V.Zelenskis ir Mariupolio gynėjai siūlo Rusijai tartis dėl karių evakuacijos

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sako, kad didysis Rusijos kariuomenės puolimas Rytų Ukrainoje dar neprasidėjo, rašo pravda.ua.

Pasak jo, balandžio 19 d. rytą prasidėjusios kovos Donecko, Luhansko ir Charkivo srityse yra veikiau „bandomosios“.

„Bandymas buvo nesėkmingas. Todėl jie ir toliau tęs šiuos bandymus. Kada prasidės vadinamasis didysis puolimas – tik laiko klausimas“, – mano O.Danilovas.

Ukraina trečiadienį pasiūlė Rusijai surengti derybas Maskvos pajėgų apsiaustame Mariupolio mieste, pranešė vienas aukštas Kyjivo vyriausybės pareigūnas.

„Taip. Be jokių sąlygų. Esame pasiruošę surengti „specialųjį derybų raundą“ pačiame Mariupolyje“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos derybininkų delegacijos vadovas ir prezidento Volodymyro Zelenskio padėdėjas Mychailo Podoliakas.

„Vienas prieš vieną. Du prieš du. Kad išgelbėtume mūsų vaikinus, „Azovą“, kariškius, civilius, vaikus, gyvuosius ir sužeistuosius. Nes jie – mūsiškiai. Nes jie – mano širdyje. Amžinai“, – pridūrė M.Podoliakas, turėdamas galvoje vieną iš pietrytinį uostamiestį ginančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių.

Azovo jūros uostamiestis tapo vienu svarbiausių taikinių per vasario 24 dieną Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą karinę invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį.

Donbaso ir Mariupolio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių, jungiantį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Tokiu būdu Ukraina netektų didelės dalies jūros pakrantės ir svarbių pajamų šaltinių.

Mariupolyje dėl intensyvių apšaudymų ir bombardavimų didelės miesto dalys virto griuvėsiais. 

Šiuo metu Kremliaus pajėgos įnirtingai bando išstumti likusius Ukrainos karius iš jų paskutinio bastiono Mariupolyje – didžiulio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ komplekso.

Maskva paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.

Luhansko srities vadovas Serhijus Gaidajus sakė, kad 80 proc. Luhansko srities teritorijos kontroliuoja Rusija. 

„Rusija tikrai nesiruošia sustoti ir eis toliau“, – sakė jis CNN. Jis pridūrė, kad rusų okupantai buvo smarkiai išsklaidyti.

„Čia susidarė labai rimta padėtis. Visa Luhansko srities teritorija yra apšaudoma. Nėra saugaus miesto. Suprantame, kad Rusija žengia į priekį ir ketina sunaikinti viską, kas pasitaikys jos kelyje. Todėl stengiamės visus kuo labiau evakuoti“, – sakė jis. 

S.Gaidajus paragino civilius gyventojus palikti rytinį Ukrainos regioną, nes karo veiksmai intensyvėja. Jo teigimu, iš 350 000 žmonių, gyvenusių Luhansko srities teritorijoje prieš karą, šiandien liko apie 70 000.

Paklaustas, kaip vertina karo pabaigą, S.Gaidajus teigė, kad karo veiksmai greičiausiai bus nutraukti dėl politinio susitarimo, tačiau pridūrė, kad jam sunku pasitikėti rusais.

„Jie visą laiką meluoja, – sakė jis. – Visi tai žino. Niekas jais netiki. Visi žino, kad susitarimas su Rusija nevertas popieriaus, ant kurio jis atspausdintas. Šiandien Rusija yra viso pasaulio, ne tik Ukrainos, priešas. Jų užmojai siekia kur kas toliau nei Ukraina“.

Norvegija padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Mistral“, trečiadienį pranešė Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, rašo CNN.

Priešlėktuvinės gynybos sistema yra „veiksmingas ginklas“ ir „bus labai naudinga Ukrainai“, sakė ministras. 

Vikipedijos nuotr./Priešlėktuvinės gynybos raketa „Mistral“

Norvegijos gynybos ministerijos teigimu, Norvegija Kijevui perduoda apie 100 „Mistral“ raketų ir nedidelį skaičių paleidimo įrenginių.

Anksčiau Norvegija iš viso Ukrainai padovanojo 4 000 prieštankinių raketų ir kelių rūšių apsaugos priemonių, taip pat kitos karinės įrangos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė Pskove dislokuotos 76-osios gvardijos oro desantininkų divizijos vadą. Vietoj generolo majoro Sergejaus Čubarykino vadu buvo paskirtas pulkininkas Denisas Šišovas. Balandžio 18 d. buvo pasirašytas atitinkamas dekretas, praneša BBC Rusijos tarnyba.

Prieš paskyrimą į Pskovą D.Šišovas vadovavo 11-ajai oro desantininkų brigadai iš Ulan Udės. Per karą Ukrainoje jis vadovavo brigados daliniui, kuris forsavo Dniepro upę ties Kachovka Chersono srityje. D.Šišovui suteiktas Rusijos didvyrio titulas.

Pskovo desantininkai dalyvavo puolime prieš Kyjivą karo Ukrainoje pradžioje, pažymi BBC Rusijos tarnyba, ir galėjo dalyvauti kovose Bučoje. BBC, remdamasi atvirais šaltiniais, rašo, kad kovose žuvo mažiausiai 18 desantininkų.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba teigė, kad divizijos kariai "dalyvavo vykdant karo nusikaltimus prieš civilius Kyjivo srityje".

Kol kas nėra jokių pranešimų apie tolesnį S.Čubarykino likimą ar naują paskyrimą.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Antonas Geraščenko mano, kad karas su Rusija gali tęstis ne vieną dešimtmetį, rašo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

„Kol Rusija neturės lyderio, kuris perjungs Rusijos propagandos pulto mygtuką ir, užuot kaltinęs ukrainiečius visomis nuodėmėmis, pasakys: „Būkime draugais“, tol niekas nepadės“, – sakė A.Geraščenko.

Jis mano, kad gali prireikti 10-20 metų, kol Rusijos Federacijoje „pasikeis sąmonė“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi bet kokiam Rusijos blokuojamų civilių ir kariškių Mariupolyje mainų į rusus formatui.

Interfax-Ukraina praneša, kad V.Zelenskis padarė šį pareiškimą per susitikimą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Kijeve.

„Esame pasirengę įvairiems mūsų žmonių (Mariupolyje – red. past.) mainų formatams į Rusijos žmones, Rusijos karius, kuriuos jie paliko. Jie paliko lavonus ir sužeistus žmones. Todėl dėl savo žmonių, tiek kariškių, tiek civilių, esame pasirengę bet kokio formato mainams“, – sakė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland anksčiau pareiškė, kad JAV sąjungininkai NATO gali dalyvauti operacijoje, kurios tikslas – saugiai išvesti civilius gyventojus iš Mariupolio.

Maskva iš Ukrainos į Rusiją išvežė 500 000 tūkst. žmonių, Europos Parlamento nariams pareiškė Ukrainos parlamento humanitarinio komiteto vadovas Mykyta Poturajevas, rašo BBC.

„Pusė milijono Ukrainos piliečių buvo deportuoti iš Ukrainos į Rusijos Federaciją be jų sutikimo“, – sakė jis.

„Deja, kol kas nėra galimybės net (užmegzti) ryšį su šiais žmonėmis“, – vaizdo ryšiu europarlamentarams sakė M.Poturajevas.

Sprogmenų paieška išlaisvintoje Ukrainos teritorijoje

+25

Mykolajivo meras Aleksandras Senkevičius „Telegram“ tinkle pranešė, kad mieste girdimi sprogimai.

„Likite slėptuvėse arba bent jau laikykitės dviejų sienų taisyklės. Laikykitės atokiau nuo langų!“, – įspėjo meras.

Kaip rašo pravda.ua, pastarosiomis dienomis Mykolajivas buvo ne kartą apšaudytas.

Per pastarąją savaitę Rusija Ukrainoje papildė karių gretas. Neįvardijamas JAV gynybos pareigūnas, kurį cituoja CNN, sako, kad okupantai papildė 17 batalionų karių grupių.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk „Telegram“ pranešė, kad „humanitarinis koridorius iš Mariupolio trečiadienį neveikė taip, kaip planuota“.

Buvo tikimasi, kad trečiadienį pavyks evakuoti 6 000 žmonių, rašo BBC.

I.Vereščuk sakė, kad ši nesėkmė įvyko dėl to, kad Rusija „nepakankamai kontroliuoja savo kariuomenę vietoje“.

Ji pridūrė, kad „okupantai nesugebėjo laiku pasirūpinti žmonių pervežimu iki tos vietos, kur laukia dešimtys autobusų ir greitosios pagalbos automobilių“.

ketvirtadienį evakuacija bus tęsiama.

Kinų gynybos ministras trečiadienį perspėjo savo kolegą iš Jungtinių Valstijų nepiktnaudžiauti „Ukrainos klausimu, siekiant apšmeižti, įsprausti Kiniją į kampą, daryti jai spaudimą ar grasinti“, anksčiau Vašingtonui sukritikavus stebimą jos paramą Rusijos vykdomai invazijai.

Kinijos gynybos ministras generolas Wei Fenghe tai pareiškė po vieno aukšto rango JAV senatoriaus pareiškimo, kad Kinija turėtų brangiau mokėti už paramą Maskvai.

Kinija iki šiol nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą ir gynė savo poziciją dėl šio karo. Tuo metu JAV perspėjo, kad Pekino nenoras taikyti sankcijas Rusijai gali turėti įtakos jos santykiams su kitomis ekonomikomis.

„Scanpix“/AP nuotr./Lloydas Austinas

Wei Fenghe trečiadienį kalbėdamas telefonu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu paprašė, kad Jungtinės Valstijos „nutrauktų karines provokacijas jūroje ir nesinaudotų Ukrainos klausimu, siekiant apšmeižti, įsprausti Kiniją į kampą, daryti jai spaudimą ar grasinti“, sakoma Kinijos gynybos ministerijos pareiškime.

Wei Fenghe taip pat pakartojo Pekino poziciją dėl Taivano. Pasak jo, jeigu šis „klausimas“ nebus tinkamai sutvarkytas, jis turės „destabilizuojantį poveikį“ JAV ir Kinijos santykiams.

Pekinas niekada nekontroliavo demokratinio Taivano, bet laiko salą savo teritorijos dalimi ir pažadėjo vieną dieną ją prisijungti, prireikus – jėga.

Pasak Wei Fenghe, Kinija „tikisi užmegzti tvirtus ir stabilius didžiųjų šalių santykius su JAV, bet taip pat gins savo nacionalinius interesus ir orumą“.

Pentagono paskelbtame pranešime sakoma, kad pareigūnai aptarė JAV ir Kinijos gynybos santykius, regioninio saugumo klausimus ir Rusijos „neišprovokuotą invaziją į Ukrainą“.

Pokalbis telefonu vyko Kinijai pasirašius saugumo susitarimą su Saliamono Salomis, nepaisant Vašingtono nerimo dėl šio pakto.

Šį paktą griežtai kritikavo Jungtinės Valstijos ir Australija, kurios baiminasi, kad jis gali sudaryti sąlygas Kinijos kariuomenei įsitvirtinti pietinėje Ramiojo vandenyno regiono dalyje. Susitarimas buvo pasirašytas visai prieš JAV pareigūnų planuotą kelionę derybų į šią salų valstybę.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas paprašė susitikimų su Rusijos ir Ukrainos prezidentais jų šalių sostinėse, trečiadienį pranešė JT atstovas.

Tęsiantis karui Ukrainoje, A.Guterresas antradienį išsiuntė laiškus su atitinkamais prašymais Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, Jungtinių Tautų vaidmuo šioje krizėje iš esmės buvo marginalizuotas, iš dalies dėl to, kad karas suskaldė JT Saugumo Tarybos nuolatines nares: JAV, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Kiniją ir Rusiją.

Kinija atsisakė pasmerkti invaziją, vaizduodama Rusiją kaip Vakarų pastangų ją susilpninti auką.

Antradienį išsiųstais laiškais A.Guterresas siekia paskatinti dialogą, kad būtų nutrauktas karas.

„Šiuo labai pavojingu ir svarbiu metu jis norėtų aptarti neatidėliotinus žingsnius siekiant taikos Ukrainoje“, – sakė S.Dujarricas.

Nuo karo pradžios A.Guterresas su V. Zelenskiu kalbėjosi telefonu tik kartą, kovo 26 dieną, o A.Guterresui pareiškus, kad invazija pažeidžia JT chartiją, V. Putinas su juo nebendravo.

Praėjus beveik aštuonioms savaitėms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Kremliaus nuostoliai didėja – kaip ir tarptautinė šalies izoliacija.

Dabar portalas „Bloomberg“, remdamasis pokalbiais su dešimt gerai su situacija susipažinusių žmonių, skelbia, kad Maskvoje daugėja pareigūnų, kurie tyliai kritikuoja prezidento Vladimiro Putino sprendimą įsiveržti į kaimyninę valstybę.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Narystė Europos Sąjungoje yra Ukrainos prioritetas, trečiadienį pareiškė šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Kas dėl būsimos narystės ES, tai yra prioritetas mūsų šaliai, mūsų žmonių, tų, kurie yra pasirengę ginti mūsų žemę nuo Rusijos užpuolikų net ir be ginklų, stiprybei“, – per spaudos konferenciją su Kyjive viešinčiu Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu sakė V.Zelenskis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pareiškė, kad blokas padarys viską, ką gali, kad padėtų Rusijos užpultai Ukrainai laimėti karą.

„Nesate vieni. Mes su jumis. Ir padarysime viską, kas įmanoma, kad paremtume jus ir užtikrintume, kad Ukraina laimėtų karą“, – per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Kyjive viešintis Ch.Michelis.

„Scanpix“/AP nuotr./Charlis Michelis

EVT pirmininkas anksčiau trečiadienį, lankydamasis netoli Kyjivo esančioje rusų pajėgų nuniokotoje Borodiankoje, pareiškė, kad Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų kaltininkai privalo sulaukti teisingumo. 

„Borodiankoje. Kaip ir Bučoje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų. Istorija neužmirš ten įvykdytų karo nusikaltimų. Negali būti taikos be teisingumo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch.Michelis.

Ch.Michelis yra vienas iš virtinės užsienio šalių lyderių, atvykusių į Kyjivą pademonstruoti solidarumo su provakarietiška Ukraina, kovojančia su Maskvos pajėgų invazija. 

Vakarų šalys teikia paramą Ukrainai, o tarptautinės bendruomenės ekspertai padeda tiriant įtariamus karo nusikaltimus,  kuriuos įvykdė Rusijos pajėgos jų okupuotose teritorijose.

Kremliui perdislokuojant savo pajėgas Ukrainoje kovo pabaigoje rusų pajėgos atsitraukė iš tokių netoli Kyjivo esančių miestų kaip Borodianka ir Buča.

Vietos pareigūnų teigimu, iki šiol aplink sostinę esančiame regione rasta daugiau nei 1 200 žmonių kūnų.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį sustabdė 32 „Gazprom-Media“ kontroliuojamų kanalų internete retransliaciją Lietuvoje.

Kaip pranešė LRTK, sprendimas priimtas dėl Jungtinių Valstijų taikomų sankcijų bendrovei „Gazprombank“ ir pozicijos, jog šių programų retransliavimas ar platinimas internete „neatitinka Lietuvos Respublikos nacionalinių saugumo interesų“.

Rusijai vasario 24-ąją pradėjus karą prieš Ukrainą, tą pačią dieną JAV Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) pritaikė finansines sankcijas „Gazprombank“. Minėtai bendrovei priklauso Rusijoje įsikūrusi dukterinė įmonė „Gazprom-Media“, kontroliuojanti 32 televizijos programas, retransliuojamas ar platinamas ir Lietuvoje.

„Todėl sudarant sutartis dėl programų platinimo ir vykdant mokėjimus bei kitus sandorius, susijusius su televizijos programų platinimu, Lietuvoje veikiantys televizijos programų retransliuotojai ar platintojai internete, tiesiogiai ar netiesiogiai rizikuoja pažeisti OFAC sankcijas“, – teigia LRTK.

Be to, LRTK teigimu, televizijos programų, kurių savininkams taikomos OFAC sankcijos, retransliavimas ar platinimas internete neatitinka Lietuvos nacionalinių saugumo interesų.

LRTK nurodo, kad sustabdytos šios programos: „Avto Plius“, „BOKS TV“, „HDL“, „INDIYSKOYE KINO“, „KINOKOMEDIYA“, „KINOMIKS“ „KINOSERIYA“, „Kukhnya TV“, „KVN TV“, „Kto yest kto“, „La Minor TV“, „KHL TV channel“, „M-1 Global“, „Muzhskoye kino“, „Nashe novoe kino“, „Nostalgiya“, „NTV Mir“, „NTV Pravo“, „NTV Serial“, „NTV Stilj“, „Piatnica“, „Piatnica InternationaL“, „RODNOYE KINO“, „Russkaya Noch“, „TB-3“, „THT“, „THT Comedy“, „THT International“, „THT Music“, „ZEE TV“, „Zhivi!“, „Malysh-TV“.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje LRTK dėl šiurkščių pažeidimų jau sustabdė „MIR24“, „RBK-TV“, „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“ ir „Belarus 24“, Pirmasis Baltijos Kanalas Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“ priėmimą Lietuvoje. Komisija taip pat įspėjo „Google“, taikyti geografinį blokavimą Lietuvoje uždraustų televizijų programėlėms šios technologijų milžinės internetinėje parduotuvėje „Google Play Store“.

Siekiant apriboti propagandos ir dezinformacijos skelbimą, Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių transliacijos uždraustos visoje Europos Sąjungoje.

Baltijos šalis lankanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Aljansas turės didinti pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos grėsmę.

„Minimalaus karinio buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje ateityje nebepakaks“, – bendroje spaudos konferencijoje Rygoje su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais trečiadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.

„Mūsų karių, esančių rytinėje mūsų Aljanso dalyje, pastiprinimas turi turėti ilgalaikę perspektyvą“, – kalbėjo ji.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./NATO ceremonija Rukloje

Fidžio valdžia trečiadienį pranešė neleidusi palikti salų valstybės vandenų superjachtai, kaip pranešama, priklausančios Vakarų sankcijomis nubaustam Rusijos oligarchui.

Ramiojo vandenyno valstybės prokuratūra naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime nurodė, kad antradienį Aukštasis Teismas priėmė nutartį, draudžiančią prabangiai jachtai „Amadea“ išplaukti.

Kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose šis laivas siejamas su oligarchu Suleimanu Kerimovu, kuriam JAV ir Europos Sąjunga taiko sankcijas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Fidžio prokuratūros direktoriaus biuras pranešė, kad tokių veiksmų imtasi šaliai iš JAV vyriausybės gavus prašymą dėl „savitarpio teisinės pagalbos“.

Dėl atskiro JAV orderio, kuriuo siekiama areštuoti jachtą, bus „nuspręsta vėliau“, pranešė prokuratūra. Pasak jos, kitas teismo posėdis turi įvykti ketvirtadienį.

Praėjusią savaitę policija patvirtino atliekanti tyrimą dėl prabangios jachtos, atplaukusios iš Lotynų Amerikos. Skelbta, kad šis laivas atplaukė į Fidžį neatlikus muitinės procedūrų.

Policijos komisaras sakė, kad pareigūnai aiškinasi, ar nebuvo pažeistos muitinės ar imigracijos taisyklės, taip pat ar nėra problemų dėl narkotikų, ginklų ar pinigų plovimo.

Tinklalapyje superyachtfan.com, pateikiančiame duomenis apie didžiausius ir prabangiausius pramoginius laivus pasaulyje, nurodoma, kad „Amadea“ kaina siekia 325 mln. JAV dolerių (300 mln. eurų). 

Įvairiose svetainėse „Amadea“ savininku nurodomas S.Kerimovas, bet nepriklausomai šios informacijos negalima patikrinti.

Ukrainos kariai likvidavo rusų samdinius iš privačios karinės kompanijos „Wagner“ Popasnoje, Luhansko srityje. Tarp žuvusiųjų buvo dešimt samdinių iš Libijos, praneša Ukrainos portalas censor.net, pateikiantis ir žuvusiųjų nuotraukas, kurių negalime skelbti dėl žiaurių vaizdų.

„Balandžio 18 d. Ukrainos kariai Popasnoje sunaikino dar vieną Rusijos ginkluotųjų pajėgų šturmo grupę. Beje, šių įvykių metu buvau Popasnoje. Kokia buvo mūsų kovotojų nuostaba, kai jie pamatė rytietiškus veidus, Libijos valiutą ir telefonus. Matyt, tai buvo Libijoje užverbuoti Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojai. Pirmiausia rusai į mūšį varė mobilizuotuosius iš Donbaso, tada pajudėjo reguliariosios pajėgos, o kai sumušė ir jas, į mūšį stojo ir libiai. Beje, įdomu tai, kad, skirtingai nei Donbase, Rusijos vadovybė libiams gerai sumokėjo – pažiūrėkite, jie turi puikią įrangą, yra neperšaunamos liemenės, vaistinėlės, „Lowa“ batai, šalmai, optika, termovizoriai, viso to mobilizuoti rusai negauna. 10-ties „vagneriečių“ grupė buvo visiškai sunaikinta“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo „Censor.net“ vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas.

Britų portalas „The Guardian“ antradienį pranešė, kad, neįvardyto Europos pareigūno teigimu, Rusija iš Sirijos, Libijos ir kitų šalių galėjo užverbuoti iki 20 tūkst. kovotojų, kuriuos pasiuntė į Donbasą.

Su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais susitikusi Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock pripažino, kad Berlynas nepakankamai klausėsi regiono šalių, nuolat perspėjusių apie Rusijos grėsmę.

„Vis dėlto mes nepakankamai jūsų klausėmės, kai girdėjome jus dalinantis savo nerimu“, – bendroje ministrų spaudos konferencijoje Rygoje sakė A.Baerbock.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Annalena Baerbock

Ji sakė, kad vizito Baltijos šalyse metu siekia „atsistoti į jūsų vietą, pajusti tai, ką jūs jaučiate“.

A.Baerbock teigė, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą Vokietijos žmonės „su nerimu žiūri į jūsų regioną“.

Daugiau nei milijonas ukrainiečių grįžo į savo šalį po to, kai vasario pabaigoje Rusija pradėjo savo niokojančią invaziją, trečiadienį pranešė Ukrainos sienų apsaugos tarnybos atstovas.

„Per tą laikotarpį į Ukrainą įvažiavo daugiau nei 1,1 mln. mūsų piliečių“, – per spaudos konferenciją sakė Andrijus Demčenka.

Jis pridūrė, kad prasidėjus karui su Maskva į abi puses Ukrainos sieną kirto „beveik penki milijonai žmonių“.

A.Demenka nepatikslino, kiek grįžtančių žmonių anksčiau dėl karo buvo palikę šalį.

Pasak tarnybos atstovo, daugiau nei 2 tūkst. žmonių buvo sulaikyta dėl bandymo nelegaliai pereiti valstybės sieną.

Jungtinės Tautos nurodo, kad nuo Rusijos invazijos pradžios bendrai iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 5 mln. žmonių. Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – vasario 24-osios – iš šalies pabėgo 5 034 493 ukrainiečiai.

„Po aštuonių konflikto savaičių turime penkis milijonus ir skaičiuojame [toliau]... Penki milijonai unikalių netekties ir traumos istorijų“, – sakė UNHCR vadovo pavaduotoja Kelly Clements.

Ukrainos valdžios institucijos perspėja žmones neskubėti grįžti namo, pradėjus augti į karo draskomą šalį grįžtančių ukrainiečių skaičiui.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko anksčiau šį mėnesį prašė, kad miestą palikę gyventojai dar negrįžtų namo, nes Rusija toliau apšaudo sostinę raketomis.

Rusijos Federacijos prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija „perdavė Ukrainai dokumento projektą su aiškiai parengtomis formuluotėmis“.

„Šiuo metu Ukrainos pusei yra perduotas mūsų dokumento projektas, kuriame yra visiškai aiškios formuluotės. Kamuolys darbar jų pusėje. Laukiame atsakymo", - teigė D.Peskovas.

Kartu jis dar kartą pareiškė, kad „Ukrainos pusė nuolat nukrypsta nuo anksčiau duotų pažadų, savo žodžių, nuolat juos keičia“. D.Peskovas tikino, kad tai kenkia deryboms. 

Savo ruožtu Ukraina antradienį teigė, kad šiuo metu dėl Rusijos veiksmų Mariupolyje derybos su Maskva yra praktiškai įšaldytos. 

Prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad Rusijos atsakymai į Ukrainos pasiūlymus gauti ir bus išnagrinėti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Valstybinis Aušvico-Birkenau muziejus praneša, kad Holokaustą išgyvenusi 91 metų Vanda Objedkova mirė rūsyje, kur slėpėsi nuo bombų, Rusijos pajėgų apsiaustame ir bombarduojamame Mariupolyje.

V.Objedkova gimė Mariupolyje. Nacistinei Vokietijai okupavus miestą, Vandos motina buvo išvežta, o mergaitė išvengė arešto pasislėpusi rūsyje.

„Būdama 10 metų, Vanda Objedkova išgyveno vokiečių okupaciją slėpdamasi Mariupolio rūsyje. Po aštuoniasdešimt vienerių metų ji mirė to paties miesto rūsyje, slėpdamasi nuo Rusijos karių“, – rašoma muziejaus „Twitter“ žinutėje.
 

Muziejus remiasi svetaine chabad.org, kurioje paskelbta V.Objedkovos gyvenimo istorija. Pasak jos dukters Larisos, visa šeima nuo kovo pradžios slėpėsi šilumos prekių parduotuvės rūsyje. Paskutines dvi gyvenimo savaites V.Objedkova taip sirgo ir buvo išsekusi, kad negalėjo net atsistoti.

Balandžio 4 d. ji mirė. Larisa pasakojo, kad jos motina buvo palaidota viešajame parke „mažiau nei už kilometro nuo Azovo jūros“.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius paskelbė, kad Rusijos okupantai per pastarąją parą neprasiveržė nė viena kryptimi, o „visi ukrainiečiai“ efektyviai priešinasi priešo pajėgoms, kurios patiria didelių nuostolių.

Anot O.Arestovyčiaus, Donecko ir Luhansko regionuose, kuriems Rusija skiria pagrindinį dėmesį, buvo atremta dešimt atakų. Esą sunaikinta 12 tankų, 28 šarvuočiai, dvi kitos transporto priemonės, artilerijos sistema.

Mariupolio gynėjai esą irgi laikosi – kovos tęsiasi ir gamyklos „Azovstal“ teritorijoje, ir kitose vietose. O.Arestovyčius pažymėjo: „Priešui ten nelengva, patiriami didžiuliai nuostoliai.“

Pasak pareigūno, aktyviausiai Rusijos pajėgos veikia Iziumo kryptimi – tarp Iziumo ir Slaviansko. Prasiveržti esą nepavyksta jau trečią dieną – kaip ir Chersono regione Mykolaivo link.

VIDEO: Iš rytinio Ukrainos fronto gydytis parvažiavę kariai lieka optimistiški: „Netolimoje ateityje viskas bus gerai“

Iš rytinio Ukrainos fronto gydytis parvažiavę kariai lieka optimistiški: „Netolimoje ateityje viskas bus gerai“

Reuters

Aršiai dėl pasyvumo Ukrainos užpuolimo atžvilgiu kritikuojamas Berlynas yra nusiuntęs Kyjivui daugiau ginklų nei skelbė viešai. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, viešėdama Latvijoje, pareiškė, kad šalis nusprendė neviešinti duomenų apie kai kurių ginklų perdavimą.

„Mes pristatėme prieštankinių raketų, Stingerių ir kitų dalykų, apie kuriuos niekada nekalbėjome viešai, nes norėjome, kad ginklai būtų nugabenti greitai“, – teigė A.Baerbock.

Imago / Scanpix nuotr./Annalena Baerbock

Paklausta, ar Vokietija siųs į Ukrainą savo artilerijos sistemų Panzerhaubitze 2000“, kurių, ekspertų teigimu, reikėtų ukrainiečių kontratakai prieš Rusijos pajėgas Donbase, ministrė pareiškė, kad Vokietija išmokys Ukrainos karius naudoti dar pažangesnes sistemas, kurias Kyjivui nupirktų iš kitų sąjungininkų ar tiesiai.

„Jei mūsų partneriai pristatys artilerijos sistemų, kurių mes tiekti jau nebegalime, padėsime su apmokymais ir priežiūra“, – pridūrė A.Baerbock.

 Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį, lankydamasis netoli Kyjivo esančioje rusų pajėgų nuniokotoje Borodiankoje, pareiškė, kad Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų kaltininkai privalo sulaukti teisingumo. 

„Borodiankoje. Kaip ir Bučoje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų. Istorija neužmirš ten įvykdytų karo nusikaltimų. Negali būti taikos be teisingumo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch.Michelis.

Ch.Michelis yra vienas iš virtinės užsienio šalių lyderių, atvykusių į Kyjivą pademonstruoti solidarumo su provakarietiška Ukraina, kovojančia su Maskvos pajėgų invazija. 

Imago / Scanpix nuotr./Charles'is Michelis

Vakarų šalys teikia paramą Ukrainai, o tarptautinės bendruomenės ekspertai padeda tiriant įtariamus karo nusikaltimus,  kuriuos įvykdė Rusijos pajėgos jų okupuotose teritorijose.

Kremliui perdislokuojant savo pajėgas Ukrainoje kovo pabaigoje rusų pajėgos atsitraukė iš tokių netoli Kyjivo esančių miestų kaip Borodianka ir Buča.

Vietos pareigūnų teigimu, iki šiol aplink sostinę esančiame regione rasta daugiau nei 1 200 žmonių kūnų.

Rašytojų asociacija „PEN America“ antradienį pranešė ateinantį mėnesį pagerbsianti Kryme kalinamą ukrainiečių žurnalistą Vladyslavą Jesypenką.

Pasak organizacijos, šis reporteris, atsidūręs Rusijos pataisos kolonijoje už numanomą sprogmenų laikymą ir gabenimą, pelnys prestižinį šių metų PEN Barbey (Barbio) apdovanojimą „Laisvė rašyti“.

53 metų V. Jesypenka dirbo laisvai samdomu korespondentu „Krym.Realii“ – Krymo radijo stotyje ir naujienų portale, kuris valdomas JAV finansuojamo „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL).

Žurnalistas neigia jam mestus kaltinimus ir pareiškė, kad prisipažino padaręs nusikaltimus tik todėl, kad buvo kankinamas ir sulaukė grasinimų nužudyti.

V.Jesypenka 2021 metų kovą suėmė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). Tuo metu jis rengė vaizdo reportažą apie gyvenimo pokyčius prieš aštuonerius metus Rusijos aneksuotame Kryme.

„Nuo vasario mėnesio Rusijos karo prieš Ukrainą siaubas atskleidžiamas visam pasauliui. Tačiau Rusijos kampanija, skirta uždusinti Ukrainą, prasidėjo daug anksčiau ir suintensyvėjo 2014 metais, kuomet buvo neteisėtai okupuotas Krymo pusiasalis“, – antradienį išplatintame pareiškime nurodė literatūros ir žmogaus teisių organizacijos vadovė Suzanne Nossel.

„Tokie nepalenkiami reporteriai kaip Vladyslavas Jesypenka įkūrė portalą, leidžiantį pasauliui pamatyti Rusijos okupaciją tokią, kokia ji yra – kaip jėgos panaudojimą, skirtą užgniaužti laisvų žmonių valią“, – pridūrė S.Nossel.

Būdamas už grotų, V.Jesypenka parašė „Krym.Realii“ vėliau paskelbtą laišką, kur teigiama, kad „niekas taip neparodo šlykštaus okupacinės valdžios pobūdžio, kaip nuolatinis kamerų pildymas naujais žmonėmis, sulaikytais remiantis sufabrikuotais įrodymais“.

Kalbėdamas apie FSB elgesį su juo, žurnalistas pridūrė: „Manęs tai nepalaužė, bet plaukai, regis, pražilo.“

Per gegužės 23 dieną Gamtos istorijos muziejuje Manhatane vyksiantį renginį apdovanojimą žurnalisto vardu atsiims jo žmona Kateryna Jesypenko. Tarp kitų laureatų bus anglų rašytoja Zadie Smith ir įgarsintų knygų parduotuvės „Audible“ įkūrėjas Donaldas Katzas.

PEN premija buvo įsteigta 1987 metais kaip PEN/Barbara Goldsmith (Barbaros Goldsmit) apdovanojimas „Laisvė rašyti“ ir skiriama rašytojams ir menininkams, įkalintiems už savo kūrybą.

Nuo premijos įsteigimo dienos į laisvę išėjo daugybė laureatų, tarp jų – 2017 metais apdovanotas ukrainiečių režisierius Olehas Sencovas. Jis buvo paleistas iš Rusijos kalėjimo po dvejų metų.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN paskelbė iš oro nufilmuotą vaizdo įrašą, kuriame matyti Rusijos bombardavimų ir apšaudymų suniokota „Azovstal“ gamyklos teritorija, kurioje slepiasi paskutiniai Mariupolį ginantys Ukrainos kariai bei, kaip teigiama, mažiausiai keli šimtai civilių gyventojų.

Jau daugiau kaip penki milijonai ukrainiečių pabėgo iš savo šalies nuo Rusijos karinės invazijos pradžios, rodo trečiadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys apie sparčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje besivystančią pabėgėlių krizę.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos, savo šalį paliko 5 034 439 ukrainiečiai.

R.Tracevičiūtės nuotr./Karo pabėgėliai Volodymyro mieste Ukrainoje

„Po aštuonių konflikto savaičių turime penkis milijonus ir skaičiuojame [toliau]... Penki milijonai unikalių netekties ir traumos istorijų“, – sakė UNHCR vadovo pavaduotoja Kelly Clements.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodo, kad dar daugiau kaip 218 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – daugiausia studentų ir darbuotojų migrantų – taip pat pasitraukė į kaimynines šalis, o tai reiškia, kad iš viso nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 5,25 mln. žmonių.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Savo namus buvo priversti palikti beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų, įskaitant tebesančius savo šalyje.

„Nors perkėlimo mastas ir greitis yra didžiuliai, negalime išleisti iš akių to, ką reiškia šie skaičiai, – antradienį iš Vengrijos JT Saugumo Tarybai sakė K.Clements. – Moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės paliko savo namus, savo gyvenimus, savo sūnus, savo tėvus ir vyrus.“

„Kiekvienas iš milijonų perkeltų asmenų yra priverstas priimti sunkius, širdį veriančius sprendimus ir paliko viską, kone viską, kas jam brangu“, – kalbėjo K.Clements.

Kone milijonas balandį

Daugiau kaip 2,8 mln. ukrainiečių pasitraukė į Lenkiją. Trys ketvirčiai milijono pasiekė Rumuniją.

K.Clements gyrė žmogiškumą, rodomą pabėgėliams jas priimančiose šalyse, kur bendruomenės ir pavieniai asmenys teikia ukrainiečiams maistą, pastogę, vaistus ir transportą.

„Šį įkvepiantį atsaką pranoksta tik pačių pabėgėlių stiprybė ir susitvardymas“, – sakė ji.

UNHCR skaičiai rodo, kad vasario mėnesį pabėgo beveik 645 tūkst. ukrainiečių, kovą – beveik 3,4 mln., balandį – kiek mažiau nei milijonas.

TMO vertinimais, 7,1 mln. žmonių yra palikę savo namus, bet neišvykę iš Ukrainos.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

TMO vadovas Antonio Vitorino įspėjo, kad karui tęsiantis pabėgėlių tikriausiai daugės.

„Mes ir toliau labai susirūpinę dėl prastėjančios humanitarinės situacijos Ukrainoje, nes tikimės perkeltų [asmenų skaičiaus] šalies viduje ir už jos ribų didėjimo“, – sakė jis Saugumo Tarybai.

Jo teigimu, masinio perkėlimo situacijose galima tikėtis, kad iki 30 proc. populiacijos patirs vienokį ar kitokį neigiamą psichologinį poveikį ir psichikos sveikatos problemų.

„Tačiau karui tęsiantis ir intensyvėjant, psichosocialiniai poreikiai neabejotinai dar labiau didės“, – sakė jis.

„Ir toliau esame ypač susirūpinę moterų ir vaikų, kurie pabėgo iš Ukrainos ar buvo priversti palikti namus, bet yra Ukrainoje, padėtimi“, – sakė A.Vitorino.

„Prekyba žmonėmis, deja, buvo žinomas reiškinys šiame regione ir, kaip matyta per ankstesnes krizes, dėl didelio masto perkėlimo, šeimų išskyrimo, civilinės apsaugos ir bendruomenių tinklų ardymo populiacijoms iškyla smurto, išnaudojimo ir piktnaudžiavimo pavojus“, – sakė jis.

Norvegija perdavė Ukrainai apie 100 Prancūzijos gamybos priešlėktuvinių raketų „Mistral“, trečiadienį pranešė vyriausybė.

„Mistral“ leidimo įrenginiai ir raketos, kurie jau yra perduoti, iki šiol buvo naudojami Norvegijos karinių jūrų pajėgų laivuose, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje gynybos pramonės grupės „Matra“, vėliau susijungusios su Europos raketų gamintoja MBDA, pagamintos „Mistral“ yra labai trumpo nuotolio „žemė–oras“ tipo raketos. Jos gali būti montuojamos transporto priemonėse, laivuose ar sraigtasparniuose arba būti nešiojamos.

Kovo pabaigoje vaizdo ryšiu į Norvegijos parlamentą kreipdamasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė Oslo priešlėktuvinių raketų. Visgi jis pageidavo modernesnių raketų NASAMS, gaminamų Norvegijos gynybos sektoriaus grupės „Kongsberg Defence & Aerospace“.

„Šios raketos [„Mistral“] nebebus naudojamos Norvegijos kariuomenės, bet tai tebėra modernus ir veiksmingas ginklas, puikiai pasitarnausiantis Ukrainai“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pranešime.

„Kitos šalys taip pat atidavė panašių ginkluotės sistemų“, – pridūrė jis.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Norvegija jau perdavė Ukrainai apie 4 000 prieštankinių ginklų ir kitos smulkesnės karinės įrangos.

Iš Ukrainos pietryčiuose esančio apgulto Mariupolio uostamiesčio evakuota daugiau kaip 140 civilių ir penki ukrainiečių kariai, trečiadienį paskelbė prorusiški Rytų Ukrainos separatistai.

Pranešimas pasirodė Maskvai suintensyvinus savo puolimą Ukrainos rytuose.

„Penki Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai sudėjo ginklus ir savanoriškai išvyko iš gamyklos „Azovstal“ teritorijos“, – per platformą „Telegram“ parašė tik Maskvos pripažįstamos separatistų „Donecko liaudies respublikos“ valdžia.

Kitame, vėlai antradienį paskelbtame įraše separatistai nurodė, jog iš nuniokoto miesto, kuris užtikrintų labai svarbų sausumos tiltą tarp Rusijos kontroliuojamų Rytų Ukrainos teritorijų ir Rusijos aneksuoto Krymo, taip pat evakuota daugiau kaip 140 žmonių.

Rusijos pajėgos bando išstumti dar likusius Mariupolio gynėjus iš jų paskutinio bastiono didžiulėje metalurgijos gamyklos „Azovstal“ teritorijoje.

Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko beveik 21 tūkst. savo karių. 

Be to, teigiama, kad Ukrainos kariuomenė sunaikino 815 tankų ir 150 sraigtasparnių.

Generalinis štabas pabrėžia, kad duomenys yra tikslinami. 

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis, atstovaujantis Europos Sąjungos valstybėms narėms, trečiadienį atvyko į Kyjivą, Rusijai suintensyvinus puolimą Ukrainos rytinėje dalyje.

„Šiandien – Kyjive. Laisvos ir demokratinės Europos širdyje“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė Ch.Michelis ir pridėjo nuotrauką, padarytą Ukrainos sostinės traukinių stotyje.

JAV dienraštis „The Washington Post“ cituoja šaltinius Pentagone, pripažįstančius, kad amerikiečiai ir jų sąjungininkai „lenktyniauja su laiku“ siekdami skirti Ukrainai užtektinai ginkluotės ir amunicijos. Esą tik taip Kyjivas sugebės atremti antrąją Rusijos atakų bangą, prasidėjusią Donbase.

„JAV karinė vadovybė mano, kad kitos 2-4 savaitės bus lemiamos. Jei rusai nesugebės palaužti Ukrainos pajėgų rytuose, stos ilga ir kruvina pauzė, kurios metu sankcijos užsmaugs Rusijos ekonomiką, o didėjantis aukų skaičius numuš nusiteikimą“, – cituojamas šaltinis.

Jis pridūrė: „Dabar mūsų užduotis – kad ten toliau keliautų ginklai ir amunicija. Jei tai tęsis, ukrainiečiai kovos – jie neiškels rankų.“

Suomijos parlamentas trečiadienį pradeda oficialius debatus dėl to, ar šalis turėtų siekti narystės NATO. Po Rusijos invazijos į Ukrainą vis daugiau suomių remia prisijungimą prie Aljanso.

Premjerė Sanna Marin teigia, kad Suomija greitai apsispręs, ar pateikti paraišką dėl narystės, ir stengiasi nekreipti dėmesio į Maskvoje skambančius grasinimus, esą Baltijos jūros regione gali pasirodyti branduoliniai ginklai.

„Manau, kad tai įvyks gana greitai – per savaites, o ne mėnesius“, – praėjusią savaitę pareiškė S.Marin.

Apie galimą narystę diskutuojama ir kaimyninėje Švedijoje, o Suomijos parlamentarai praėjusią savaitę sulaukė vyriausybės užsakytos ataskaitos, kurioje vertinamos galimo prisijungimo prie NATO pasekmės, taip pat – galimybės sudaryti dvišalius susitarimus dėl gynybos.

Ataskaitoje nėra pateikiamos konkrečios rekomendacijos, bet pabrėžiama, kad Suomija, nepriklausydama NATO, neturi saugumo garantijų, nors ir glaudžiai bendradarbiauja su Aljansu. Taip pat teigiama, kad atgrasymo efektas būtų „ženkliai didesnis“ priklausant NATO.

Du dešimtmečius narystei NATO Suomijoje pritardavo 20–30 proc. gyventojų, bet Rusijai pradėjus karą Ukrainoje šis skaičius viršijo 60 proc., rodo visuomenės apklausos.

„Nepritardavau stojimui į NATO, bet dėl šios situacijos dabar pritariu“, – sakė 24 metų Sofia Lindblom, trečiadienį vedžiojusi savo šunį Helsinkio centre.

„Įstojimas atneštų tam tikrą saugumą“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

Netoliese, Senato aikštėje, Vuokka Mustonen sakė, kad invazija į Ukrainą „visiškai pakeitė“ jos nuomonę ir dabar ji pritaria narystei NATO.

„Jaučiuosi gan saugi, bet ganėtinai susirūpinusi“, – sakė 69 metų moteris.

JAV Senato delegacija antradienį paragino Serbiją prisidėti prie likusios Europos dalies ir paskelbti sankcijų Rusijai dėl jos kruvino karo Ukrainoje.

„Suprantame, kad Serbija turi ilgą kultūrinę ir ekonominę istoriją su Rusija“, – sakė senatorius demokratas Chrisas Murphy, trijų narių delegacijai, sudarytai iš abiejų pagrindinių JAV partijų atstovų, susitikus su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučičiumi.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Chrisas Murphy

„Tačiau šiuo momentu yra didelė rizika, jei mes, kaip demokratinė bendruomenė, nepasiųsime vieningos žinios apie Rusijos elgesio Ukrainoje pasekmes, – reporteriams sakė jis. – Mes viliamės, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais galėsime su Serbija vieningai pasiųsti tokią aiškią žinią Rusijai.“

Nors Serbija balsavo už tris Jungtinių Tautų rezoliucijas, kuriomis smerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą, Belgradas neprisidėjo prie tarptautinių sankcijų Maskvai.

Serbija, oficialiai siekianti narystės Europos Sąjungoje, beveik visiškai priklauso nuo energijos tiekimo iš Rusijos. A.Vučičius yra sakęs, kad Serbijai būtų pražūtinga skelbti sankcijas tradiciniams sąjungininkams slavams Maskvoje.

„Mes argumentavome, kad, kaip sakė prezidentas [A.Vučičius], Serbijos ateitis yra likusioje Europos dalyje, Vakaruose, ir jis juda ta kryptimi pagal prekybos ryšius, verslo investicijas“, – sakė JAV senatorė demokratė Jeanne Shaheen.

„Kaip pažymėjome, jei ketinimas yra toks, tuomet tikrai labai svarbu žvelgti į dabartinę ES užsienio politiką“, – sakė ji.

Senatoriai taip pat teigė, kad jei Serbija išties nori įstoti į ES, ji turėtų persvarstyti spartų ginklavimąsi rusiškais ir kiniškais ginklais.

„Galiausia kiekvienai šaliai reikia priimti sprendimą dėl to, ar jos saugumo interesai geriausiai siejasi su Kinija, – sakė Ch.Murphy. – Jei Serbija ketina būti Europos Sąjungos narė, tuomet santykiai su Kinija saugumo srityje turbūt neatitinka ilgalaikių interesų.“

Spartus Serbijos karinės galios didinimas 10-ajame dešimtmetyje kariavusiame regione kelia nerimą kaimynėms ir Vakarams dėl naujo galimo kraujo praliejimo Balkanuose.

Kinija šį mėnesį pristatė Belgradui modernią oro gynybos sistemą, nors JAV anksčiau įspėjo, kad jei Serbija nori prisidėti prie Vakarų integracijos, ji turėtų taikyti savo kariuomenę prie Vakarų standartų.

Jungtinės Karalystės žvalgyba skelbia, kad Rusija toliau kaupia vis daugiau pajėgų Donbase, o regione mūšiai vis intensyvesni. Be to, nors Ukrainos šiaurėje rusų aviacija esą veiks ne taip aktyviai, vis dar išlieka tikslių smūgių į prioritetinius taikinius rizika.

„Rusijos atakos prieš miestus visoje Ukrainoje rodo jos ketinimus neleisti ukrainiečiams permesti papildomas pajėgas ir ginkluotę į rytinę šalies dalį“, – skelbiama pranešime.

Reaguodama į Maskvos karą Ukrainoje Kanada antradienį įtraukė dvi suaugusias Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukteris į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

Anksčiau panašius žingsnius žengė Kanados sąjungininkės.

Į sąrašą papildomai įtrauktiems žmonėms, tarp kurių yra Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmona ir duktė, taip pat 10 kitų „Rusijos režimo artimų sąjungininkų“, bus taikomas turto areštas ir kelionių draudimai.

Didžioji Britanija, Europos Sąjunga ir JAV jau anksčiau paskelbė sankcijas dviem V.Putino dukterims: Marijai Voroncovai ir Katerinai Tichonovai, gimusioms atitinkamai 1985 ir 1986 metais.

East News / REX / Shutterstock / Vida Press nuotr./Katerina Tichonova

Jų motina yra Rusijos lyderio buvusi žmona Liudmila. Apie poros skyrybas buvo paskelbta 2013 metais.

Kremlius kruopščiai slepia informaciją apie V.Putino dukterų gyvenimą.

Kaip nurodo JAV Iždo departamentas, M.Voroncova vykdo genetinius tyrimus, gavusius milijardų dolerių (eurų) vertės Rusijos valstybinio finansavimo, o K.Tichonova dirba technologijų direktore Rusijos gynybos sektoriuje.

„Ir toliau primesime skaudžius kaštus Rusijos režimui, koordinuodami [veiksmus] su savo sąjungininkais, ir negailestingai sieksime atskaitomybės už jo veiksmus“, – sakoma Kanados užsienio reikalų ministrės Melanie Joly pareiškime.

„Jie atsakys už savo nusikaltimus“, – pridūrė M.Joly.

Dėl Rusijos vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą Kanada jau taiko sankcijas daugiau kaip 750 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos fizinių ir juridinių asmenų.

Ukrainoje veikiančios Rusijos pajėgos turi iki 20 tūkst. samdinių, įskaitant kontroversiškos privačios karinės bendrovės „Wagner Group“ kovotojus ir atvykėlius iš Sirijos ar Libijos, antradienį sakė vienas Europos pareigūnas.

„Kalbant apie jų pajėgumus – jie yra pėstininkai. Jie neturi jokios sunkiosios technikos ir ginklų. Tiesiog daugiau pėstininkų“, – su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas sakė žurnalistams Vašingtone.

„Šie vyrukai daugiausiai naudojami kaip masė prieš Ukrainos pasipriešinimą“, – aiškino pareigūnas.

Jis pridūrė, kad Rusijos invazijoje dalyvauja 10–20 tūkst. samdinių, bet sunku pasakyti, kokią jų dalį sudaro „Wagner“ kovotojai, taip pat kovotojai iš Sirijos arba Libijos.

„Facebook“ nuotr./„Wagner“ samdiniai

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artima laikoma „Wagner“ ir jos samdiniai įtariami pažeidimais Malyje, Libijoje ir Sirijoje.

Minėtas pareigūnas sakė, kad kovotojai iš Libijos ir Sirijos buvo „perkeliami“ į Ukrainos rytinį Donbaso regioną.

Kovo pabaigoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad kautynėse Ukrainoje tikriausiai dalyvauja daugiau kaip 1 000 „Wagner“ samdinių, įskaitant kai kuriuos šios organizacijos aukšto rango vadus.

Europos pareigūnas sakė, kad po 4–6 mėnesius truksiančių kautynių šis karas tikriausiai pateks į aklavietę: Rusijos pajėgos veikiausiai kontroliuos visą Luhansko sritį ir mažą dalį Zaporižios provincijos pietryčių Ukrainoje.

Jis taip pat prognozavo, kad Rusijos ir Ukrainos derybos gali pasibaigti iki šių metų rudens, ir tokiu atveju karas tikriausiai baigtųsi iki žiemos pradžios.

Rusijos verslo magnatas Olegas Tinkovas antradienį pasmerkė Maskvos „žudynes“ provakarietiškoje Ukrainoje ir paragino Vakarus padėti užbaigti „šį beprotišką karą“.

O.Tinkovas internete teigė, kad 90 proc. rusų yra „PRIEŠ šį karą“, ir pavadino šalies pajėgas „šūdina armija“. Jo komentarai yra bene griežčiausia kritika Kremliaus kariniams veiksmams Ukrainoje, išsakyta gerai žinomo ir įtakingo ruso.

Plačiau skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olegas Tinkovas

Ukrainos jūrų pėstininkų, kovojančių paskutiniame bastione Mariupolyje, vienas iš vadų anksti trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad jo pajėgos laikosi „galbūt paskutines dienas, jei ne valandas“, ir paprašė juos evakuoti.

„Priešų dešimteriopai kartų daugiau nei mūsų“, – sakė 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna iš, esantis apsiaustoje didžiulėje Mariupolio gamykloje „Azovstal“. Į šią įmonę, kurioje yra požeminių tunelių, miesto gynėjus privertė atsitraukti Rusijos pajėgos, vis labiau veržiančios apsiausties žiedą.

Karo žiaurumas Mariupolyje

+4

„Kreipiamės į visus pasaulio lyderius su prašymu padėti mums, – vaizdo įraše sako S.Volyna. – Prašome jų panaudoti eksfiltracijos procedūrą ir išgabenti mus į kokios nors trečiosios šalies teritoriją.“

Dėl kovų masto ir nepakankamos komunikacijos Mariupolyje neįmanoma patikrinti abiejų kariaujančių šalių pateikiamos informacijos.

Manoma, kad Rusijos pajėgos palaipsniui veržiasi į miestą, stumdamos ukrainiečių pajėgas į didžiules gamyklas netoli uosto. Kai kurie ukrainiečių pareigūnai antradienį sakė, kad buvo smogta netoli „Azovstal“ esančiai ligoninei.

S.Volyna sakė, kad rusai turi „pranašumą ore, savo artilerija, pajėgomis sausumoje, įranga, tankais“.

„Mes giname tik vieną objektą – gamyklą „Azovstal“, kur, be kariškių, yra ir šio karo aukomis tapusių civilių“, – pridūrė jis.

Rusija antradienį paskelbė naują ultimatumą ir pareikalavo, kad Ukrainos pietryčiuose esantį Mariupolį tebeginančios pajėgos „nedelsdamos sudėtų ginklus“.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad ukrainiečių kovotojai, besipriešinantys rusų pajėgoms pagrindinėje Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“, yra atsidūrę „katastrofiškoje padėtyje“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi pareiškė, kad jei Ukraina turėtų geresnius ginklus, „panašius į tuos, kuriuos naudoja Rusija, mes jau būtume baigę šį karą“.

Prezidentas V.Zelenskis sakė, kad „nesąžininga, kad Ukraina visuose pokalbiuose ir derybose su demokratinio pasaulio lyderiais vis dar priversta prašyti to, ką jos partneriai kaupia jau daugelį metų“.

Jis teigė, kad jei šios šalys turi Ukrainai reikalingų ginklų ir amunicijos, „jų moralinė pareiga yra padėti apginti laisvę, išgelbėti tūkstančių ukrainiečių gyvybes“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis taip pat pridūrė, kad jei jo šalis gaus ginklų, kurie jiems buvo pažadėti per artimiausias savaites, tai išgelbės tūkstančių žmonių gyvybes.

Prezidentas V Zelenskis pridūrė, kad Charkive ir Dniepropetrovsko srityje padidėjo Rusijos apšaudymo intensyvumas, nukreiptas net į civilinius statinius.

„Dešimčių tūkstančių Mariupolio gyventojų, kurie buvo perkelti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas, likimas nežinomas“, – sakė V.Zelenskis.

Tai įvyko tuo metu, kai Rusijos gynybos ministerija paskelbė naują ultimatumą apgultame Mariupolio mieste besilaikančioms Ukrainos pajėgoms sudėti ginklus.

Vokietijos gamintoja „Henkel“ nutrauks veiklą Rusijoje, antradienį pranešė bendrovė.

„Atsižvelgdama į dabartinius karo Ukrainoje įvykius, „Henkel“ nusprendė nutraukti savo veiklą Rusijoje. Dabar glaudžiai bendradarbiausime su savo komandomis Rusijoje dėl detalių, kad užtikrintume tvarkingą procesą“, – sakoma bendrovės pranešime.

123RF.com nuotr./„Persil“ yra vienas iš žymiausių „Henkel“ prekės ženklų

Diuseldorfe įsikūrusi bendrovė gamina įvairias plataus vartojimo prekes, pavyzdžiui, skalbimo ir valymo priemones. Jos 2 500 darbuotojų Rusijoje ir toliau bus įdarbinti ir jiems bus mokamas darbo užmokestis, teigė „Henkel“. Bendrovė negalėjo pateikti prognozės, kaip tai paveiks bendrovės finansus.

„Henkel“ smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir smurtą prieš nekaltus civilius gyventojus. Mūsų prioritetas išlieka padaryti viską, ką galime, kad paremtume savo kolegas Ukrainoje“, – sakoma „Henkel“ generalinio direktoriaus Carsteno Knobelio pareiškime.

„Teikiame plačią paramą savo darbuotojams ir žmonėms Ukrainoje bei kaimyninėse šalyse, siūlydami finansines aukas, taip pat maisto ir materialines dovanas. Daugelis „Henkel“ darbuotojų taip pat padeda pasienyje, dalydami skubiai reikalingas prekes arba siūlydami žmonėms iš Ukrainos nakvynę“, - sakoma pareiškime

Kovo mėnesį „Henkel“ paskelbė, kad ateityje įšaldys investicijas Rusijoje, ir pradėjo teikti finansinę pagalbą Ukrainai, tačiau veiklos visiškai neuždarė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo kreipimesi pagyrė šį žingsnį.

„Vis daugiau pasaulinių bendrovių skelbia apie veiklos Rusijoje nutraukimą. Šiandien Vokietijos bendrovė „Henkel“ prisijungė prie šimtų kitų tokių didelių įmonių“, – sakė jis.

„Noriu pabrėžti, kad tai neišvengiama: bet kuri normali įmonė turės priimti tokį sprendimą ir palikti Rusiją. Dabar Rusijos valstybė yra pasiekusi tokį lygį, kad bet koks ryšys su ja ir bet kokia parama jai reiškia bendrininkavimą masinėse žudynėse. Bendrininkavimą tame, kas bus vadinama nusikaltimais žmoniškumui ir genocidu“, - kalbėjo prezidentas.

V.Zelenskis pabrėžė, kad daugiau tarptautinių korporacijų turėtų nutraukti verslą Rusijoje dėl jos invazijos į Ukrainą.

Ukraina gavo naikintuvų ir detalių lėktuvams, kad sustiprintų savo oro pajėgas tęsiantis Rusijos invazijai, antradienį pranešė Pentagonas, bet atsisakė atskleisti perduotų orlaivių skaičių arba jų kilmę.

Savaite anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas pristatė 800 mln. dolerių (743 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Kyjivui pakėtą. Intensyvėjant kovoms Rytų Ukrainoje Vašingtonas, be kita ko, perduos Ukrainai sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, haubicų.

Šis žingsnis rodo kintantį Vakarų požiūrį: iš pradžių buvo vengiama aprūpinti Ukrainą sunkiąja ginkluote, baiminantis, kad Rusija tokius veiksmus laikys tiesioginiu kišimusi į konfliktą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

Ukrainos pajėgos „šiuo metu turi daugiau naikintuvų negu turėjo prieš dvi savaites“, antradienį žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

„Nesigilinant, ką tiekia kitos šalys, jos [Ukrainos pajėgos] gavo papildomų platformų ir detalių, kad galėtų padidinti savo [aviacijos] parko dydį“, – pridūrė jis.

J.Kirby nesakė, kokių konkrečiai modelių lėktuvai buvo perduoti Ukrainos kariuomenei, jau kelias savaites desperatiškai prašiusiai papildomų orlaivių. Vis dėlto jis užsiminė, kad šie orlaiviai yra Rusijos gamybos.

„Kitos šalys, turinčios patirties su tokių tipų orlaiviais, turėjo galimybę padėti jiems [ukrainiečiams] gauti daugiau orlaivių ir užtikrinti, kad jie veiktų“, – pažymėjo J.Kirby.

Pentagono atstovas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos padėjo organizuoti kai kurių detalių siuntas, bet „netransportavo visų orlaivių“.

Kyjivas prašė partnerių Vakaruose parūpinti naikintuvų MiG-29, kuriuos ukrainiečių lakūnai moka valdyti ir kurių turi keletas Rytų Europos valstybių.

Tokių lėktuvų perdavimo iš Lenkijos galimybė buvo svarstoma kovo pradžioje, bet Jungtinės Valstijos tuomet pareiškė nepritariančios šiems planams, bijodamos, kad Rusija tai laikytų tiesioginiu NATO įsitraukimu į karą.

Prancūzija yra pasirengusi suteikti saugumo garantijas, kurių reikalauja Ukraina, kai baigsis karas, pareiškė aukštas Prancūzijos pirmininkaujančios valstybės pareigūnas, skelbia „Bloomberg“.

Šios garantijos būtų susijusios su karinės įrangos tiekimu, taip pat galėtų būti suteiktos kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, Italijos ir Turkijos. 

Ukraina nori, kad Vakarų šalys suteiktų teisiškai įpareigojamas saugumo garantijas, prilygstančias NATO kolektyvinio saugumo garantijai ar pranokstančias ją.

Ukraina nori tarptautinio saugumo garantijų mechanizmo, pagal kurį garantuojančios šalys veiktų panašiai kaip NATO sutarties 5-asis straipsnis. NATO sutarties 5-asis straipsnis įpareigoja visas bloko šalis šalių narių ateiti į pagalbą užpultai narei.

Rusijos gynybos ministerija pateikė naują ultimatumą Ukrainos kovotojams, esantiems pramoniniame komplekse apgultame Mariupolio uostamiestyje, praneša „Reuters“.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos, remdamosi vien humanitariniais principais, vėl siūlo nacionalistinių batalionų kovotojams ir užsienio samdiniams nuo balandžio 20 d. 14 val. vietos (Maskvos) laiku nutraukti karinius veiksmus ir sudėti ginklus“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.

Antradienį nė vienas ukrainiečių karys nepriėmė tokio paties pasiūlymo, sakoma ministerijos pranešime.

Pranešama, kad Rusijos remiami kovotojai bando šturmuoti plieno gamyklą „Azovstal“ Mariupolyje, kur, kaip teigiama, laikosi Ukrainos kariai ir civiliai.

Pranešime „Telegram“ Mariupolio miesto taryba teigė, kad, nepaisant daugybės Rusijos karių pranašumo mieste, jiems vis dar nepavyko užimti Mariupolio, todėl „jie nori sulyginti su žeme“ plieno gamyklą.

Ji taip pat sakė, kad Rusijos neatbaido tai, kad komplekse prieglobstį randa ir civiliai gyventojai.

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija, siekdama sulėtinti JAV ir partnerių ginklų tiekimą į Ukrainą, taikysis į ginklų siuntų maršrutus, teigia gynybos pareigūnas, skelbia CNN.

Rusijos pajėgos nedažnai smogdavo judantiems taikiniams, pavyzdžiui, konvojams ar geležinkelio siuntoms, tačiau jos gali bandyti sunaikinti tiltus, kelius ir bėgius, kuriais į šalį gabenami ginklai ir atsargos, sakė pareigūnas.

Net jei rusams pavyktų smogti šiems maršrutams, pareigūnas sakė, kad jie negalėtų sustabdyti visų siuntų, nes jų paprasčiausiai per daug. 

Vėlai antradienį buvo atkurtas tiesioginis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir Černobylio atominės elektrinės ryšys, teigiama TATENA generalinio direktoriaus Rafaelio Mariano Grossi pranešime spaudai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Rusijos pajėgos Černobylį laikė penkias savaites, o kovo 31 d. pasitraukė. Kovo 10 d. TATENA prarado ryšį su branduolinės jėgainės aikštele.

„Akivaizdu, kad tokia padėtis buvo netvari, ir labai gera žinia, kad priežiūros institucija dabar gali tiesiogiai susisiekti su elektrine, kai to reikia“, – sakoma R.M.Grossi pareiškime.

Pareiškime taip pat priduriama, kad vėliau šį mėnesį elektrinėje planuoja apsilankyti TATENA ekspertų misija, kuri „atliks branduolinės saugos, saugumo ir radiologinius vertinimus, pristatys svarbią įrangą ir suremontuos Agentūros nuotolinio saugos garantijų stebėjimo sistemas“, skelbia CNN.

Rusija bus žinoma kaip „blogio šaltinis“, nes taikosi į civilius gyventojus, antradienį vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. 

„Rusijos kariuomenė visiems laikams bus įrašyta į istoriją kaip barbariškiausia ir nežmoniškiausia kariuomenė pasaulyje, – sakė V.Zelenskis. – Tikslingas civilių žudymas ir gyvenamųjų pastatų griovimas naudojant visų rūšių ginklus, įskaitant tuos, kurie yra draudžiami pagal tarptautines konvencijas, – tai yra tiesiog Rusijos kariuomenės prekinis ženklas, ir tai iš tiesų pažymės Rusijos Federaciją kaip blogio šaltinį“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rusijos ugnies intensyvumas Charkivo ir Donbaso regionų link „gerokai padidėjo“, sakė V.Zelenskis. 

Mariupolyje padėtis išlieka „žiauri ir nepakitusi“, sakė V.Zelenskis. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos blokuoja koridorius ir evakuaciją iš Mariupolio. V.Zelenskis pridūrė, kad pasirašė dekretą, kuriuo pagerbė Mariupolį ginančias Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. 

V.Zelenskis susitiko su parlamento nariais, kad rekomenduotų pratęsti karo padėties Ukrainoje galiojimą, sakė jis. 

„Labai svarbu užtikrinti stabilią veiklą prie visų sienų“, – sakė jis.
 

Ukrainos kariuomenės pajėgos kol kas laikosi tvirtai prieš plataus masto Rusijos puolimą šalies rytuose ir kai kur sėkmingai kontratakuoja, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame atnaujintame operatyviniame pranešime generalinis štabas teigė, kad Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos pajėgas ir svarbią infrastruktūrą Charkive, o Rusijos puolimas į pietus nuo Iziumo po didelių nuostolių žlugo.

Be to, ukrainiečiai teigia, kad jų kariams pavyko atkovoti Marinkos miestą Donecko srityje, pradėjus ten kontrpuolimą.

Atnaujintoje versijoje taip pat teigiama, kad Rusija toliau perkelia savo pajėgas iš Baltarusijos į Rusiją, kad jos būtų perdislokuotos į Ukrainą, ir kad Rusijos orlaiviai toliau smogė taikiniams Ukrainoje iš Baltarusijos objektų.

Prie Rusijos ambasados sostinėje Adis Abeboje renkasi dešimtys jaunų etiopų, nes pasklido gandai, kad kariai verbuojami į karą Ukrainoje, skelbia BBC.

Tačiau ambasados atstovė spaudai Marija Černuchina sako, kad Etiopijoje nevyksta joks verbavimas.

„Į ambasadą atvyksta daug lankytojų, norinčių išreikšti paramą Rusijai“, – sako ji BBC.

„Kai kurie iš jų mums sako, kad yra pasirengę padėti, kuo tik gali. Tačiau mes nesame įdarbinimo agentūra“, – priduria M.Černuchina.

Daugelis ambasadoje esančių etiopų su savimi turi asmens dokumentus. Kai kurie sako girdėję gandų apie didelius atlyginimus Rusijoje.

Prie įėjimo laukiantis jaunuolis BBC sako, kad ieško gero atlyginimo kaip kareivis arba nori įsidarbinti bet kokiame kitame laisvame darbe.

„Man taip pat patinka Rusija“, – sako jis.

Etiopija buvo tarp šalių, kurios neatvyko į JT sesiją balsuoti dėl rezoliucijos dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pateikė naujausią informaciją apie kovas Ukrainoje, daugiausia dėmesio skirdama padėčiai šalies rytuose.

• JK gynybos ministerija tviteryje teigia, kad ukrainiečiai atremia „daugybę“ Rusijos pajėgų bandymų žengti į priekį.
• Ukrainos rytiniame Donbaso regione toliau stiprėja Rusijos apšaudymas ir smūgiai ties kontrolės linija.
• Rusijai vis dar trukdo „aplinkosaugos, logistikos ir techniniai iššūkiai“, kurie jau buvo pastebėti jau anksčiau – taip pat „labai motyvuotas“ besiginančių ukrainiečių pasipriešinimas.
• Rusija griebiasi „beatodairiškų atakų“ apgultame Mariupolio uostamiestyje. Gynybos ministerija teigia, kad tai atspindi Maskvos nesugebėjimą pasiekti savo tikslų taip greitai, kaip ji norėtų.
   

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį žurnalistams sakė, kad nėra tikras, ar vyks į Ukrainą.

„Atsakymas yra toks: nežinau“, – sakė J.Bidenas žurnalistams ir vėliau pridūrė: „Esu buvęs Ukrainoje daug kartų, tik pastaruoju metu ten nebuvau. Daugiau nei bet kuris kitas – esu vienintelis, kuris du kartus kalbėjo Radoje“, – sakė jis, turėdamas omenyje Ukrainos parlamentą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Anksčiau Baltieji rūmai yra sakę, kad prezidentas neplanuoja vykti į Ukrainą, tačiau pridūrė, kad jei tokių planų ir būtų, jie greičiausiai nepraneštų kelionės planų dėl saugumo sumetimų.

Praėjusį ketvirtadienį J.Bidenas pareiškė, kad vis dar dirba su savo komanda ir sprendžia, ar turėtų siųsti į Ukrainą aukšto rango savo administracijos narį, taip galimai parodydamas paramą šaliai, kurią puola Rusija.