Latvijoje iš Rusijos oro erdvės įskridęs dronas sprogo netoli Dobročinos kaimo, Kraslavos savivaldybėje, maždaug 13 kilometrų nuo sienos. Artimiausias kaimas nuo įvykio vietos buvo maždaug už pusės kilometro.
Kariuomenės radarai objektą aptiko apie 2.19 val., o sprogimas įvyko maždaug po 20 minučių. Orlaivis sprogo pats ir nebuvo numuštas.
Estijos pareigūnų duomenimis, apie 3.43 val. ryto bepilotis orlaivis, įskridęs iš Rusijos oro erdvės, kliudė Auverės elektrinės kaminą.
Žmonės per įvykius nenukentėjo.
Latvijos kariuomenės atstovai kelia versiją, kad abu incidentai gali būti susiję su regione vykstančiais kariniais veiksmais ir galimu bepiločių nukrypimu nuo kurso, elektroninės kovos poveikiu.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad atsakomybė dėl incidentų tenka Rusijai, bet jis su Ukrainos kolega aptars, kaip būtų galima sumažinti rizikas.
„Tiek Estijoje, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje nukritę dronai panašu, kad yra ukrainiečių gynybos nuo rusijos ginklai. Ne Ukrainos kaltė, kad rusija sukėlė karą, bet su Ukrainos kolega aptarsiu, kaip būtų galima ateityje minimalizuoti tokias grėsmes“, – teigė Robertas Kaunas.
Jo teigimu, šie incidentai Baltijos valstybėse aiškus signalas, kad NATO rytinės sienos gynybos stiprinimui privalomos greitesnės ir didesnės Europos Sąjungos ir NATO investicijos.
Jis sakė suprantantis pasipiktinimą dėl oro gynybos spragų, bet teigė, kad dalį atsakomybės dėl to turi prisiimti ankstesnė dešiniųjų valdžia, mažiau finansavusi gynybą.
„Suprantu frustraciją dėl oro gynybos – nežadu ieškoti pasiteisinimų, o dar aktyviau dirbti, visgi tiesa ta, kad tik socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė sugebėjo du metus iš eilės Lietuvos gynybai skirti rekordinius biudžetus. Gal vertėjo 4-5% skirti jau nuo 2020 metų“, – feisbuke rašė Robertas Kaunas.
Buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų vadas, atsargos generolas majoras Edvardas Mažeikis sako, kad Rusijos ir Baltarusijos provokacijų ženklų kol kas nėra.
„Nors žodis normalu čia galbūt netinka, bet tokie dalykai atsitinka, kai aplink vyksta karas, kai yra leidžiami dronai ir jie nukrypsta nuo kurso. Tiek pas mus, tiek pas latvius ir estus yra taikos metas, stebime erdvę taikos režimu, nėra jokių oro gynybos priemonių išdėstyta palei sieną“, – pripažino jis.
Jis įspėjo, jog reikėtų ruoštis blogiausiam scenarijui tikintis, jog jis neįvyks.
„Mums pasisekė, kad tie dronai krito kažkur laukuose, ant ežero ledo. Bet, pagal tikimybių teoriją, vieną dieną gali būti kažkas ir sužalotas, ir turtas sunaikintas. Viskas įmanoma, kai konfliktas vyksta sąlyginai netoliese“, – sakė atsargos karininkas.
Detalės apie Latviją
Latvijos ginkluotųjų pajėgų brigados generolas Egilsas Leščinskis sakė, kad naktį 2.19 val. radaras užfiksavo artėjantį ir Latvijos sieną kertantį nenustatytą skraidantį objektą.
Į tą vietą buvo išsiųsta oro gynybos grupė.
Dronas sprogo 2:39 val. netoli Dobričinos kaimo Kraslavos rajone.
Dronas sprogo savaime, o ne po to, kai buvo numuštas.
E.Leščinskis nenorėjo spėlioti apie sprogimo galingumą, pabrėždamas, kad kol kas nėra nustatyta nei objekto gamintojas, nei jo kilmės šalis.
Jis pažymėjo, kad naktis Latvijos oro gynybos daliniams buvo nerami – dar prieš šį incidentą, apie vidurnaktį, buvo užfiksuota, kad objektas taip pat įskrido į Latvijos oro erdvę iš Baltarusijos ir nuskrido į Rusiją.
Ten taip pat buvo išsiųsta oro gynybos grupė.
Jis teigė, kad abu orlaiviai nuklydo arba buvo paveikti elektromagnetinių karo priemonių, dėl kurių jie pakeitė pradinę trajektoriją ir „skrido į vietą, kuri nebuvo numatyta“.
Trečiadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje E.Leščinskis atskleidė, kad dronas buvo su sprogmenimis.
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdis dėl šio incidento nutraukė darbo vizitą Ukrainoje ir grįžta į Latviją.
Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina interviu latvių TV3 pabrėžė, kad naktį Ukraina patyrė vieną didžiausių Rusijos atakų.
„Naktį vyko didžiulė kova, ukrainiečiai atrėmė atakas prieš savo šalį“, – sakė E.Silina.
Pasak ministrės pirmininkės, šiuo metu atrodo, kad Latvijoje sudužęs dronas galėjo būti ukrainietiškas, panašiai kaip anksčiau nutiko Lietuvoje.
Ministrė pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Rusija naudojasi tuo, kad pasaulio dėmesys labiau sutelktas į įvykius Artimuosiuose Rytuose, ir rengia intensyvesnes atakas Ukrainoje.
Detalės apie Estiją
Estijos pareigūnų duomenimis, trečiadienį apie 3.43 val. ryto bepilotis orlaivis, įskridęs į šalies oro erdvę iš Rusijos, atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos išminuotojai. Tyrimą koordinuoja prokuratūra.
Generalinė prokurorė Astrid Asi nurodė, kad pagal turimą informaciją dronas nebuvo nukreiptas prieš Estiją, o šiuo metu atliekami pirminiai procesiniai veiksmai, kurie turėtų padėti nustatyti tikslias incidento aplinkybes.
Bendrovės „Enefit Power“ pirminiu vertinimu, elektrinė reikšmingos žalos nepatyrė, o incidentas neturės didesnės įtakos Estijos elektros sistemai.
Vyriausybė dėl šio įvykio sušaukė skubų posėdį. Trečiadienio rytą gyventojams taip pat išsiųstas viešojo perspėjimo sistemos pranešimas, kuriame įspėjama apie regione galimą bepiločių orlaivių grėsmę, susijusią su Rusijos karu prieš Ukrainą, ir raginama pastebėjus droną slėptis bei skambinti pagalbos numeriu 112.
Vidaus saugumo tarnybos generalinis direktorius Margo Pallosonas pažymėjo, kad tokie incidentai yra Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pasekmė ir tikėtina, jog ateityje jų gali daugėti.
Institucijos prašo visų galimai mačiusių droną asmenų pateikti informaciją saugumo tarnyboms. Gyventojai taip pat raginami nesiartinti prie galimų nuolaužų, nes jose gali būti sprogstamųjų medžiagų, ir apie jas nedelsiant pranešti skubios pagalbos tarnyboms.
Kas vyksta Ukrainoje
Agresorės Rusijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad per naktį numušė 389 Ukrainos bepiločius orlaivius – tai vienas didžiausių iki šiol užfiksuotų tokio pobūdžio atakų.
Pasak kariškių, pagrindiniai taikiniai buvo su Ukraina besiribojantys Rusijos regionai, taip pat Maskva ir šiaurės vakarinė Leningrado sritis.
Ukrainos atakos sukėlė gaisrą viename didžiausių šiaurės vakarų Rusijos uostų Ust Lugoje.
Ukrainos pareigūnų teigimu, antradienį Rusija per parą į Ukrainą paleido beveik 1 tūkst. dronų ir surengė vieną didžiausių dienos atakų. Per ją žuvo mažiausiai trys žmonės ir apgadintas UNESCO paveldo objektas Lvive.
Incidentas Lietuvoje
Incidentas su dronu savaitės pradžioje įvyko Lietuvoje. Dronas ant Lavyso ežero nukrito ankstų pirmadienio rytą, objektas pavojaus gyventojų saugumui nesukėlė. Premjerė Inga Ruginienė anksčiau antradienį patvirtino, kad dronas buvo ukrainietiškas, skirtas atakuoti taikinį Rusijoje.
Krašto apsaugos sistemos duomenimis, bepilotis orlaivis galėjo pasiklysti dėl radijo kovos priemonių poveikio. Įtariama, kad dronas turėjo atakuoti Primorsko uostą Rusijos šiaurės vakaruose.
