sušvelnintų savo aštrią Izraelio kritiką.
„Tai, kas įvyko šeštadienio naktį, turėtų būti priminimas ne tik jordaniečiams, bet ir izraeliečiams apie jų santykių svarbą“, – sakė Gh.al Omari.
Amanas supranta, kad vaikšto ties plona riba tarp strateginio aljanso su JAV ir Izraeliu, kuris yra didelės finansinės pagalbos ir stabilumo neramiame regione šaltinis, ir įsipareigojimo Palestinos reikalui. Apie pusę Jordanijos gyventojų sudaro palestiniečių pabėgėliai ir jų palikuonys.
Baltieji rūmai: Irano ataka prieš Izraelį buvo gėdinga nesėkmė
21:25
Irano surengta masinė oro ataka prieš Izraelį buvo gėdinga nesėkmė, pirmadienį pareiškė Baltieji rūmai po to, kai JAV pajėgos padėjo Izraelio kariuomenei numušti daugumą Teherano paleistų raketų ir dronų.
„Matėme pranešimus, kad iraniečiai norėjo patirti nesėkmę, o ši įspūdinga ir gėdinga nesėkmė buvo suplanuota, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby. – Visa tai yra kategoriška netiesa.“
Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, sužeisdamas 12 žmonių, pranešė Izraelio kariuomenė.
Tačiau beveik visi dronai ir raketos buvo perimti jiems dar nepasiekus Izraelio teritorijos, nurodė kariuomenė, kuriai padėjo JAV, Jordanija, Britanija ir kitos sąjungininkės.
Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą drono smūgį konsulatui Damaske, per kurį žuvo keli iraniečių kariškiai.
J.Bidenas teigia norintis užkirsti kelią konflikto plitimui Artimuosiuose Rytuose
20:28
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė norintis užkirsti kelią tam, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kur Izraelis Gazos Ruože kariauja su islamistų judėjimu „Hamas“ ir savaitgalį atrėmė Irano atakas, „neišsiplėstų labiau, nei jau išsiplėtė“.
„Esame pasiryžę siekti paliaubų, kurios padėtų sugrąžinti įkaitus namo ir užkirstų kelią dar didesniam konflikto išplitimui“, – sakė J.Bidenas, Baltuosiuose rūmuose susitikęs su Irako ministru pirmininku Mohamedu Shia al Sudani.
J.Bidenas turėjo omenyje įkaitus, kuriuos „Hamas“ kovotojai pagrobė per kruviną spalio 7-osios išpuolį prieš Izraelį.
„Politico“: Irano smūgis yra savotiška Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui
18:46
Iranas nebėra menamas gąsdintojas, ir tai yra Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, kuris Teherano šeštadienį surengtą dronų ir raketų antskrydį gali paversti politine nauda sau, jam toliau tęsiant karą Gazoje ir galbūt Libane, rašo leidinio „Politico“ apžvalgininkai.
B.Netanyahu ilgą laiką buvo pašiepiamas už tai, kad beveik už kiekvienos grėsmės Izraelio saugumui įžvelgdavo mulas, ir buvo plačiai kaltinamas tuo, kad pervertina aukščiausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei puolimo riziką.
„Dabar B.Netanyahu gali teigti, kad kaukės nukrito ir tikrasis priešas tapo aiškus po to, kai beprecedentis Islamo Respublikos bombardavimas peržengė tai, kas dešimtmečius buvo neįsivaizduojama raudona linija. Tai pirmas kartas, kai Iranas tiesiogiai atakavo Izraelio valstybę, o Irano prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Mohammadas Jamshidi teigė, kad dabar Teherano ir Izraelio „strateginė lygtis“ pasikeitė“, – pastebi „Politico“.
Ši nauja dinamika labai sustiprina B.Netanyahu pozicijas užsitikrinant tarptautinę karinę paramą ir leidžia jam dvigubai sustiprinti karą prieš Irano remiamą „Hamas“ Gazos Ruože, o vėliau galbūt pereiti prie Libano „Hezbollah“ – kito Irano šiitų statytinio. Premjeras dabar turi daugiau laisvės vaizduoti Gazos karą kaip nacionalinio išlikimo kovą su gerai ginkluotu geostrateginiu sunkiasvoriu, kuriam vadovauja islamo fundamentalistai, siekiantys branduolinio ginklo.
Be to, Iranas vargu ar galėjo tai padaryti geresniu laiku – jis metė B.Netanyahu gelbėjimosi ratą kaip tik tuo metu, kai tarptautinė kantrybė dešiniojo sparno lyderio atžvilgiu buvo pakibusi ant plauko. Be to, dėl didėjančių civilių aukų skaičiaus Gazos Ruože, B.Netanyahu konfrontavo su JAV prezidentu Joe Bidenu, kuris nori, kad B.Netanyahu nepultų Rafos pasienio miesto. B.Netanyahu patyrė didžiulį spaudimą dėl to, kad Izraelis neseniai nužudė septynis pagalbos organizacijos „World Central Kitchen“ darbuotojus.
Pasak „Politico“ apžvalgininkų, dėl nakties atakos Izraelio palaikymo argumentai tampa beveik nepaneigiami, visų pirma dėl to, kas gali pasirodyti esanti didelė strateginė Irano režimo klaida. Irano vadovybė, kuri ir taip jau yra smerkiama šalyje dėl korupcijos, baisaus blogo ekonomikos valdymo ir žudikiško žmogaus teisių pažeidinėjimo, dabar taip pat rizikuoja pasirodyti esanti kariškai nepajėgi.
J.Bideno parama Izraeliui dabar yra „geležinė“, o Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas patvirtino, kad Didžioji Britanija „ir toliau gins Izraelio saugumą“. Prancūzija ir Didžioji Britanija – dvi Europos branduolinės NATO valstybės – dalyvavo gynyboje nuo Irano bombardavimo.
JAV abiejų partijų Kongreso nariai ragina patvirtinti papildomą tarptautinę pagalbą Izraeliui po Irano veiksmų.
Dvi geros galimybės
Buvęs B.Netanyahu patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Yaakovas Amidroras sutiko, kad išpuolis jo buvusiam viršininkui suteikė puikią galimybę.
„Bibi gavo dvi geras galimybes, o tai retai pasitaiko“, – sakė į atsargą išėjęs generolas, buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų departamento vadovas Yaakovas Amidroras.
„Jis gali arba griebtis aštuonkojo galvos, t. y. Teherano, argumentuodamas, kad dabar mes turime tam pateisinimą. Arba jis gali pasakyti amerikiečiams: mes suprantame, kad jūs nenorite, jog mes eskaluotume santykius su Iranu, ir esame pasirengę eiti į kompromisą, tačiau mainais norime, kad Amerika suteiktų Izraeliui visą pagalbą, kurios reikia „Hamas“ kariniam pajėgumui Gazos Ruože sunaikinti, įskaitant Rafą“, – sakė Y.Amidroras.
Pirmoji galimybė – tiesioginis Irano puolimas – būtų didžiulis iššūkis vien Izraeliui, o Jungtinės Valstijos jau signalizuoja, kad nori išvengti tokio gaisro.
Iranas savo nesėkmingą išpuolį prieš Izraelį vadina apgalvotu atsakomuoju smūgiu ir teigia, kad jis patenkina šalies keršto poreikį po šio mėnesio pradžioje įvykdyto mirtino išpuolio prieš jo konsulatą Damaske. Ginklai padarė nedidelę žalą Izraelio oro pajėgų bazei – ir Teheranas sako, kad nori tuo baigti ginčą. Irano tvirtinimas, kad dronai ir raketos turėjo būti tiksliai sureguliuota žinia, o ne sukelti daug aukų, Izraelyje nėra priimama rimtai, tačiau gali būti, kad yra rimtų strateginių priežasčių žaisti su šia fikcija, teigia „Politico“.
„Tai nebuvo simbolinis Irano išpuolis, tai buvo didelė ataka“, – sakė Charlesas Freilichas, buvęs Izraelio nacionalinio saugumo patarėjas. Tačiau jis pažymėjo, kad tai nereiškia, jog tiesioginis atsakas yra neišvengiamas. „Normaliomis aplinkybėmis Izraelis turėtų atsakyti į tokio pobūdžio ir masto išpuolį. Tačiau šiuo atveju Izraeliui gali tekti sutikti su Amerikos pageidavimais, o tai, be abejo, prieštarauja kai kuriems pagrindiniams Izraelio nacionalinio saugumo strategijos principams“, – sakė jis.
Tačiau vienas Izraelio pareigūnas teigė, kad atsakas bus, tačiau įspėjo, kad jis turi būti pamatuotas, kad būtų išvengta plataus masto karo Artimuosiuose Rytuose.
Taikinys – Rafa. Taikinys – Libanas
Tokie nuogąstavimai dėl tiesioginio atsako Teheranui didina perspektyvą, kad Izraelis visą savo pyktį gali šlieti arčiau savo namų, tęsdamas išpuolius Palestinos teritorijose ir galbūt imdamasis didesnių veiksmų Libane, kuriuos kai kurie griežtosios linijos šalininkai jo ministrų kabinete jau kelis mėnesius propaguoja. Irano užsienio politikai jau seniai priekaištaujama, kad Teheranas rūpinasi savo išlikimu ir prestižu ir nesirūpina didelėmis aukomis, kurias sukelia jo intervencijos nuo Libano iki Jemeno.
Buvęs Izraelio strateginių reikalų ministerijos generalinis direktorius Yossi Kuperwasseris pažymėjo, kad visas karas Gazos Ruože nuo pat pradžių buvo „karas prieš Iraną“.
Jis pridūrė, kad Izraelis turi „apriboti šio fanatiško Irano režimo galimybes“. „Šiuo tikslu pirmiausia turime užbaigti darbą Gazoje, kuris bus skausmingas iraniečiams. Visa tai prasidėjo dėl to, kad jie norėjo išgelbėti „Hamas“, – sakė Y.Kuperwasseris.
„Antra – užtikrinti, kad Irano branduolinis projektas pajustų pasekmes. Tik įsivaizduokite, jei kas nors panašaus būtų įvykę, kai iraniečiai turi branduolinį ginklą ir yra taip arti jo turėjimo“, – sakė jis.
Iš tiesų jau yra ženklų, kad Izraelis naudojasi Irano veiksmais, kad įgytų pranašumą tiek Gazoje, tiek Libane.
Izraelio laikraštis „Times of Israel“ pranešė, kad Gazoje aukšto lygio diskusijos su JAV dėl Rafos – kai Vašingtonas nori išvengti plataus masto invazijos į miestą – dabar yra „antroje vietoje“.
Libano fronte Izraelio gynybos pajėgos sekmadienį smogė giliai šiaurės rytų Libane, pataikydamos į „Hezbollah“ priklausančią „svarbią ginklų gamybos vietą“. Pasak IDF, per Irano ataką Libano grupuotė paleido apie 40 raketų į šiaurės Izraelį.
Valdančiojoje koalicijoje esantys ultranacionalistai ir kraštutinių dešiniųjų partijos vis labiau spaudžia B.Netanyahu imtis ryžtingų atsakomųjų veiksmų. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras ir šalies finansų ministras Bezalelis Smotrichas ragina Izraelio vadovą nesileisti paveikiamam JAV pareigūnų, kurie įspėja jį dėl atsakomųjų veiksmų.
„Bibi visų klausosi ir bandys suderinti visus jam keliamus reikalavimus, tačiau nematau, kad jis susilaikytų nuo tam tikrų atsakomųjų veiksmų“, – sakė vyriausybės pareigūnas, kuriam suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti.
„Suprantama, kad tai yra lūžio taškas, kuris, jei bus tinkamai sprendžiamas, bus naudingas Izraeliui diplomatiniu požiūriu“, – tęsė pareigūnas. „Išpuolis nuplėšė kaukę ir parodė pasauliui, kas yra Iranas, ir mes nenorime, kad kokie nors mūsų veiksmai atitrauktų nuo to dėmesį. Jei elgsimės protingai, turėsime galimybę sukurti daug stipresnę koaliciją prieš Iraną. Taigi, taip, atsakomieji veiksmai bus, nesuprantu, kaip Bibi galėtų to nedaryti, tačiau jie nebus visais ginklais; jie bus labiau apriboti ir pamatuoti, kad būtų galima įrodyti, jog tai svarbu, ir neįžeisti mūsų sąjungininkų, kurie praėjusią naktį mums taip daug padėjo“, – kalbėjo pašnekovas.
Karo ministrų kabineto ministras Benny Gantzas užsiminė apie tą patį, sakydamas pareiškimą: „Mes sukursime regioninę koaliciją ir reikalausime kainos iš Irano mums tinkamu būdu ir laiku“.
Buvęs Izraelio pasiuntinys Jungtinėse Tautose Danny Danonas sakė „Politico“, kad tam tikras atsakomasis smūgis yra neišvengiamas. „Mūsų kaimynystėje būtų neatsakinga nesiimti atsakomųjų veiksmų po tokio precedento neturinčio Irano išpuolio prieš Izraelį“, – teigė jis.
D.Danonas, kuris dabar yra „Likud“ įstatymų leidėjas, du kartus metęs iššūkį B.Netanyahu dėl partijos lyderio posto ir gali tai padaryti dar kartą, pridūrė: „Mes žinome, kad Iranas stovi už visų savo statytinių, ir tai pirmas kartas, kai jie nusprendė mus atakuoti tiesiogiai. Neturime kito kelio, kaip tik pasiųsti aiškią žinią, kad tai buvo klaida, su kuria nesutiksime. Jei neatsakysime, sulauksime dar vienos Teherano atakos.“
JAV nenori eskalacijos su Iranu, bet toliau gins Izraelį
18:12
Jungtinės Valstijos nenori eskalacijos su Iranu, tačiau ir toliau gins Izraelį po to, kai jį atakavo Teheranas, pirmadienį pareiškė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Mes nesiekiame eskalacijos, tačiau ir toliau remsime Izraelio gynybą ir saugosime savo personalą regione“, – sakė A.Blinkenas susitikimo su Irako ministro pirmininko pavaduotoju Mohammedu Ali Tamimu pradžioje.
Izraelio kariuomenė patvirtino, kad Libano teritorijoje sužeista jos karių
18:11
Izraelio kariuomenė pirmadienį patvirtino, kad jos karių buvo sužeista Libano teritorijoje, nors prieš tai teigė, kad keturi kariai buvo sužeisti per naktį įvykusį sprogimą „prie šiaurinės sienos“.
„Patvirtiname, kad incidentas įvyko Libano teritorijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovas spaudai.
Anksčiau pirmadienį Libano grupuotė „Hezbollah“ pareiškė, kad detonavo sprogstamuosius užtaisus, nukreiptus prieš Izraelio karius, kurie, jos teigimu, buvo įžengę į Libano teritoriją.
Svarbu žinoti: kodėl Iranas užpuolė Izraelį
18:05
Iranas, pažadėjęs atkeršyti už mirtiną smūgį jo konsulatui Sirijos sostinėje Damaske, savaitgalį į Izraelį paleido dronus ir raketas.
Izraelis nesakė, kad jis įvykdė smūgį konsulatui, tačiau daugybė šalių mano, kad Izraelis atakavo Irano konsulatą balandžio 1 d.
Savaitgalio išpuolis yra pirmas kartas, kai Iranas tiesiogiai atakavo Izraelį, skelbia BBC.
Anksčiau Izraelis ir Iranas daug metų dalyvavo šešėliniame kare – atakavo vienas kito turtą neprisiimdami atsakomybės.
Šie išpuoliai gerokai suintensyvėjo per dabartinį karą Gazoje, kurį sukėlė palestiniečių grupuotės „Hamas“ išpuolis prieš netoliese esančias Izraelio bendruomenes praėjusių metų spalio mėn.
Suprasti akimirksniu
- Kodėl Izraelis ir Iranas yra priešai?
- Po išpuolio prieš konsulatą Iranas norėjo duoti atkirtį.
- Kas yra Irano sąjungininkai?
- Kokia yra Irano ir Izraelio kariniai pajėgumai?
- Ar Iranas ir Izraelis turi branduolinių ginklų?
Kodėl Izraelis ir Iranas yra priešai?
Šios dvi šalys buvo sąjungininkės iki 1979 m. islamo revoliucijos Irane, po kurios įsivyravo režimas, kurio pagrindinė ideologijos dalis – priešinimasis Izraeliui.
Iranas nepripažįsta Izraelio teisės egzistuoti ir siekia jį sunaikinti.
Šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei anksčiau yra pavadinęs Izraelį „vėžiniu augliu“, kuris „neabejotinai bus išrautas ir sunaikintas“.
Izraelis mano, kad Iranas kelia egzistencinę grėsmę, nes tai rodo Teherano retorika, Izraelio sunaikinimui prisiekusių statytinių pajėgų kūrimas, palestiniečių grupuočių, įskaitant „Hamas“ ir Libano šiitų kovotojų grupuotę „Hezbollah“, finansavimas ir ginklavimas, taip pat, jo manymu, slaptas Irano siekis sukurti branduolinį ginklą, nors Iranas neigia, kad siekia pasigaminti branduolinę bombą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kas naujo fronte: analitikai įvertino Irano ataką prieš Izraelį, karo grėsmę ir įtaką Ukrainai
18:00
Iranas pirmą kartą smogė Izraelio teritorijai. Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala 15min laidoje „Kas naujo fronte“ įvertino atakos poveikį ir tikėtinus tolesnius scenarijus.
Po atakos prieš Izraelį vėl atidaryti Irano oro uostai
17:05
Teherano ir kitų Irano miestų oro uostai pirmadienį atnaujino veiklą, pranešė valstybinė žiniasklaida po to, kai ji buvo sustabdyta dėl oro atakos prieš Izraelį, padidinusios įtampą regione.
Skrydžiai buvo sustabdyti po to, kai Iranas vėlų šeštadienio vakarą paleido atakos dronus ir raketas į Izraelį, keršydamas už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske, per kurį žuvo keli iraniečių kariškiai.
Oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad „nuo 6 val. ryto vietos (5 val. 30 min. Lietuvos) laiku skrydžiai Teherano Imamo Khomeini tarptautiniame oro uoste vėl vyksta kaip paprastai“.
IRNA nurodė, kad kiti Irano sostinės bei kitų miestų oro uostai (Mehrabado, Tabrizo, Mašhado šiaurės rytuose ir Širazo pietuose) veikia įprastai.
Dėl Irano išpuolio ir baimės, kad Izraelis gali imtis atsakomųjų veiksmų, kai kurios oro bendrovės sustabdė skrydžius į šį regioną.
Izraelis neatskleidė, koks galėtų būti jo atsakas.
Vokietijos oro linijos „Lufthansa“ sustabdė skrydžius į Iraną ir iš jo, o kitos oro transporto bendrovės, įskaitant Australijos oro linijas „Qantas“, nukreipė lėktuvus, kad išvengtų Irano oro erdvės.
Dėl šio išpuolio kelios Artimųjų Rytų šalys, įskaitant Jordaniją, Libaną ir Iraką, naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo priverstos uždaryti savo oro erdvę, tačiau vėliau jos paskelbė vėl ją atveriančios.
Radarais neužfiksuojamų Izraelio naikintuvų galia: perėmėme 99 proc. iš Irano nukreiptų grėsmių
16:26
Izraelio pajėgos (IDF) neseniai pademonstravo savo naujausių „F-35I Adir“ radarais sunkiai užfiksuojamų (angl. stealth) naikintuvų operacinį meistriškumą, atskleisdamos, kad šie pažangūs orlaiviai yra labai svarbūs saugant šalies oro erdvę, rašo „Defence Blog“.
Iranui atakavus dronais ir raketomis, IDF paviešino filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip „F-35I Adir“ naikintuvai grįžta į Nevatimo oro bazę, sėkmingai perėmę į Izraelį nukreiptus priešiškus antskrydžius.
„Perėmėme 99 proc. Izraelio teritorijos link nukreiptų grėsmių“, – pareiškė IDF atstovas spaudai, brigados generolas Daniel Hagari. – Tai didelis strateginis pasiekimas – atremti maždaug 170 Irano paleistų dronų, o jiems prasiskverbti į Izraelio teritoriją nepavyko visiškai.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai paaiškino, kodėl atakai atremti Jeruzalei prireikė dar keturių šalių pagalbos
16:13
Izraelis šiuo metu neturi pakankamai priešraketinės gynybos sistemų, kad pats galėtų apginti savo teritoriją, tvirtina karybos naujienų svetainės „Defense Express“ analitikai.
Leidinys priminė, kad norėdamas atremti maždaug 300 balistinių ir sparnuotųjų raketų bei tolimojo nuotolio dronų ataką, Izraelis turėjo pasitelkti ne tik savo pajėgumus, bet ir Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, JAV ir Saudo Arabijos.
„Ir visa tai atsižvelgiant į tai, kad pačiam Izraeliui šios atakos atrėmimas kainavo 1 mlrd. dolerių tiesioginių išlaidų, o JAV pareigūnų teigimu, iki 50 proc. iranietiškų balistinių raketų tiesiog sugedo skrydžio metu, todėl iš esmės jos negalėjo kelti tiesioginės grėsmės“, – rašo „Defense Express“.
Pažymima, kad pagal savo doktriną Izraelio gynybos pajėgos pirmiausia ruošėsi kovoti su „statytinių pajėgomis“, tokiomis kaip „Hamas“ ar „Hezbollah“, turinčiomis kelių dešimčių tūkstančių įvairių modifikacijų raketų arsenalus, ir būtent tam buvo „užaštrintas“ pagrindinis Izraelio priešlėktuvinės gynybos ešelonas – „Geležinis kupolas“ (10 baterijų).
„Tuo pačiu metu IDF taip pat numatė tiesioginio konflikto su Iranu galimybę, kai tektų atremti balistinių ir (arba) sparnuotųjų raketų atakas tiesiogiai į Izraelio teritoriją. Todėl Izraelio priešlėktuvinė gynyba taip pat turi priemonių balistiniams ir aerodinaminiams taikiniams naikinti. Pirmiausia tai 8 baterijos „Patriot PAC-2 GEM-T“ oro gynybos sistemų, „David Sling“, „Arrow 2“ ir „Arrow 3“, pastarosios gali numušti oro taikinius iki 1500 km atstumu ir net viršutiniuose atmosferos sluoksniuose“, – pažymima straipsnyje.
„Hezbollah“ prisiėmė atsakomybę už keturių Izraelio karių sužeidimus
15:09
Libano „Hezbollah“ grupuotė pirmadienį pareiškė detonavusi sprogstamuosius užtaisus, nukreiptus prieš Izraelio karius, kurie, jos teigimu, naktį kirto sieną su Libanu.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad naktį per sprogimą prie šiaurinės šalies sienos buvo sužeisti keturi kariai, tačiau nepatikslino, kurioje sienos pusėje.
Izraelio kariuomenė vėl perspėja palestiniečius negrįžti į šiaurinę Gazos dalį
15:08
Izraelio kariuomenė pirmadienį dar kartą perspėjo Gazos Ruožo palestiniečius negrįžti į šiaurinę teritorijos dalį, praėjus dienai po to, kai Gazos ligoninės pareigūnai pranešė, kad penki žmonės žuvo minioms perkeltųjų gyventojų bandant pasiekti savo namus šiame karo nuniokotame rajone.
Izraelis, pradėjęs karą su „Hamas“, pirmiausiai taikėsi į šiaurinę Gazos Ruožo dalį. Beveik visa ji dabar yra sulyginta su žeme, todėl dauguma regiono gyventojų buvo priversti bėgti į Gazos Ruožo pietus. Nors teigiama, kad šiaurinėje palestiniečių teritorijos dalyje gyvena apie 250 tūkst. žmonių, Izraelio kariuomenė per jau ilgiau nei pusmetį trunkantį karą neleidžia daugumai perkeltųjų asmenų grįžti, sakydama, kad ši teritorija yra aktyvių mūšių zona.
Kariuomenė sumažino Gazos Ruože dislokuotų karių skaičių ir teigė, kad susilpnino „Hamas“ kontrolę šiaurėje, tačiau Izraelis vis dar vykdo antskrydžius ir tikslines operacijas prieš, jo teigimu, persiorientuojančius kovotojus, ypač pagrindinėje Gazos ligoninėje „al Shifa“, kuri po dvi savaites trukusio reido ir praėjusį mėnesį vykusių kovų virto griuvėsiais.
Izraelio kariuomenės atstovas Avichay Adraee socialiniame tinkle „X“ parašė, kad palestiniečiai turėtų likti pietinėje Gazos Ruožo dalyje, kur jiems buvo liepta pasislėpti, nes šiaurinė dalis yra „pavojinga kovų zona“.
Atrodo, kad žmonės paiso naujo įspėjimo, ypač po sekmadienio smurto, kai, Gazos ligoninių administracijos teigimu, dėl Izraelio kariuomenės veiksmų žuvo penki ir buvo sužeisti dar 54 žmonės, bandę sugrįžti į namus teritorijos šiaurėje.
Izraelio kariuomenė kol kas nekomentavo incidento ir tikslios jo aplinkybės kol kas nėra aiškios.
Naujas posūkis: Irano smūgiai Izraeliui gali trukdyti Rusijai kariauti Ukrainoje
14:50
Šeštadienį Irano įvykdyta ataka prieš Izraelį yra blogai ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir Rusijos karui Ukrainoje, nes tarp Maskvos ir Teherano atsiranda naujos nesutarimų linijos.
JAV analitinio centro RAND vyresnioji politikos tyrėja Michelle Grisé komentare aprašė, kaip platesnis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti Rusiją. Komentaras pirmą kartą buvo paskelbtas žurnale „The National Interest“ ketvirtadienį – kelios dienos prieš tai, kai šeštadienį Iranas į Izraelį paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų.
M.Grisé analizė pasirodė po to, kai balandžio 1 d. buvo smogta Irano ambasadai Damaske (Sirija). Izraelis neprisiėmė atsakomybės už šį smūgį, tačiau Iranas laiko jį atsakingu ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
„Nors teigiama, kad Maskvai naudinga chaosas Artimuosiuose Rytuose, nes ji nukreipia Vakarų dėmesį ir išteklius nuo Ukrainos, ji gali daug prarasti, jei Izraelio ir „Hamas“ konfliktas peraugs į platesnio masto karą“, – rašė M.Grisé.
Rusija jau daugelį metų bando įsitvirtinti kaip karinė ir diplomatinė veikėja Artimuosiuose Rytuose.
Pasak analitikės, Maskva pasinaudojo nestabilumu Sirijoje ir Libijoje, kad įsitvirtintų kaip regioninio saugumo garantas, tačiau konflikto eskalavimas Artimuosiuose Rytuose neturėtų tokio paties poveikio.
Anot komentaro autorės, iš dalies taip atsitiko dėl to, kad Maskva yra susirūpinusi savo karu Ukrainoje. Per pastaruosius dvejus metus Rusijos partnerystė su Iranu taip pat sustiprėjo, nes Rusijos, kuriai taikomos griežtos sankcijos, ekonomika tapo vis labiau izoliuota.
Dabar Iranas yra labai svarbus Rusijos karinis tiekėjas. Nuo karo Ukrainoje pradžios Irano „laivynas vaiduoklis“ taip pat plukdo Rusijos naftą po visą pasaulį, taip užtikrindamas, kad Maskvos pajamos iš naftos nenutrūktų.
Tačiau jei Iranas įsitrauktų į platesnio masto konfliktą, jis negalėtų teikti tokios pat paramos Rusijai, pastebėjo M.Grisé.
„Platesnis regioninis konfliktas, ypač jei jis apimtų tiesioginį Izraelio ir Irano konfliktą, apribotų Irano galimybes toliau būti kariniu tiekėju Rusijai“, – sakė analitikė.
Be to, „Teheranas gali reikalauti didesnės paramos, kai Rusija turi ribotas galimybes ją suteikti“, – pridūrė ji.
G7 šalys jau svarsto galimybę taikyti papildomas sankcijas Iranui po jo išpuolio prieš Izraelį, kurios gali būti pritaikytos ir Rusijai.
„Glaudžiai bendradarbiaudami su savo partneriais svarstysime dėl papildomų sankcijų Iranui, ypač dėl jo dronų ir raketų programų“, – sekmadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Platesnis Artimųjų Rytų konfliktas gali padidinti Kinijos įtaką regione Maskvos sąskaita
Nors Rusija yra užsiėmusi karu Ukrainoje, prezidentas Vladimiras Putinas vis dar sugeba save pozicionuoti kaip potencialų galios tarpininką Artimuosiuose Rytuose vykstant Izraelio ir „Hamas“ karui.
Tačiau V.Putino planas gali žlugti, jei karas išplis regione, nes Pekinas taip pat siekia vaidinti taikdarį.
„Rusija ypač jautriai reaguotų į Kinijos bandymus kėsintis į jos įtaką Artimuosiuose Rytuose“, – savo komentare rašė M.Grisé.
Ypač po to, kai Pekinui praėjusių metų kovo mėn. pavyko pasiekti rezultatų, tarpininkaujant Saudo Arabijai ir Iranui.
Kadangi Rusijos ekonomika, kuriai taikomos didelės sankcijos, jau yra priklausoma nuo Kinijos, ji taptų dar labiau priklausoma nuo Pekino užgaidų, jei Maskva nesugebėtų išlaikyti bet kokios vis dar turimos pasaulinės įtakos.
Sekmadienį paskelbtame pareiškime Rusijos užsienio reikalų ministerija išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl to, ką pavadino „dar vienu pavojingu eskalavimu“ regione.
Ragindama elgtis santūriai, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tikisi, jog regiono valstybės „išspręs esamas problemas politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“.
Iranas teigia, kad įspėjo prieš puldamas Izraelį – JAV sako, kad tai netiesa
14:05
Turkijos, Jordanijos ir Irako pareigūnai sekmadienį teigė, kad Iranas prieš kelias dienas iki dronų ir raketų atakos prieš Izraelį plačiai pranešė apie tai, tačiau JAV pareigūnai sakė, kad Teheranas neįspėjo Vašingtono ir kad jis siekė padaryti didelės žalos.
Šeštadienį vakare Iranas paleido šimtus dronų ir raketų per atsakomąjį smūgį po įtariamo Izraelio smūgio į jo ambasados kompleksą Sirijoje.
Dauguma dronų ir raketų buvo numušti nepasiekę Izraelio teritorijos, tačiau buvo sunkiai sužeista jauna mergina, ir buvo plačiai nuogąstaujama dėl tolesnio eskalavimo.
Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas sekmadienį sakė, kad Iranas kaimyninėms šalims ir Izraelio sąjungininkei Jungtinėms Valstijoms pranešė apie smūgius prieš 72 valandas, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Turkijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad prieš ataką kalbėjosi ir su Vašingtonu, ir su Teheranu, ir pridūrė, kad perdavė pranešimus kaip tarpininkė, siekdama įsitikinti, ar reakcija yra proporcinga.
„Iranas sakė, kad reakcija bus atsakas į Izraelio išpuolį prieš jo ambasadą Damaske ir kad ji neperžengs šios ribos. Mes žinojome apie tokias galimybes. Įvykiai nebuvo netikėti“, – kalbėjo Turkijos diplomatinis šaltinis.
Vienas aukštas JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnas paneigė H.Amirabdollahiano pareiškimą, sakydamas, kad Vašingtonas iš tiesų palaikė ryšius su Iranu per Šveicarijos tarpininkus, tačiau negavo pranešimo prieš 72 valandas.
„Tai visiška netiesa, – sakė pareigūnas. – Jie nepateikė pranešimo, taip pat neleido suprasti, kad ... „tai bus taikiniai, todėl juos evakuokite.“
Teheranas nusiuntė Jungtinėms Valstijoms žinutę tik prasidėjus smūgiams, o ketinimas buvo „labai destruktyvus“, sakė pareigūnas ir pridūrė, kad Irano teiginys apie platų perspėjimą gali būti bandymas kompensuoti tai, kad ataka nepadarė didelės žalos.
„Vykstant šiai operacijai per šveicarus gavome pranešimą iš Irano. Jame iš esmės buvo teigiama, kad po šio įvykio jie jau baigė, tačiau ataka vis dar tęsiama. Taigi tai buvo (jų) žinia mums“, – sakė JAV pareigūnas.
Irako, Turkijos ir Jordanijos pareigūnai teigė, kad Iranas praėjusią savaitę pateikė išankstinį įspėjimą apie išpuolį, įskaitant kai kurias detales.
Atakuojant dronais, sparnuotosiomis raketomis ir balistinėmis raketomis kilo rizika, kad bus daug aukų ir konfliktas gali paaštrėti.
Iranas paleido į Izraelį šimtus dronų: už ką keršija Teheranas ir kaip kilo įtampa – įspėjo ne kartą
13:50
Iranas atakavo Izraelį keliais šimtais dronų – tai buvo Teherano atsakas. Ekspertai baiminasi, kad situacija gali išprovokuoti platesnio masto karą regione. 15min primena, kodėl Iranas grasino Izraeliui ir galiausiai surengė smūgį.
Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ kovotojai surengė kruviną išpuolį prieš Izraelį, žydų valstybė rengia operacijas Gazos Ruože, sustiprino smūgius prieš Irano karinį personalą ir „Hamas“ bei Teherano sąjungininkus Sirijoje ir Libane.
Izraelio pajėgos pasienyje su Libanu beveik kasdien apsikeičia ugnimi su Irano remiama kovotojų grupuote „Hezbollah“.
15min primena, kodėl keršto ataką surengė Iranas ir pateikia esminius faktus apie šią situaciją.
Mirtinas smūgis Damaske
Balandžio 1 d. per Izraelio smūgį Irano konsulato priestatui Damaske pirmadienį žuvo vienuolika žmonių, įskaitant septynis Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) narius, tarp kurių buvo brigados generolas Mohammadas Rezas Zahedi ir kitas aukšto rango karininkąas, brigados generolas Mohammadas Hadi Haji Rahimi.
Šalia konsulato esantis pastatas prabangiame Damasko rajone buvo sulygintas su žeme.
„Priešas Izraelis surengė oro smūgius iš okupuotų Sirijos Golano kalnų pusės, taikydamasis į Irano konsulato pastatą Damaske“, – buvo sakoma Sirijos institucijų paskelbtame pareiškime.
Ragino pasmerkti ataką
Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianas ragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų dėl Izraelio surengtos atakos.
Tuo metu Irano aukščiausiasis lyderis ajotala Ali Khamenei pareiškė, kad Izraelio laukia atpildas už surengtą oro smūgį.
„Blogasis sionistų režimas bus nubaustas mūsų drąsių vyrų rankomis. Priversime juos gailėtis dėl šio ir kitų nusikaltimų“, – savo oficialioje interneto svetainėje paskelbtoje žinutėje sakė A.Khamenei.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karo metu Gazoje žuvo beveik 34 tūkst. žmonių
13:47
„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad per daugiau kaip pusmetį trunkantį Izraelio ir islamistų kovotojų karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 33 797 žmonės.
Per pastarąją parą žuvo mažiausiai 68 žmonės, sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad nuo karo pradžios, kai spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai užpuolė Izraelį, palestiniečių anklave buvo sužeisti 76 465 žmonės.
Beprecedentis „Hamas“ išpuolis Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavo apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.
„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą.
Kremlius po Irano smūgio Izraeliui ragina laikytis santūriai
13:45
Kremlius pirmadienį paragino deeskaluoti padėtį Artimuosiuose Rytuose, Iranui praėjusį savaitgalį surengus beprecedentę ataką prieš Izraelį.
„Mes itin susirūpinę dėl įtampos eskalavimo regione ir raginame visas regiono šalis laikytis santūriai. Tolesnė eskalacija neatitinka niekieno interesų“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, sužeisdamas 12 žmonių, pranešė Izraelio kariuomenė.
Tačiau beveik visi dronai ir raketos buvo perimti jiems dar nepasiekus Izraelio teritorijos, nurodė kariuomenė, kuriai padėjo JAV, Jordanija, Britanija ir kitos sąjungininkės.
Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske, per kurį žuvo keli iraniečių kariškiai.
Ekspertų teigimu, Izraelis sugebėjo neutralizuoti daugumą raketų ir dronų.
O.Scholzas ragina Izraelį siekti deeskalacijos po beprecedentės Irano atakos
12:29
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį paragino Izraelį elgtis santūriai po to, kai šis sėkmingai atrėmė precedento neturinčią Irano dronų ir raketų ataką.
„Visi sutinka, kad tai, kaip Izraeliui pavyko sėkmingai atremti šį išpuolį, [...] yra tikrai įspūdinga“, – pareiškė O Scholzas.
Jis pridūrė, kad „tai yra sėkmė, kurios nereikėtų paleisti, todėl mūsų patarimas yra prisidėti prie deeskalacijos“.
O.Scholzas Šanchajuje taip pat pareiškė smerkiantis žiaurų Irano išpuolį ir teigė, kad Teheranas „privalo nutraukti šią agresiją“.
Kancleris į Kiniją atvyko trijų dienų vizito, siekdamas sustiprinti ekonominius ryšius su didžiausia Berlyno prekybos partnere.
Antradienį O. Scholzas vyks į Pekiną, kur susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir premjeru Li Qiangu (Li Čiangu).
Iranas vėlų šeštadienį pirmą kartą tiesiogiai atakavo savo aršų priešą Izraelį, paleisdamas daugiau kaip 300 raketų ir dronų. Teheranas sako, kad tai – kerštas už mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske.
Lietuva ir daugelis kitų pasaulio šalių pasmerkė beprecedentę Irano dronų ir raketų ataką prieš Izraelį, perspėdamos, kad šis išpuolis gali dar labiau destabilizuoti Artimuosius Rytus.
G.Landsbergis užsiminė apie kilsiančius klausimus, kodėl ginamas Izraelis, bet ne Ukraina
12:27
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad po išpuolio prieš Izraelį Vakarai turi įvesti naujas sankcijas Iranui ir užsiminė, kad Vakarų pagalba ne NATO partnerei Izraeliui iškels klausimų ukrainiečiams, kodėl taip nėra saugomi jie.
„Privalome nedelsiant stiprinti sankcijas Iranui už jo regioninį destabilizuojantį elgesį ir paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras bendroje spaudos konferencijoje su Nyderlandų kolege.
Iranas vėlų šeštadienį pirmą kartą tiesiogiai atakavo savo aršų priešą Izraelį, paleisdamas daugiau kaip 300 raketų ir dronų. Teheranas sako, kad tai – kerštas už mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske.
Lietuva ir daugelis kitų pasaulio šalių pasmerkė beprecedentę Irano dronų ir raketų ataką prieš Izraelį, perspėdamos, kad šis išpuolis gali dar labiau destabilizuoti Artimuosius Rytus.
„Tolesnė eskalacija ir jos išplitimas turėtų katastrofiškų pasekmių ir Artimųjų Rytų regionui, ir nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. Vis dėlto akivaizdu, kad Iranas, kaip ir Rusija, jaučiasi padrąsinti Vakarų neryžtingumo“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Nyderlandų užsienio reikalų ministrė Hanke Bruins Slot Artimųjų Rytų šalis ragino susilaikyti nuo tolesnės eskalacijos.
„Ukrainiečiai kels šį klausimą“
Izraelio kariuomenė skelbia, kad per ataką beveik visi dronai ir raketos buvo perimti dar nepasiekus šalies teritorijos. Izraeliui atremti išpuolį padėjo JAV, Jordanija, Britanija ir kitos sąjungininkės.
Lietuvos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį, kad ši pagalba neišvengiamai atsidurs ukrainiečių dėmesio centre.
„Vakarų pagalba buvo užtikrintas oro saugumas ne NATO partnerei Izraeliui. Aš manau, kad ukrainiečiai kels šitą klausimą ir jį kels pagrįstai: jei tokia pagalba suteikta Izraeliui, ar ji gali būti užtikrinta ir Ukrainai? Manau, kad tai galėtų pastiprinti jų argumentaciją dėl papildomos oro gynybos poreikio“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Pasak jo, išpuolis prieš Izraelį, karas Ukrainoje, įtampa Pietryčių Azijos regione nėra „izoliuoti atsitiktiniai atvejai“.
„Mes matome autokratinių, imperialistinių, agresyvių režimų drąsėjimą, jie tampa drąsesni, – sakė ministras. – To mes galime matyti daugiau ateityje, todėl Lietuva pabrėžia, kad pagalba Ukrainai yra ne tik apie Ukrainą, ne tik apie regioną, tai yra pasaulinio stabilumo užtikrinimas, parodant Vakarų kredibilumą.“
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, Vakarai turėtų brėžti raudonąsias linijas ne sau, o agresoriams.
„Putino alkio galia“
G.Landsbergis taip pat vylėsi, kad didesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose greičiausiai pavyks išvengti, nes priešingu atveju tai galėtų nukreipti Vakarų dėmesį nuo Ukrainos.
„Jei mes turime kalbėti apie hipotetinius scenarijus, jei karas Artimuosiuose Rytuose eskaluotųsi į plataus masto konfliktą (...), galima būtų nesunkiai sutikti, kad tai dalintų mūsų dėmesį, bet tai – hipotetinis scenarijus. Panašu, kad šiai dienai to pavyksta išvengti“, – sakė ministras.
Tuo metu Nyderlandų diplomatijos vadovė teigė, kad nuo Kyjivo pergalės prieš Kremlių priklauso visos Europos saugumas, todėl dėmesys Ukrainai mažėti negali.
„Esu įsitikinusi (Vladimiro) Putino alkio galia – jei jis gaus Ukrainą, to nepakaks. Mūsų – Nyderlandų, taip pat visos Europos – stabilumas ir saugumas yra ypač susipynęs su labai drąsia kova, kurią kasdien kovoja ukrainiečiai“, – sakė H.B.Slot.
Ji pabrėžė, kad Ukrainos pergalės klausimas turi išlikti prioritetų sąrašo viršuje, nepaisant konfliktų kituose pasaulio taškuose.
Iranas ragina Vakarus įvertinti jo „santūrumą“ Izraelio atžvilgiu
12:22
Teheranas pirmadienį paragino Vakarų šalis „įvertinti Irano santūrumą“ Izraelio atžvilgiu, atakavęs savo nesutaikomą priešininką po izraeliečių smūgio iraniečių konsulatui Sirijoje.
„Vietoje to, kad kaltintų Iraną, [Vakarų] šalys turėtų kaltinti pačios save ir atsiskaityti visuomenei [...] už priemones, kurių ėmėsi prieš [...] karo nusikaltimus, įvykdytus Izraelio“ kare su Teherano remiama palestiniečių islamistų organizacija „Hamas“ Gazos Ruože, sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani.
Jo teigimu, Vakarų šalys „turėtų įvertinti Irano santūrumą pastaraisiais mėnesiais“.
„The Telegraph“: Iranas atskleidė, koks bejėgis jis yra – taikinį pasiekė tik viena raketa
11:21
Grasindamas baisiai atkeršyti Izraeliui, Iranas, regis, įvykdęs dronų ir raketų ataką, tik atskleidė tikrąjį Islamo Respublikos karinio bejėgiškumo mastą, pastebi britų dienraščio „The Telegraph“ gynybs ir užsienio naujienų redaktorius Conas Coughlinas savo komentare.
Iš maždaug trijų šimtų Irano į Izraelį paleistų dronų ir raketų tik vienai pavyko pasiekti taikinį – Izraelio gynybos pajėgos pranešė, kad tik viena iš jų „nestipriai apgadino“ Nevatimo oro pajėgų bazę pietų Izraelio Negevo dykumoje. Dauguma likusių raketų buvo sunaikintos dar prieš joms priartėjant prie Izraelio teritorijos, nes jas perėmė priešraketinės sistemos, kurias dislokavo įspūdinga sąjungininkų koalicija, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę, ir kurios stojo ginti Izraelio.
Niekas neturėtų stebėtis, kad ilgai lauktas Irano bandymas pradėti tiesioginį Izraelio puolimą – pirmas kartas nuo 1979 m. revoliucijos, kai Islamo Respublika tiesiogiai susidūrė su Izraeliu – neturėjo jokio reikšmingo poveikio, rašo „The Telegraph“ redaktorius.
„Rusijos nesugebėjimą pasiekti savo karo tikslų Ukrainoje iš dalies lėmė Irano dronų, kuriuos Teheranas dideliais kiekiais tiekė Maskvai, bet kurie pasirodė esantys neadekvatūs ukrainiečių pranašesnei priešlėktuvinei gynybai, kurios didžiąją dalį užtikrina Vakarai, neveiksmingumas“, – teigia žurnalistas.
Pasak jo, tokia pati situacija buvo ir šeštadienio vakarą, kai Izraelis buvo atakuotas dronais ir balistinėmis raketomis. Dėl Izraelio gynybos sistemų ir JAV, Jungtinės Karalystės, Jordanijos ir Prancūzijos kariškių atliktų perėmimų beveik visos 110 balistinių raketų, 30 sparnuotųjų raketų ir 170 dronų nepasiekė savo taikinių, kurie daugiausia buvo Izraelio oro ir išankstinio perspėjimo bazės.
Taigi, toli gražu neįvykdžius Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei praėjusios savaitės Ramadano pabaigoje duoto pažado, kad Izraelis turi būti „nubaustas“, viskas, ką pavyko pasiekti dronų ir raketų bombardavimu, – tai atskleisti esminį Irano karinės grėsmės silpnumą. „Dar daugiau – iraniečiai visam pasauliui parodė savo tikrąjį statusą – jie yra priešiška valstybė, kuri ne tik remia pasaulinį islamistinių teroristinių grupuočių tinklą, bet ir ketina kariauti su Vakarais ir jų sąjungininkais“, – sako komentaro autorius.
Iki šiol Iranas sėkmingai slėpė savo pėdsakus vengdamas tiesioginės konfrontacijos su Izraeliu, vietoj to mieliau pasikliaudamas mirtinai pavojingų teroristinių grupuočių, tokių kaip „Hamas“ Gazoje ir „Hezbollah“ Libano pietuose, tinklu.
„Tai leido Iranui išsaugoti savo tikrųjų ketinimų neigimo skraistę, kuri įtikino naivius Vakarų lyderius užmegzti santykius su iraniečiais tikintis, kad kompromisas yra įmanomas. Būtent toks mąstymas įtikino buvusį JAV prezidentą Baracką Obamą, tyliai remiamą Davido Camerono vyriausybės, 2015 m. derėtis dėl ydingo branduolinio susitarimo su Iranu, kuriame nebuvo jokių reikšmingų nuostatų dėl Teherano teroristinės veiklos pažabojimo“, – kritikuoja žurnalistas.
Dabar kaukės nukrito, ir Irano išpuolis prieš Izraelį visiems atskleidė tikruosius Islamo Respublikos ketinimus, o tai yra lūžio momentas, kuris greičiausiai turės didelės įtakos tam, kaip didžiosios pasaulio demokratinės valstybės ateityje vertins ajatolą.
Iranas nebebus laikomas tik iššūkiu Vakarų politikos formuotojams, bet apčiuopiama grėsme Vakarų saugumui, su kuria būtina kovoti, nesvarbu, ar tai susiję su pastangomis užkirsti kelią jo pastangoms įgyti branduolinį ginklą, ar su jo terorizmo infrastruktūros Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje išardymu. Juk Teheranas yra pagrindinė besiformuojančio autokratinių režimų aljanso, kuriam priklauso Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja, veikėja, nesuderinama su Vakarų demokratijos vertybėmis, sako komentaro autorius.
Nuo šiol galima neabejoti Iranu, kai jis bando nuslėpti savo tikrąją kenkėjišką veiklą, kaip buvo jo protestų dėl balandžio 1 d. raketų atakos prieš Irano konsulatą Damaske, kuria Teheranas pasinaudojo kaip casus belli (liet. dingstis karui paskelbti) nepavykusiam išpuoliui prieš Izraelį, atveju.
Pasak „The Telegraph“ žurnalisto, konsulatas toli gražu nevykdė diplomatinės veiklos, o buvo Irano revoliucinės gvardijos valdymo ir kontrolės centras, kuriuo Irano revoliucinė gvardija naudojosi prižiūrėdama savo teroristinę veiklą visame regione. Štai kodėl per išpuolį, kuris buvo plačiai priskiriamas izraeliečiams, nežuvo nė vienas Irano diplomatas. Žuvusieji buvo aukšto rango Irano revoliucijos gvardijos elitinių „Quds“ pajėgų – padalinio, kuris tiesiogiai pavaldus Irano aukščiausiajam vadovui ajatolai Ali Khamenei – nariai.
Šį padalinį ajatolos įsteigė siekdami eksportuoti Irano islamo revoliuciją į visą musulmonų pasaulį. Iki šiol diplomatinį kompleksą saugančią apsauginę tvorą puošia vėliava, kurioje pavaizduotas Qasemas Soleimani – „Quds“ pajėgų vadas, nužudytas per Donaldo Trumpo administracijos 2020 m. surengtą drono smūgį.
„Pagaliau radęs drąsos tiesiogiai pulti Izraelį, Iranas pagaliau ėmė blefuoti tiek, kad, užuot nuolat teikę Teheranui abejonių, Vakarų lyderiai turėtų pripažinti, kad dabar jie kariauja su Iranu, ir atitinkamai elgtis“, – pastebi komentaro autorius.
Po atakos prieš Izraelį G.Landsbergis ragina Vakarus stiprinti sankcijas Iranui
10:47
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad po išpuolio prieš Izraelį Vakarai turi įvesti naujas sankcijas Iranui.
„Privalome nedelsiant stiprinti sankcijas Iranui už jo regioninį destabilizuojantį elgesį ir paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, – žurnalistams Vilniuje sakė užsienio reikalų ministras.
Iranas vėlų šeštadienį pirmą kartą tiesiogiai atakavo savo aršų priešą Izraelį, paleisdamas daugiau kaip 300 raketų ir dronų. Teheranas sako, kad tai – kerštas už mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske.
Lietuva ir daugelis kitų pasaulio šalių pasmerkė beprecedentę Irano dronų ir raketų ataką prieš Izraelį, perspėdamos, kad šis išpuolis gali dar labiau destabilizuoti Artimuosius Rytus.
„Tolesnė eskalacija ir jos išplitimas turėtų katastrofiškų pasekmių ir Artimųjų Rytų regionui, ir nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. Vis dėlto akivaizdu, kad Iranas, kaip ir Rusija, jaučiasi padrąsinti Vakarų neryžtingumo“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Pasaulio lyderių reakcija į Irano smūgį Izraeliui: „Tai dvigubas Teherano pralaimėjimas“
10:39
Sekmadienį naktį Irano įvykdytas smūgis Izraeliui sukėlė pasipiktinimo bangą tarp Vakarų pasaulio lyderių. Kol kas nėra aišku, kokio atsako imsis Izraelis, tačiau Jungtinės Valstijos aiškiai nurodė, kad neprisijungs prie tolesnių Izraelio veiksmų.
Aukšto rango amerikiečių ir Europos diplomatai sutaria, kad dabar būtina nubrėžti aiškią liniją, jog eskalacija regione neįgautų pagreičio.
JAV prezidentas Joe Bidenas, anksčiau laiko grįžęs iš savaitgalio kelionės stebėti įvykių Artimuosiuose Rytuose iš Baltųjų rūmų, pakartojo remiantis Izraelį.
Tačiau savo ruožtu amerikiečiai siekia, kad Izraelis elgtųsi santūriai. Prezidentas J.Bidenas pasiuntė premjerui Benjaminui Netanyahu aiškią žinią: Irano ataka buvo sužlugdyta, Izraelis pasiekė pergalę, todėl neaštrinkite situacijos toliau, atsakydami kariniais smūgiais Irano teritorijoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasmerkė Teherano smūgius Izraeliui ir paragino vieningai pasauliniu mastu reaguoti į Rusijos ir Irano atakas.
„Irano veiksmai kelia grėsmę visam regionui ir pasauliui, kaip ir Rusijos veiksmai kelia grėsmę didesniam konfliktui“, – rašė V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“, sakydamas, kad „akivaizdus abiejų režimų bendradarbiavimas skleidžiant terorą turi susidurti su ryžtingu ir vieningu pasaulio atsaku“.
Plačiau skaitykite ČIA.
E.Macronas: padarysime viską, kad išvengtume paaštrėjimo Artimuosiuose Rytuose
10:36
Prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija padės padaryti viską, kad būtų išvengta paaštrėjimo Artimuosiuose Rytuose po precedento neturinčios Irano raketų ir dronų atakos prieš Izraelį.
„Padarysime viską, kad išvengtume [...] paaštrėjimo“, – sakė jis naujienų kanalui BFMTV ir pridūrė, kad Prancūzijos lėktuvai padėjo atremti Irano ataką Jordanijos oro erdvėje per vėlyvą šeštadienį surengtą ataką.
Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, sužeisdamas 12 žmonių, pranešė Izraelio kariuomenė.
Tačiau beveik visi dronai ir raketos buvo perimti dar nepasiekus Izraelio teritorijos, nurodė kariuomenė, kuriai padėjo JAV, Jordanija, Britanija ir kitos sąjungininkės.
Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi, keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske, per kurį žuvo keli iraniečių kariškiai.
Izraelis pasiryžęs atsakyti Iranui su kaupu, tačiau kaip ir kada – neaišku
09:04
Sekmadienio popietę, po daugiau nei tris valandas trukusių svarstymų, penkių asmenų Izraelio karo ministrų kabinetas nepriėmė sprendimo, kaip šalis atsakys į šeštadienio vakarą Irano surengtą masinį raketų ir dronų smūgį, skelbia leidinys „The Times of Israel“.
Jungtinės Valstijos ragina Izraelį būti atsargiam, pats prezidentas Joe Bidenas paragino premjerą Benjaminą Netanyahu "mąstyti atsargiai ir strategiškai“.
Pasak „Channel 12 News“, karo kabinetas nutraukė diskusijas, tačiau tikimasi, kad netrukus vėl susirinks.
Tuo tarpu leidinys „Israel Hayom“ citavo vieną Izraelio pareigūną, kuris teigė, kad „atsakas bus“, o televizijos kanalas NBC pakartojo oficialaus šaltinio ministro pirmininko kanceliarijoje žodžius, kuris tvirtino, kad sprendimas dar nepriimtas, „Izraelio gynybos pajėgos turės pateikti esamas galimybes“ ir kad „aišku, jog Izraelis atsakys“.
Remiantis daugeliu hebrajų žiniasklaidos pranešimų, atsižvelgiant į šią didžiulę salvę, karo kabineto ministras Benny Gantzas ir jo kolega iš Nacionalinės vienybės partijos Gadis Eisenkotas pasiūlė smogti Iranui dar tebevykstant Irano puolimui.
Šiam pasiūlymui griežtai nepritarė B.Netanyahu, gynybos ministras Yoavas Gallantas, Izraelio gynybos pajėgų vadas Herzis Halevi ir kiti. Idėja apie skubų atsaką taip pat buvo atidėta po to, kai paaiškėjo, kokios sėkmingos buvo Izraelio ir partnerių oro gynybos sistemos.
„Channel 12 News“ pažymėjo, kad Izraelis taip pat bando išsiaiškinti, ar mainais už santūrumą jis gali sudaryti tam tikrą „strateginį paktą“ su JAV prieš Iraną, neprisiimdamas įsipareigojimų tokiais klausimais kaip Palestinos klausimas.
Sekmadienį Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas socialiniame tinkle „X“ paskelbė pranešimą, kuriame pabrėžė, jog Izraelis, kaip ir bet kuri kita šalis, yra pasiryžęs ginti savo piliečius.
„Pasakiau jiems – atėjo jūsų laikas susilpninti Irano režimą, paskelbti IRGC teroristine organizacija ir įvesti žlugdančias sankcijas Irano raketų projektui. Iranas turi sumokėti kainą“, – pridūrė jis.
Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Irano remiami kovotojai Irake, husių judėjimas Jemene ir „Hezbollah“ Libane – visi jie „papildė“ Irano išpuolį savo oro atakomis prieš Izraelį.
„Kaip ir bet kuri kita šalis, Izraelis turi teisę gintis nuo masinio Irano puolimo. Izraelis sėkmingai apsigynė nuo Irano agresijos ir tai darys ateityje“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.
Izraelyje po Irano atakos vėl atsidaro mokyklos
08:52
Kariuomenė pranešė, kad pirmadienį visoje Izraelio teritorijoje vėl bus atidarytos mokyklos, kurias buvo liepta uždaryti dėl savaitgalį Irano įvykdytos beprecedentės oro atakos.
Iranas vėlų šeštadienį pirmą kartą tiesiogiai atakavo savo aršų priešą Izraelį, paleisdamas daugiau kaip 300 raketų ir dronų.
Tačiau beveik visi dronai ir raketos buvo perimti jiems dar nepasiekus Izraelio teritorijos, nurodė kariuomenė, kuriai padėjo JAV, Jordanija, Didžioji Britanija ir kitos sąjungininkės.
Per išpuolį, kuris sukėlė baimę, kad tarp Izraelio ir Irano kils visapusiškas karas, niekas nežuvo, tačiau 12 žmonių buvo sužeisti.
Ankstų pirmadienio rytą paskelbtame kariuomenės pareiškime teigiama, kad įvertinus situaciją buvo nuspręsta atnaujinti švietimo veiklą visame Izraelyje.
„Prie šiaurinės sienos [su Libanu] ir netoli Gazos Ruožo esančiose bendruomenėse švietimo veikla bus atnaujinta [...] su apribojimais“, – rašoma pareiškime. Jame priduriama, kad daugumoje vietų taip pat bus panaikinti apribojimai dideliems susibūrimams.
Karybos ekspertas: Irano smūgis Izraeliui atskleidė du dalykus
08:44
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienio vakarą publikuotame įraše pažymėjo, kad Irano smūgis Izraelio atskleidė viena – kaip vakarietiškos valstybės su vakarietiškais ginklais tvarkosi su masinėmis raketų ir bepiločių orlaivių atakomis.
„Aišku, ateičiai pamokas išmoks ir Iranas, kitą kartą (jeigu tai įvyks) atakuos kiek sumaniau“, – pažymėjo jis.
Pasak žinovo, šiandien svarbiausias klausimas – ar bus Izraelio atsakas.
„Kaip prieš tai iraniečiai, taip dabar ir izraeliečiai nelabai turi kuo atsakyti. Smogti galima, tačiau dėl didelio atstumo tarp valstybių smogti didesnėmis pajėgomis ir padaryti skaudesnės žalos nelengva. Dar sudėtingiau palaikyti ilgalaikę oro kampaniją prieš Iraną. Tokiu atveju būtų prarasta ir nemažai lėktuvų, negalinčių pasiekti savo oro bazių dėl techninių kliūčių ir pažeidimų.“
E.Papečkio nuomone, įvairios pro-iranietiškos grupuotės regione tikrai sulauks stipresnių ir intensyvesnių Izraelio oro smūgių nei anksčiau.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Kremliaus atsaką į Izraelio kvietimą pasmerkti Irano įvykdytą oro smūgį buvo pagiežingas. Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atrėžė, kad nesulaukė ukrainiečių smūgių į Rusijos teritoriją pasmerkimo.
„Ką gi, Kremlius dešimtmečius siekė palaikyti santykius su Izraeliu, pasiremdamas Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto naratyvu, tačiau mūsų visų pasitenkinimui per pastaruosius kelis metus šie santykiai tapo toksiškais.“
Ką nors prognozuoti sunku, įvertino E.Papečkys, nes mąstyti netradiciškai ir gerai užmaskuoti savo sumanymus yra Izraelio stiprybė, nes gali nutikti ir taip, ir kitaip.
Izraelio kariuomenė: „Hamas“ Rafoje laiko įkaitų
08:08
Izraelis sekmadienį pranešė, kad „Hamas“ laiko įkaitų Gazos Ruožo pietuose esančiame Rafoje, kur ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, nepaisydamas tarptautinio pasipiktinimo, planuoja pradėti sausumos operaciją.
„Hamas“ vis dar laiko mūsų įkaitus Gazos Ruože [...]. Mūsų įkaitų taip pat yra Rafoje ir darysime viską, ką galime, kad sugrąžintume juos namo“, – spaudos konferencijoje sakė Izraelio kariuomenės atstovas spaudai kontradmirolas Danielis Hagari.
Atskirame pareiškime kariuomenė nurodė, kad „maždaug dvi atsargos brigados bus pasitelktos operatyvinei veiklai Gazos fronte“.
Ji nenurodė, ar brigados bus dislokuotos Gazos Ruože.
Prieš kelias dienas Izraelis atitraukė visus savo karius iš pietinės Gazos Ruožo dalies, įskaitant Chan Junisą, palikdamas tik vieną brigadą vykdyti operacijų visoje šioje palestiniečių teritorijoje.
Irano oro uostuose atnaujinami skrydžiai
07:56
Irano sostinės Teherano oro uostai pirmadienį 6.00 val. vietos laiku atnaujino skrydžius, pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra „Tasnim“.
Sekmadienį abu Teherano oro uostai – Imamo Khomeini oro uostas ir Mehrabado oro uostas – sustabdė skrydžius po to, kai Irano išpuolis prieš Izraelį pakurstė įtampą regione.
Šeštadienį, vykstant konfliktui, buvo atšaukti mažiausiai trys „United Airlines“ skrydžiai į Artimuosius Rytus arba iš jų.
Nyderlandų oro vežėjas KLM pareiškė, kad „atsargumo sumetimais“ nutrauks skrydžius virš Irano ir Izraelio, tačiau toliau skraidys į Tel Avivą ir iš jo.
„Austrian Airlines“ ir „Lufthansa“ – šiuo metu vieninteliai du Vakarų vežėjai, vykdantys tarptautinius skrydžius į Iraną, – paskelbė sustabdantys skrydžius į Teheraną ir iš jo iki balandžio 18 d.
Izraelio oro pajėgų lėktuvai perėmė droną, skridusį į Izraelio teritoriją iš rytų
07:45
IDF atstovas spaudai arabų žiniasklaidai Avichay Adraee „X“ svetainėje paskelbė, kad Izraelis perėmė dar vieną droną.
Remiantis vertimu, Izraelio oro pajėgų lėktuvai perėmė droną, skridusį į Izraelio teritoriją iš rytų.
A.Adraee sako, kad jis nekėlė grėsmės.
Ministrai: Prancūzija iškviečia Irano ambasadorių, nurodo imtis saugumo priemonių
07:39
Prancūzija iškvies Irano ambasadorių dėl Islamo Respublikos smūgių Izraeliui, žadėdama laikytis tvirto požiūrio, sekmadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.
„Paprašiau Užsienio reikalų ministerijos rytoj išsikviesti Irano ambasadorių ir pareikšti [...] tvirtą poziciją“, – televizijos kanalui „France 2“ sakė Stephane'as Sejourne. Jis pridūrė, kad būtent „iraniečiai užpuolė Izraelį“.
Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas atskirai paprašė pareigūnų prieš balandžio 22–30 dienomis vyksiančią žydų Pesacho šventę sustiprinti policijos patruliavimą prie sinagogų ir religinių mokyklų.
Jis paprašė prefektų nuo pirmadienio užtikrinti, kad prie maldos namų, „jautriausių ir labiausiai matomų“ pastatų, taip pat prie religinių mokyklų tuo metu, kai į jas įeina ar iš jų išeina mokiniai, nuolat patruliuotų policijos pareigūnai.
Oficialiame tekste, kuriame skelbiamas prašymas, minima „labai didelė terorizmo grėsmė“ ir „didelis antisemitinių veiksmų skaičius“, taip pat smūgiai Izraeliui.
Malaizija ir Indonezija ragina elgtis santūriai, kad būtų išvengta eskalacijos Artimuosiuose Rytuose
07:37
Malaizija ir Indonezija paskelbė atskirus pareiškimus, kuriuose ragino laikytis santūrumo po Irano atsakomųjų smūgių Izraeliui.
Abi Pietryčių Azijos šalys, kuriose islamas yra vyraujanti religija, pakartojo remiančios palestiniečių teises ir siekius. Malaizija ir Indonezija nepripažįsta Izraelio.
„Malaizija primygtinai ragina visas Artimųjų Rytų regiono šalis susilaikyti, elgtis labai atsargiai ir neaštrinti ir taip įtemptos padėties“, – sekmadienį pareiškė jos Užsienio reikalų ministerija.
„Bet kokia tolesnė provokacija gali įžiebti visą regioną niokojantį konfliktą, kuris nepasitarnaus nei regionui, nei Palestinai“, – sakoma pareiškime, kuriame pakartojamas tikslas užtikrinti „palestiniečių laisvę ir jų teises į savo žemes“.
„Bet koks atitraukimas nuo šio tikslo yra tai, ko siekia Izraelis, t. y. nukreipti pasaulio bendruomenės dėmesį nuo savo niekingų nežmoniškų ir nesąžiningų veiksmų Palestinoje“, – sakoma jame.
Indonezijos užsienio reikalų ministerija taip pat paragino „visas šalis laikytis santūrumo“ po Irano atsakomųjų smūgių Izraeliui ir pareiškė, kad yra „labai susirūpinusi dėl padėties Artimuosiuose Rytuose eskalavimo“.
„Indonezija ragina JT Saugumo Tarybą nedelsiant imtis veiksmų įtampai mažinti ir toliau siekti ilgalaikės taikos Artimuosiuose Rytuose, be kita ko, nutraukiant neteisėtą Palestinos okupaciją ir įvairius Izraelio vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus.“
Izraelio pasiuntinys JT: paklausykite prezidento V.Zelenskio ir atsibuskite
07:23
Izraelio nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Giladas Erdanas paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti Irano išpuolį prieš Izraelį, remdamasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžiais, pasakytais balandžio 14 d. neeiliniame JT Saugumo Tarybos posėdyje.
„Pastaruosius metus Ukrainos civiliai gyventojai buvo žudomi iš dangaus Irano ginklais“, – sakė G.Erdanas.
„Prezidentas V.Zelenskis, smerkdamas vakarykštį Irano išpuolį, sakė, cituoju: „Irano bepiločių lėktuvų „Shahed“, teroro įrankio, skleidžiamas garsas yra tas pats danguje virš Artimųjų Rytų ir Europos. Šis garsas turi būti žadintuvu laisvajam pasauliui“. Įsiklausykite į prezidentą Zelenskį ir pabuskite“.
Japonijos užsienio reikalų ministrė ruošiasi atidėti kelionę į Bahreiną
07:18
Japonijos užsienio reikalų ministrė ruošiasi atidėti kelionę į Bahreiną, kuri buvo planuota vėliau šią savaitę, esant įtampai Artimuosiuose Rytuose po Irano išpuolio prieš Izraelį, pranešė trys vyriausybės pareigūnai.
Pasak laikraščio „Sankei“, Yoko Kamikawa pranešė parlamentui apie savo planus apsilankyti Bahreine po G7 užsienio reikalų ministrų aukščiausiojo lygio susitikimo Italijoje balandžio 17-19 d.
„Reuters“ taip pat praneša, kad Užsienio reikalų ministerija oficialiai apie jos kelionę nepranešė.
Vienas iš pareigūnų, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad planuojama atšaukti kelionę, kad ministrės tvarkaraštis būtų lankstesnis ir ji galėtų reaguoti į krizę.
Japonija griežtai pasmerkė išpuolius ir prisijungė prie kitų pasaulio galybių bei arabų šalių, raginančių laikytis santūrumo.
Bahreino ambasada Tokijuje iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
S.Sejourne'as: „Prancūzija griežčiausiai smerkia Irano surengtą išpuolį prieš Izraelį“
07:12
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne'as sakė: „Prancūzija griežčiausiai smerkia Irano surengtą išpuolį prieš Izraelį. Nusprendęs imtis tokių precedento neturinčių veiksmų, Iranas žengia naują žingsnį savo destabilizuojančiuose veiksmuose ir rizikuoja karine eskalacija.“
„Hezbollah“ giria Irano išpuolį prieš Izraelį
07:01
Libano grupuotė „Hezbollah“ pagyrė Irano ataką prieš Izraelį ir pavadino ją „drąsiu“ sprendimu.
Irano remiama grupuotė sekmadienį paskelbtame pareiškime pridūrė, kad Iranas pasinaudojo savo teisėtomis teisėmis, nepaisydamas „grasinimų, gąsdinimų ir spaudimo“, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Šie komentarai pasirodė, kai Izraelis sekmadienį pranešė, kad po Irano atakų prieš Izraelį smogė „Hezbollah“ objektui Libano rytuose netoli Sirijos sienos, praneša agentūra „Agence France-Presse“.
Vienas „Hezbollah“ šaltinis AFP taip pat sakė, kad „Izraelio smūgis buvo nukreiptas į vietovę ... netoli Baalbeko ir pataikė į „Hezbollah“ priklausantį dviejų aukštų pastatą“, ir pridūrė, kad aukų nebuvo.
Markas Rutte: „Padėtis Artimuosiuose Rytuose kelia didelį susirūpinimą“
06:59
Nyderlandų ministro pirmininko pareigas einantis Markas Rutte sakė, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose kelia didelį susirūpinimą, ir pažymėjo: „Šiandien Nyderlandai ir kitos šalys nusiuntė aiškią žinią Iranui liautis pulti Izraelį.“
„Nyderlandai griežtai smerkia Irano išpuolį prieš Izraelį. Reikia vengti tolesnio eskalavimo. Toliau atidžiai stebime padėtį“, – pridūrė M.Rutte.
JT generalinis sekretorius paragino nedelsiant nutraukti šiuos karo veiksmus
06:48
JT generalinis sekretorius António Guterresas paragino nedelsiant nutraukti šiuos karo veiksmus.
„Nei regionas, nei pasaulis negali sau leisti dar vieno karo“, – perspėjo jis savo pareiškime.
„Esu labai sunerimęs dėl labai realaus pražūtingo eskalavimo visame regione pavojaus. Raginu visas šalis elgtis kuo santūriau ir vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti didelę karinę konfrontaciją keliuose Artimųjų Rytų frontuose“, – sakoma pareiškime.
J.Bidenas: „Mūsų įsipareigojimas užtikrinti Izraelio saugumą yra geležinis“
06:46
JAV prezidentas Joe Bidenas, anksčiau laiko grįžęs iš savaitgalio kelionės stebėti įvykių Artimuosiuose Rytuose iš Baltųjų rūmų, pakartojo remiantis Izraelį.
Jis paminėjo, kad sušaukė susitikimą su savo nacionalinio saugumo komanda aptarti naujausių įvykių.
Įraše „X“ J.Bidenas sakė: „Ką tik susitikau su savo nacionalinio saugumo komanda, kad susipažinčiau su naujausia informacija apie Irano išpuolius prieš Izraelį. Mūsų įsipareigojimas užtikrinti Izraelio saugumą nuo Irano ir jo įgaliotinių keliamų grėsmių yra geležinis“.
„Lufthansa“ pranešė, kad iki pirmadienio sustabdė skrydžius
06:43
„Lufthansa“ pranešė, kad iki pirmadienio sustabdė skrydžius į Tel Avivą Izraelyje, Amaną Jordanijoje, Erbilį Irako Kurdistane ir iš jų, pranešė jos atstovas spaudai.
Vokietijos oro linijų bendrovė „nuolat stebi padėtį Artimuosiuose Rytuose“, sekmadienį agentūrai „Agence France-Presse“ sakė atstovas spaudai.
Skrydžiai į Beirutą ir Teheraną bei iš jų bus sustabdyti bent iki balandžio 18 d., po to, kai bendrovė penktadienį pranešė, kad jos lėktuvai nebesinaudos Irano oro erdve.
„Lufthansa“ skrydžiai į Irano sostinę sustabdyti nuo balandžio 6 d.
Sekmadienio rytą Izraelis kartu su kaimyninėmis šalimis Jordanija ir Libanu bei Iraku, kuris ribojasi su Iranu, paskelbė vėl atidarantis savo oro erdvę.
Anksčiau „Reuters“ pranešė, kad „United Airlines“ atšaukė sekmadienį planuotą skrydį iš Niuarko (Naujasis Džersis) į Tel Avivą, sakoma oro bendrovės pranešime.
Izraelis ir Iranas JT Saugumo Taryboje apsikeitė kaltinimais
06:28 Atnaujinta 05:52
Izraelis ir Iranas sekmadienį Jungtinėse Tautose apkaltino vienas kitą keliant didžiausią grėsmę taikai Artimuosiuose Rytuose ir paragino Saugumo Tarybą įvesti sankcijas aršiausiam jų priešui.
„Kaukė nukrito. Iranas, didžiausias pasaulinis teroro rėmėjas, atskleidė savo tikrąjį veidą – jis destabilizuoja regioną ir pasaulį“, – Izraelio ambasadorius JT Giladas Erdanas sakė skubos tvarka sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje po to, kai Teheranas naktį surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį.
„Nukritus kaukei reikia apsimauti pirštines“, – sakė jis, ragindamas instituciją imtis veiksmų.
G.Erdanas paprašė JT Saugumo Tarybos Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) ideologinę kariuomenę, paskelbti teroristine organizacija ir „įvesti visas įmanomas sankcijas Iranui, kol dar nevėlu“.
Visų pirma jis užsiminė apie grįžtamąjį mechanizmą, kuris leidžia 2015-ųjų branduolinio susitarimo, iš kurio Jungtinės Valstijos pasitraukė 2018 metais, narėms vėl įvesti tarptautines sankcijas Teheranui.
„Mums, kaip Saugumo Tarybos nariams, tenka kolektyvinė atsakomybė užtikrinti, kad Iranas laikytųsi Tarybos rezoliucijų ir nutrauktų Chartijos pažeidimus.“, – pareiškė JAV ambasadorės prie JT pavaduotojas Robertas Woodas.
Artimiausiomis dienomis Jungtinės Valstijos „išnagrinės papildomas priemones, kad priverstų Iraną prisiimti atsakomybę“.
Iranas vėlų šeštadienį pirmą kartą tiesiogiai atakavo savo aršų priešą Izraelį, paleisdamas daugiau kaip 300 raketų ir dronų.
Tačiau beveik visi dronai ir raketos buvo perimti dar nepasiekus Izraelio teritorijos, nurodė kariuomenė, kuriai padėjo JAV, Jordanija, Britanija ir kitos sąjungininkės.
Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi, keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske.
Per ataką žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du generolus.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Izraelis paragino imtis naujų sankcijų Iranui
06:16
JT Saugumo Tarybos posėdyje Izraelis paragino imtis naujų sankcijų Iranui.
Izraelio pasiuntinys JT Giladas Erdanas paragino tarybą „įvesti visas įmanomas sankcijas Iranui, kol dar nevėlu“, ir „pasmerkti Iraną už jo vykdomą terorą“, praneša agentūra „Agence France-Presse“.
JT generalinis sekretorius paragino elgtis santūriai – baiminantis, kad po Irano išpuolių prieš Izraelį situacija gali paaštrėti.
„Nei regionas, nei pasaulis negali sau leisti daugiau karo“, – sakė JT generalinis sekretorius António Guterresas JT Saugumo Tarybai, susirinkusiai aptarti šeštadienio Irano atakos.
„Artimieji Rytai atsidūrė ant ribos“, – perspėjo jis. „Regiono gyventojai susiduria su realiu niokojančio plataus masto konflikto pavojumi. Dabar atėjo laikas išsklaidyti ir deeskaluoti konfliktą.“
Irano JT pasiuntinys Amir Saeid Iravani atsakė, kad Islamo Respublika naudojasi „prigimtine savigynos teise“ ir „neturėjo kito pasirinkimo“, kaip tik veikti.
Jis pabrėžė, kad jo šalis „nesiekia eskalacijos ar karo“, bet atsakys į bet kokią „grėsmę ar agresiją“.
Irano misija Jungtinėse Tautose taip pat perspėjo Vašingtoną nesikišti į jo konfliktą su Izraeliu. „X“ pranešime ji pridūrė, kad „šį klausimą galima laikyti baigtu“.
„Tačiau jei Izraelio režimas padarys dar vieną klaidą, Irano atsakas bus gerokai griežtesnis“.
Iranas surengė pirmąją savo istorijoje tiesioginę ataką prieš Izraelio teritoriją, keršydamas už mirtiną aviacijos smūgį, dėl kurio plačiai kaltinamas Izraelis ir kuris balandžio mėn. sunaikino Teherano konsulato pastatą Sirijos sostinėje.
Japonijos ministras pirmininkas smerkia Irano išpuolį prieš Izraelį
06:12
Japonijos Ministras Pirmininkas Fumio Kishida sekmadienį pareiškė, kad „griežtai smerkia“ Irano raketų ir dronų ataką prieš Izraelį.
“(Ataka) dar labiau apsunkina dabartinę padėtį Artimuosiuose Rytuose. Esame labai susirūpinę ir griežtai smerkiame tokį eskalavimą“, – žurnalistams sakė F.Kishida.
F.Kishida sakė, kad Japonija toliau dės diplomatines pastangas, kad „neleistų situacijai pablogėti ir nuramintų padėtį“, ir „reaguos bendradarbiaudama su kitomis šalimis“.
Irano ambasadorius Jungtinėse Tautose perspėja: „Kitas mūšis bus lemiamas“
06:05
Irano ambasadorius prie JT Amiras Saeidas Iravani po JT Saugumo Tarybos posėdžio kalbėjosi su „Sky's" James Matthews žurnalistu.
Jis buvo paklaustas apie Izraelio grasinimą smarkiai atsakyti į jo šalies išpuolį ir atsakė: Atsakė: „Manau, kad tai yra grasinimas, kalbos, o ne veiksmai.“
„Tuščias grasinimas?“ J.Matthews paklausė.
„Jie tai žino – jie žino, koks būtų mūsų antrasis atsakomasis smūgis, todėl supranta, kad kitas bus lemtingiausias.“
A.Blinkenas: JAV nenori, kad Artimųjų Rytų konfliktas paaštrėtų, bet ir toliau gins Izraelį
06:02
Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kalbėjosi su Jordanijos, Saudo Arabijos, Egipto ir Turkijos kolegomis apie Irano išpuolį prieš Izraelį.
JAV valstybės departamentas pranešė, kad kiekvienos šalies atstovui buvo skambinta atskirai.
A.Blinkenas jiems sakė, kad JAV nenori, jog Artimųjų Rytų konfliktas dar labiau paaštrėtų, ir toliau rems Izraelio gynybą.
Jis ir Egipto užsienio reikalų ministras Sameh Shoukry taip pat kalbėjo apie būtinybę padidinti humanitarinę pagalbą Gazos Ruožui, apsaugoti palestiniečių civilius gyventojus ir nedelsiant sudaryti paliaubų susitarimą, užtikrinantį visų įkaitų paleidimą.
