Tačiau yra ir tam prieštaraujančių veiksnių. Kinija turi sukaupusi didžiules naftos atsargas, kuriomis pasinaudodama gali išgyventi dabartinę krizę. O sparčiai plėtojama atsinaujinančioji energetika mažina jos priklausomybę nuo iškastinio kuro – ne tik elektros energijos gamybos ir transporto, bet ir pramoninės gamybos srityje.
Kinija yra didžiausia pasaulyje naftos ir dujų pirkėja, maždaug trečdalis jos importuojamos naftos ir daugiau nei ketvirtadalis dujų importo vyksta per Hormūzo sąsiaurį. Kataras iš šio regiono tiekė suskystintas gamtines dujas, o 13 proc. importuojamos naftos buvo importuojama iš Irano, skelbia „The Moscow Times“. Dabar šie keliai užblokuoti dėl karo veiksmų Persijos įlankoje.
Rusija jau dabar užtikriną apie 20 proc. naftos Kinijai, o Pekinas tradiciškai stengiasi, kad vieno tiekėjo dalis neviršytų šios ribos. Tačiau dabartinė situacija greičiausiai paskatins Xi Jinpingą toliau plėsti bendradarbiavimą su Vladimiru Putinu, rašo dienraštis „Financial Times“ (FT), remdamasis ekspertų ir pramonės atstovų nuomone.
Kiniją gali pastūmėti į Putino glėbį
„Glaudesni energetiniai ryšiai su Rusija bus vienas iš pagrindinių [krizės Artimuosiuose Rytuose] rezultatų – tiek naftos, tiek dujų požiūriu, – laikraščiui sakė Neilas Beveridge‘as, bendrovės „Bernstein“ Kinijos energetikos rinkos analizės direktorius. – Jei Iranas taps labiau provakarietiškas arba jei Pekinas manys, kad situacija jame ilgai išliks nestabili, tai dar labiau sustiprins Rusijos ir Kinijos aljansą.“
Iki šiol Rusijai teko siūlyti Kinijai dideles nuolaidas savo naftai, o jos labai padidėjo po to, kai Indija nuo praėjusių metų pabaigos pradėjo mažinti pirkimą. Tačiau „dabar Kinija yra silpnesnėje padėtyje“ ir jai tikriausiai teks padidinti mokesčius už naftą ir dujas iš Rusijos, sakė Prancūzijos investicinio banko „Natixis“ vyriausioji Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonomistė Alicia Garcia-Herrero.
Kinijos naftos paklausa nebūtinai leis Rusijai padidinti eksportą – bent jau artimiausiu metu. Didžiuliai Rusijos naftos kiekiai (apie 140 mln. barelių) šiuo metu saugomi jūroje esančiuose tanklaiviuose, būtent kurie iš pradžių greičiausiai plauks į Kinijos uostus.
Kinijos valstybinės bendrovės prekiautojas laikraščiui FT sakė, kad jos jau ruošiasi padidinti rusiškos naftos perdirbimo apimtis. Pasak jo, pirmaujančios šalies bendrovės pradėjo didinti pirkimus, o pastaraisiais mėnesiais tai daugiausia darė nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės. Prekybininkas taip pat atkreipė dėmesį į valstybinės kompanijos CNPC planus vėl paleisti užkonservuotą naftos perdirbimo gamyklą Daliane, Kinijos šiaurės rytuose, kuri padidins savo pajėgumus, kad galėtų priimti papildomus barelius iš Rusijos.
Pasak analitikų, Pekinas taip pat gali paspartinti planų statyti „Sila Sibiri-2“ įgyvendinimą, rašo FT. Pernai rugsėjį „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris per V.Putino vizitą Kinijoje paskelbė, kad šalys neva pasirašė teisiškai įpareigojantį memorandumą dėl dujotiekio, kuris, pasak jo, bus brangiausias pasaulyje, statybos. Nors lapkritį tapo žinoma, kad „Gazprom“ pradėjo projektuoti dujotiekį už 30 mlrd. dolerių, Kinijos valdžios institucijos susitarimo viešai nepatvirtino, o A.Mileris nepateikė jokių detalių ar finansinių parametrų.
Nuo to laiko apie projekto įgyvendinimą nieko nepranešta.
