„Jaunuoliai, kurie netyčia įsitraukė į riaušes, laikomi apgautais asmenimis, o ne priešo kariais“, ir „su jais Islamo Respublikos sistema elgsis atlaidžiai“, valstybinei televizijai sakė Ahmadas-Reza Radanas, pridūręs, kad jie turi „daugiausiai tris dienas“ pasiduoti.
Dėl ekonominių sunkumų kilusios demonstracijos gruodžio pabaigoje peraugo į protestus, kurie buvo plačiai vertinami kaip didžiausias iššūkis Irano vadovybei pastaraisiais metais.
Mitingai nurimo po vyriausybės susidorojimo, kuris buvo vykdomas prisidengiant ryšių su išorės pasauliu ribojimu, prasidėjusiu sausio 8 dieną.
Norvegijoje įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) teigia patvirtinusi 3 428 protestuotojų, nužudytų saugumo pajėgų, mirtį. Žudymus ji teigia tikrinusi per Islamo Respublikos sveikatos ir medicinos sistemos šaltinius, liudininkus ir nepriklausomus šaltinius.
NVO įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius tikriausiai yra daug didesnis. Žiniasklaida negali nepriklausomai to patvirtinti.
Remiantis kitais vertinimais, aukų skaičius viršija 5 tūkst., o galbūt net siekia 20 tūkst., teigė IHR.
Už šalies ribų įsikūręs opozicinis kanalas „Iran International“, remdamasis aukšto rango vyriausybės ir saugumo šaltiniais, teigė, kad per protestus žuvo mažiausiai 12 tūkst. žmonių.
Irano teismų sistema šį skaičių visiškai atmetė.
Irano pareigūnai teigė, kad demonstracijos buvo taikios, kol esą virto riaušėmis, kurių metu buvo niokojamas viešasis turtas.
Valdžia dėl to apkaltino užsienio įtaką, konkrečiai – Irano priešus JAV ir Izraelį.
Šeštadienį aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pareiškė, esą kelis tūkstančius žmonių nužudė šių dviejų šalių agentai, išprovokavę neramumus.
Irano aukščiausiasis lyderis taip pat pareiškė, kad valdžia privalo palaužti kurstytojus.
Teisių gynimo grupės apskaičiavo, kad per naujausią protestų bangą buvo sulaikyta iki 20 tūkst. žmonių. Penktadienį naujienų agentūros „Tasnim“ cituoti saugumo pareigūnai teigė, kad sulaikyta apie 3 tūkst. asmenų.
