Nuo balandžio Iranas surengė penkis derybų su JAV raundus dėl naujo susitarimo, turinčio pakeisti Teherano ir didžiųjų galių susitarimą, iš kurio Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) JAV išvedė 2018-aisiais, savo pirmosios kadencijos metu.
Šeštadienį Iranas pranešė, kad per tarpininką Omaną gavo JAV pasiūlymą dėl Teherano branduolinės programos, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos.
„Amerikiečių pateiktas pasiūlymas 100 proc. prieštarauja 1979 metų islamo revoliucijos idealams, – per televiziją transliuojamoje kalboje sakė A. Khamenei. – Nepriklausomybė – tai nelaukti žalios šviesos iš Amerikos ir panašių į Ameriką.“
Irano vykdomas urano sodrinimas tapo pagrindiniu Vašingtono ir Teherano nesutarimų objektu.
Pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad jo administracija neleis Iranui sodrinti urano. Tačiau Teheranas tvirtina, kad urano sodrinimas yra jo teisė pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola nurodė, kad urano sodrinimas yra svarbiausias Irano branduolinės programos elementas. Jis pridūrė, kad JAV „negali turėti įtakos“ sprendžiant šį klausimą.
Pasak A. Khamenei, „jei turėsime šimtą atominių elektrinių, bet neturėsime sodrinimo galimybių, jos mums bus nenaudingos“, nes „atominėms elektrinėms veikti reikia branduolinio kuro“.
„Jei negalime šio kuro pasigaminti šalies viduje, turime kreiptis į Jungtines Amerikos Valstijas, kurios gali turėti dešimtis sąlygų“, – pridūrė A. Khamenei.
Antradienį laikraštis „The New York Times“ nurodė, kad į JAV pasiūlymą įtrauktas „susitarimas, kuris leistų Iranui toliau sodrinti uraną mažais kiekiais“, kol Jungtinės Valstijos ir kitos šalys „parengs išsamesnį planą, kuriuo siekiama užkirsti Teheranui kelią į branduolinį ginklą“.
„The New York Times“ pridūrė, kad pagal šį pasiūlymą Jungtinės Valstijos sudarytų palankesnes sąlygas „Iranui statyti branduolines elektrines ir derėtis dėl sodrinimo įrenginių, kuriuos valdytų regiono šalių konsorciumas, statybos“.
Iranas anksčiau yra sakęs, kad yra pasirengęs laikinai apriboti urano sodrinimą ir nori apsvarstyti regioninio branduolinio kuro konsorciumo galimybę.
Tačiau Teheranas pabrėžė, kad toks konsorciumas „jokiu būdu neturi pakeisti paties Irano urano sodrinimo programos“.
„Suklastoti dokumentai“
Pirmadienį Kaire Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) surengė derybas su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Grossi (Rafaeliu Grosiu).
Praėjusią savaitę TATENA savo naujausioje ataskaitoje nurodė, kad Iranas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino itin sodrinto urano gamybą.
Kitoje TATENA ataskaitoje taip pat kritikuojamas nepakankamas Teherano bendradarbiavimas tiriant atvejus, kai branduolinės medžiagos buvo rastos nedeklaruotose vietose.
TATENA ketvirčio ataskaitoje reiškiamas rimtas susirūpinimas dėl to, kad Iranas nuo vasario iki kovo vidurio padidino iki 60 proc. sodrinto urano atsargas nuo 133,8 iki 408,6 kilogramo.
Iki 60 proc. sodrintas uranas yra netoli maždaug 90 proc. ribos, reikalingos branduoliniams ginklams.
TATENA teigimu, Iranas yra vienintelė branduolinių ginklų neturinti valstybė, kuri uraną sodrina iki 60 procentų.
Šią ataskaitą TATENA paskelbė prieš vėliau šį mėnesį Vienoje planuojamą posėdį, kuriame bus nagrinėjama Irano branduolinė veikla.
Vašingtonas ir kitų Vakarų šalių vyriausybės toliau kaltina Iraną, kad šis siekia įgyti branduolinį ginklą.
Teheranas šiuos kaltinimus neigia.
Spalio mėnesį baigs galioti 2015-ųjų susitarimas, pagal kurį Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į jo branduolinės programos apribojimus. Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė D. Trumpas ir vėl įvedė Iranui sankcijas.
Iranas kurį laiką dar laikėsi įsipareigojimų, tačiau vėliau suintensyvino branduolinę veiklą.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija – trys 2015-ųjų susitarimo narės – šiuo metu svarsto, ar taikyti tame susitarime numatytą mechanizmą dėl sankcijų.
Pagal jį JT sankcijos būtų atnaujintos, jei Iranas nesilaikytų susitarimo reikalavimų.
Iranas griežtai sukritikavo TATENA ataskaitą, vadindamas ją nesubalansuota ir teigdamas, kad joje remiamasi „suklastotais dokumentais“, esą pateiktais jo aršaus priešo Izraelio.
