Rugpjūčio 29 dieną islandai eis prie balsadėžių referendume, kuriame spręs, ar atnaujinti derybas dėl narystės ES, kurios oficialiai sustabdytos nuo 2015 metų.
„Mano nuomone, Islandijos interesas yra (...) pasakyti „taip“, kad pamatytume, kokį susitarimą galime pasiekti su Europos Sąjunga“, – spaudos konferencijoje Lisabonoje sakė užsienio reikalų ministrė Thorgerdur Katrin Gunnarsdottir (Torgerdur Katrin Gunarsdotir).
Jei laimės atsakymas „taip“ ir po to vyriausybė pasieks susitarimą su ES, „tuomet surengsime dar vieną referendumą“ dėl tapimo 28-ąja bloko nare, pridūrė ministrė.
Aukščiausio lygio diplomatė teigė, kad glaudesni ryšiai su ES yra būtini atsižvelgiant į „dabartinį geopolitinį kontekstą“, kurį temdo didėjančios JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ambicijos Arktyje ir jo noras perimti kaimyninę Grenlandiją.
„Labai svarbu būti tarp bendraminčių šalių, kurios dalijasi tomis pačiomis vertybėmis, kai kalbama apie demokratiją, laisvę ir žmogaus teises“, – sakė T. K. Gunnarsdottir.
Islandija pirmą kartą paraišką dėl narystės ES pateikė 2009 metais, praėjus metams po to, kai šalį smarkiai paveikė pasaulinė finansų krizė.
Derybos vyko 2010–2013 metais, kol buvo sustabdytos, o po dvejų metų oficialiai nutrauktos.
Paklausta apie galimas kliūtis bet kokiame susitarime su ES, T. K. Gunnarsdottir paminėjo žvejybos pramonę – pagrindinį Islandijos ekonomikos sektorių.
„Mums tai labai gyvybiškai svarbu“, – pabrėžė ji.
