Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 29d. 15:46 , Atnaujinta: 2020 gruodžio 29d. 16:50

Iš Briuselio trimituojama apie visų ES narių paramą susitarimui su Kinija, bet Lietuva žada priešintis

Angela Merkel ir Xi Jinpingas 2018 metais 15min tema
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Angela Merkel ir Xi Jinpingas 2018 metais

Jau šią savaitę Europos Sąjunga ir Kinija gali paskelbti apie svarbų susitarimą dėl investicijų. ES diplomatai tiek „South China Morning Post“, tiek AFP patvirtino, kad visos 27 Bendrijos šalys vieningai pritarė tokiam žingsniui. Pasirodžius tokiai informacijai iškart kilo sujudimas – juk ne vienos ES narės vyriausybės, įskaitant dabartinius Lietuvos valdančiuosius, kaip tik remia griežtesnę bloko poziciją Pekino atžvilgiu. Vilnius dabar spinduliuoja ryžtu priešintis.

Honkongas, Taivanas, uigūrai, šnipinėjimas, žmogaus teisės plačiąja prasme – kelerius pastaruosius metus įtakingi Lietuvos konservatoriai vienas po kito žėrė priekaištus Kinijai ir žadėjo: kai tik būsime valdžioje, pataikavimas Pekinui liausis.

Ką gi – vyriausybė ir naujasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kuris laikas jau dirba. Vienu naujųjų viceministrų greičiausiai bus patvirtintas ilgametis režimo Pekine kritikas Mantas Adomėnas.

Tačiau, bent jau remiantis su AFP kalbėjusiais diplomatais, nė vienos Bendrijos šalies atstovas nepakėlė rankos prieštaraudamas, kai ES pirmininkaujančios Vokietijos pareigūnai baigiantis pirmadienio susitikimui paklausė, ar visiems viskas gerai.

Tiesa, Lietuvos diplomatai 15min netrukus paaiškino, kad tai ne visiškai tiesa. Nors formalių prieštaravimų iš tiesų nebuvo, Vilniaus atstovai esą bene vieninteliai išreiškė abejonę – dėl energetikos ir Kinijos sąsajų su Astravo atomine elektrine (AE) Baltarusijoje.

Tai patvirtino ir užsienio reikalų ministras G.Landsbergis, antradienį BNS pareiškęs, kad Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją, kad į ES ir Kinijos sutartį dėl investicijų būtų įtrauktos nuostatos dėl Astravo atominės elektrinės blokados.

„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė
„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

Netikėtai įtraukė klausimą į darbotvarkę

Bent jau kol kas, pirmadienį, klausimas buvo sklandžiai grąžintas Europos Komisijai, kuri dabar esą gali taip pat efektyviai sudėti paskutinius štrichus ant susitarimo su Kinija. Tereikia nuspręsti, kaip apie tai informuoti žmones.

Ne taip greitai, 15min netrukus pareiškė keli valdančiųjų atstovai iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, suskubę aiškintis, kas įvyko Briuselyje. Vienas politikas neslėpė: „Viskas vyko Briuselyje, kol sostinės švenčia Kalėdas. Kvepia blogai, be to, neinformuotas Europos Parlamentas.“

Lenkijos diplomatai, jau anksčiau raginę neskubėti susitarti su Kinija ir koordinuoti veiksmus su JAV, kur kaip tik keičiasi prezidento administracija, buvo dar atviresni ir įžvelgė pirmininkavimo Bendrijai pusmetį baigiančios Vokietijos norą žūtbūt užbaigti derybas – sėkmingai – iki metų pabaigos.

Viskas vyko Briuselyje, kol sostinės švenčia Kalėdas. Kvepia blogai, be to, neinformuotas Europos Parlamentas.

Šalies ambasadorius prie ES Andrzejus Sadosas pareiškė: „Mes visada sakėme, kad po septynerių metų sunkių derybų nereikėtų skubėti. Bet staiga šio susitarimo su Kinija klausimas buvo įtrauktas į ES ambasadorių darbotvarkę.

Situacija neturi precedento. Paskutinėmis Vokietijos pirmininkavimo dienomis turime reikalą su staigiu ir nepateisinamu labai svarbios temos, susijusios su tarptautine politika, stūmimu. Todėl ir išreiškėme abejones.“

Anot „Reuters“ šaltinių, Berlynas iš tiesų norėjo pasirašyti susitarimą dar rugsėjį, kai vyko ES ir Kinijos susitikimas. Bet dėl pandemijos bendrauta virtualiai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen po virtualaus susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen po virtualaus susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu

Abejonių per pirmadienio susitikimą išsakė ir Lietuva, kur, regis, nerimaujama, jog susitarimą su Kinija europiečiai politiniu lygiu gali patvirtinti jau trečiadienį, nors dokumento tekstas būtų derinamas iki 2022-ųjų.

Tiesa, Vilniaus išreikštą abejonę patvirtinęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako nemanantis, kad tokią sutartį galėtų ratifikuoti dabartinės kadencijos parlamentarai. Negana to, nepritarimą susitarimui valdantieji mėgina susieti su nerimu dėl Astravo AE.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žygimantas Pavilionis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žygimantas Pavilionis

Ž.Pavilionis irgi teigė, kad susitarimo su Kinija esą labai reikia Vokietijai, bet taip pat – Europos Komisijos vicepirmininkui, prekybos komisarui iš Latvijos Valdžiui Dombrovskiui. Esą jis turi savo interesų.

Užsimena apie Astravo sąlygą

„Turime ginti savo strateginę infrastruktūrą. Puikiai žinome apie Kinijos investicijas į Astravą, tad savąja abejone dar kartą, tik kitokiu būdu, norime parodyti didiesiems žaidėjams, kad nereikia pirkti elektros iš tokio objekto“, – 15min kalbėjo Seimo narys.

Ž.Pavilionis priminė, kad V.Dombrovskis vaidino didelį vaidmenį Baltijos šalims derantis dėl elektros iš Astravo AE pirkimo ar nepirkimo. Parlamentaro teigimu, latvis labiau atstovavo „tam tikrų grupių Latvijoje, bet nebūtinai Latvijos“ interesams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Valdis Dombrovskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Valdis Dombrovskis

„O mes pirmadienį pabrėžėme, kad Kinija tiesiogiai dalyvauja Astravo AE projekte. Mes esame paprašę visų ES šalių vardu Komisijos išnagrinėti, kaip būtų galima uždrausti prekybą elektra iš nesaugių reaktorių.

Komisija per du mėnesius turi pateikti mums atsakymą. O mes taip pat manome, kad turime progą susieti šiuos du klausimus.

Jei turime nuogąstavimų dėl Kinijos vaidmens mums grėsmę keliančiame projekte ir negauname tvirto Komisijos atsakymo dėl elektros nepirkimo, neturėtume tvirtinti šios sutarties su Pekinu“, – aiškino Ž.Pavilionis, taip pat teigęs, kad tokią pat nuomonę išgirdo iš naujojo užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno.

G.Landsbergis savo ruožtu BNS teigė: „Europos Komisijos prašoma užtikrinti, kad sutartis neužkirs galimybės taikyti įstatymą, numatantį energijos iš Astravo atominės elektrinės blokavimą.“

Konservatoriai trečiadienį šaukia bendrą Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdį, kuriame kviečia dalyvauti užsienio reikalų ministrą G.Landsbergį, krašto apsaugos ministrą, prezidentūros atstovus.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Arno Strumilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Ž.Pavilionis teigė į prezidentūrą kol kas nesikreipęs, o kitas 15min šaltinis leido suprasti, kad ne veltui priešinantis ES ir Kinijos susitarimui yra bei bus kalbama apie energetiką, o ne plačiau apie užsienio politiką – mat pastarosios formavimą ir vykdymą pasičiupusi S.Daukanto aikštė.

Prezidentūra 15min atsiųstame komentare pažymėjo, kad „Lietuva (kaip ir kitos ES valstybės) yra suinteresuota ekonominių ir prekybinių santykių su Kinija plėtojimu, tačiau tik paremtu pagarba demokratijai, žmogaus laisvėms ir teisėms, Lietuvos nacionalinio saugumo interesams bei abipuse nauda.“

„Tikimės, kad procesas bus ilgas, nes dabar kalbama tik apie politinį pritarimą mandatui – tada bus ruošiami teisiniai tekstai. Mano asmenine nuomone, tokia sutartis turi labai mažai šansų būti ratifikuota Seime“, – tvirtino Ž.Pavilionis, besitikintis, kad Vilnius abejonės neatsiims.

Ž.Pavilionis: jei turime nuogąstavimų dėl Kinijos vaidmens mums grėsmę keliančiame projekte ir negauname tvirto Komisijos atsakymo dėl elektros nepirkimo, neturėtume tvirtinti šios sutarties su Pekinu.

Jo nuomone, susiskaldžiusi ir pati Vokietija, kuri stumia šią sutartį – jai beveik neabejotinai priešinsis žalieji, kuriems prieš kitų metų rinkimus tai net paranku. Pritarimo sunku tikėtis ir iš kairiųjų bei žaliųjų Europos Parlamente.

„Tiesa, dabar jau panašu, kad įsijungė Dombrovskio mašina. Kiek suprantu, jis jau kalbėjosi su premjere (Ingrida Šimonyte, – red.) siekdamas, kad Lietuva nuimtų rezervaciją“, – teigė Ž.Pavilionis.

Jis pripažino, kad Vilnius bando iš naujo užkirsti kelius elektrai iš Astravo AE: „Šįkart sujaudinant sostines, kurioms santykiai su Kinija be galo svarbūs. Galbūt tada padidės jautrumas ir mūsų regiono klausimams.“

Kinija reikalauja „neįmanomų dalykų“

Jei susitarimas vis dėlto bus patvirtintas, Pekinas išloštų daugiau erdvės diplomatiniame ringe – išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas kaip tik norėtų kartu su partneriais atremti vis įžūlesnį Kinijos elgesį tarptautinėje arenoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Turbūt ne veltui bent oficialiai Kinija Europai siūlo geresnę investicinę aplinką nei amerikiečiams. O, pavyzdžiui, Vokietijos, kuri yra didžiausia Europos eksportuotoja į tą šalį, ar Prancūzijos verslai jau kuris laikas mato Kiniją kaip pagrindinį pajamų šaltinį.

Šių metų trečiąjį ketvirtį Kinija tapo didžiausia ES prekybos partnere. Dėl pandemijos JAV ekonomika pristojo, o koronavirusą bent oficialiai sutramdžiusi Kinija tada jau buvo beveik visiškai atsidariusi. Kitaip tariant, Europos verslininkams knieti pasinaudoti proga.

Galbūt dėl to ir skubama: kol nekilo didesnių prieštaravimų, ypač kalbant apie Vašingtoną. Vieno diplomato, žinančio, kas buvo kalbama pirmadienį, teigimu, ES derybininkai ambasadoriams pranešė apie „teigiamus pokyčius derybose su Kinija“.

Esą diplomatai neprieštaravo ir iš esmės pasveikino pažangą, nors iki šiol neaišku, ką Europai pažadėjo Kinija ir ar galima tuos pažadus rimtai vertinti – Pekinas neigia, kad vakariniame Sindziango regione uigūrai varomi į priverstinio darbo stovyklas.

„Scanpix“ nuotr./Protestas Berlyne prieš represijas uigūrų atžvilgiu
„Scanpix“ nuotr./Protestas Berlyne prieš represijas uigūrų atžvilgiu

„Yra gandų, kad Kinija lyg ir priėmė ES reikalavimus dėl tarptautinių konvencijų, bet mes tokių įsipareigojimų niekur nematėme. Kinija bijo laisvų profsąjungų, nes mano, kad gali baigtis taip, kaip Lenkijoje, kur veikė „Solidarumas“.

Nežinome, kokie yra Kinijos įsipareigojimai. O mūsų vyriausybė yra įsipareigojusi ginti žmogaus teises nuo Taivano iki Baltarusijos“, – 15min vardijo Ž.Pavilionis.

Prezidentūra savo ruožtu pabrėžė: „Kinijos sutikimas ir įsipareigojimas ratifikuoti keturias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konvencijas, tarp jų – konvenciją dėl priverstinio darbo, yra rimtas pasiekimas, galintis padėti išgyvendinti priverstinį uigūrų darbą Sindziango provincijoje.“

Kinija iš Europos reikalauja „neįmanomų dalykų“ – prieigos prie tokių jautrių sektorių kaip energetika, vandentiekis. Būtent tai kelia nerimą Vilniui.

Pasak Honkonge leidžiamo „South China Morning Post“, pagal susitarimą Kinija turėtų padaryti daugiau nuolaidų ES, nes Europos rinkos ir taip atviros daugeliui tiesioginių užsienio investicijų. Konkrečiai tikimasi, kad Kinija įsileis europiečius į telekomunikacijų, finansų, elektromobilių rinkas.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius vis dėlto siūlo neskubėti tikėti Kinija, nes režimas iš principo nėra vertas pasitikėjimo.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Marius Laurinavičius
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Marius Laurinavičius

„Jei kas nors tikisi, kad Kinija padarys nuolaidų, galima tiesiog pasižiūrėti, ką Rusija padarė su naryste Pasaulio prekybos organizacija. Rusija tikrai nepradėjo žaisti pagal taisykles – ji naudojasi tuo, kas jai naudinga, o tai, kas nenaudinga, ignoruoja“, – 15min tvirtino M.Laurinavičius.

Negana to, iš Kinijos sklinda keista retorika. Europiečiams diskutuojant apie norą kuo greičiau pasirašyti susitarimą, kinų Užsienio reikalų ministerija neseniai šaltai pranešė: „Kinija derybas vykdys savo tempu, gindama savo interesus saugumo ir plėtros srityse.“

Dar vienas Vakarų diplomatas, dirbantis Pekine, „Reuters“ taip pat teigė, kad Kinija iš Europos reikalauja „neįmanomų dalykų“ – prieigos prie tokių jautrių sektorių kaip energetika, vandentiekis. Būtent tai, kaip minėta, kelia nerimą Vilniui.

Lrt.lt pernai gruodį skelbė, kad Kinijos valstybinė energetikos bendrovė „Power China“ ir jos dukterinė įmonė „North China Power Engineering“ padeda Baltarusijai parduoti Lietuvos pasienyje statomos Astravo atominės elektrinės elektrą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

Skubėjimą vadina neapgalvotu

Apžvalgininkų teigimu, Kinija iš tokio susitarimo išloštų geopolitine prasme, o ES – suklystų. Tyrimų bendrovės „Rhodium Group“ ekspertas Noah Barkinas pastebėjo: „Po ketverių metų su Donaldu Trumpu ES siunčia labai aiškią žinią: kad santykiuose su Kinija bus einama savu keliu.“

„Tai nepasmerkia transatlantinio bendradarbiavimo su Joe Bidenu, bet tai parodo, kaip bus sunku. Jei susitarimas bus patvirtintas, didžiuoju laimėtoju bus galima skelbti tik Pekiną“, – aiškino N.Barkinas.

M.Laurinavičius laikosi dar griežtesnės pozicijos: „Susitarimas nėra ir negali būti naudingas Europos Sąjungai ar Lietuvai.“

Negana to, analitikas Erikas Brattbergas įspėjo, kad ES „paskutinės minutės“ manevrai siekiant susitarti su Kinija stebina pareigūnus Vašingtone: „Kyla rizika, kad niekas nebetikės Europos raginimais kurti bendrą transatlantinę Kinijos strategiją Bideno administracijai dar net nepradėjus dirbti.“

Buvo ir tiesioginis perspėjimas. J.Bideno į nacionalinio saugumo patarėjus siūlomas Jake'as Sullivanas neseniai pareiškė, kad būsimoji administracija „pasveikintų konsultacijas su partneriais Europoje“ dėl Kinijos veiksmų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jake'as Sullivanas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jake'as Sullivanas

Turbūt neatsitiktinai ir Lietuvos prezidentūra pabrėžė: „Veikimas per Europos Sąjungą ir drauge su transatlantiniais partneriais (ypač JAV) formuojant politiką Kinijos atžvilgiu ir bendrus susitarimus yra esminis Lietuvos saugumą stiprinantis veiksnys.“

Vienas įtakingas ES diplomatas, kalbėdamas su „Politico“, dar ginčijosi, esą susitarimas kaip tik padidins Bendrijos įtaką: „Jei susitarsime, ES atsidurs viename lygyje su JAV. Ir tada galėsime kartu bendrauti su Kinija. JAV turi susitarimą su Kinija, o mes – ne. Atsiliekame.“

M.Laurinavičius: Europoje supratimo apie Kinijos grėsmę labai trūksta, o antiamerikietiškos nuotaikos niekur nedingo.

ES atstovai tikina, kad Bendrija, skirtingai nei D.Trumpo administracija, laikosi labiau subalansuoto požiūrio. Blokas laiko Kiniją „sistemine varžove“, nuolat reiškia susirūpinimą dėl represijų prieš uigūrus, Honkongui primetamų reformų. Bet Europai esą svarbu ir prekyba.

„Tai kvaila, – vis dėlto pareiškė M.Laurinavičius, manantis, kad nederinti veiksmų su amerikiečiais neprotinga. – Tiesa, Europoje supratimo apie Kinijos grėsmę labai trūksta, o antiamerikietiškos nuotaikos niekur nedingo.

Niekur nedingo ir noras parodyti tariamą autonomiją. Vien todėl manau, kad siekis skubėti susitarti su Kinija yra visiškai suprantamas – nors ir kvailas.“

Analitikas irgi neabejoja, kad didžiąsias ES šalis sukirsti rankomis su Pekinu spaudžia stambieji verslininkai: „Vien Vokietijos ekonominiai ryšiai su Kinija yra milžiniški.“

Tiesa, anot G.Landsbergio, Lietuvos Vyriausybė iš esmės pritaria, kad susitarimas yra naudingas ekonominiu požiūriu.

„Vyriausybės nuostata – kad sutartis naudinga ES, atveriamos galimybės investicijoms, tiek Europos įmonėms į Kinijos rinką, tiek Kinijos įmonėms į Europą“, – sakė ministras.

Komentarai: 33

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min