Pasak jo, ypač svarbus – ne tik atkovotos teritorijos dydis, bet ir pasirinktas operacijos būdas.Panašu, kad Ukrainos pajėgos keletą mėnesių slėpė savo ketinimus ir tuo pačiu metu rengė kompleksinį puolimą, kuriame buvo panaudota šarvuota technika, dronai, radioelektroninės kovos priemonės, maskuotė, apgaulė ir didelio tikslumo ginklai.
Būtent toks karo modelis pastaraisiais metais sulaukė aršios kritikos dėl sparčios dronų sistemų plėtros, pastebėjo ekspertas.
Reikalauja Donbaso, bet praranda pozicijas
H.de Brettonas-Gordonas pastebėjo, kad ypač iškalbingas yra kontrastas tarp Kremliaus pareiškimų ir realios padėties fronte.
Savaitgalį Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas JAV derybininkams Steve’ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui pareiškė, kad Donbaso teritorijos perdavimas Rusijai išlieka pagrindine karo nutraukimo sąlyga. Tuo tarpu Rusijos pajėgos patiria spaudimą Lymano rajone.
Maskva toliau reikalauja iš Ukrainos nuolaidų, išskyrė buvęs pulkininkas, nors pati turi problemų išlaikyti užgrobtas teritorijas. Jo nuomone, tai tik patvirtina, koks egzistuoja atotrūkis tarp Kremliaus politinės retorikos ir realios situacijos mūšio lauke.
Jis mano, kad Ukrainai tai gali turėti didelę reikšmę ir diplomatiniu lygmeniu.
Dronai negali užimti teritorijos
Operacija prie Lymano tapo savotišku paneigimu įsivaizdavimui, kad šiuolaikinį karą galima vesti daugiausia naudojant dronus. Taip, sutinka H.de Brettonas-Gordonas, dronai iš esmės pakeitė mūšio lauką: jie naudojami žvalgybai, nusitaikymui, smūgiams prieš techniką ir logistiką, taip pat leidžia naikinti objektus iš didelio atstumo.
„Tačiau yra esminis apribojimas: dronas negali savarankiškai užimti teritorijos ir ją išlaikyti. Tam vis dar reikalingi kariai“, – pabrėžė buvęs pulkininkas.
Ukrainos pajėgos, kaip rašė jis, pademonstravo, kad šarvuočiai gali veikti net ir aplinkoje, kurioje dronai tapo neatskiriama karo veiksmų dalimi.
„Tankai ir kitos šarvuotosios mašinos patiria nuostolių, tačiau radijoelektroninės kovos, maskavimo, apgaulės ir pagalbinių dronų derinys leidžia jiems manevruoti ir remti puolamąsias operacijas“, – paaiškino ekspertas.
Jis pridūrė, kad šarvuotosios pajėgos neveikia atskirai: jų veiksmai yra derinami su masiniu dronų, artilerijos ir kitų ginklų panaudojimu.
Ukraina pademonstravo bendrosios karinės operacijos galią
Pasak britų apžvalgininko, Ukrainos kariai iš esmės pritaikė klasikinį karo vedimo principą: surasti priešo silpnąją vietą, būtent ten sukurti pranašumą ir smogti, kol priešas nespės perkelti rezervų.
„Smogti priešui stipriai, smogti greitai, sukurti netikėtumą ir smogti ten, kur jam skauda“, – taip H.de Brettonas-Gordonas apibūdino Ukrainos operaciją prie Lymano.
Jo nuomone, rezultato nereikėtų vertinti kaip paprastos tankų pergalės prieš dronus. Tai, greičiau, bendrųjų karinių pajėgų veiksmingumo demonstravimas, kuomet šarvuočiai, pėstininkai, dronai, radijoelektroninė kova, artilerija ir aviacija papildo vieni kitus.
„Pagrindinė išvada yra ta, kad ateities kariuomenė negali būti nei ta, tradicinė apsišarvavusi kariuomenė iš Šaltojo karo laikų, nei grynai „dronų armija“. Ji turi derinti abu komponentus – ir tuo pačiu turėti pakankamą skaičių žmonių teritorijoms užimti ir išlaikyti“, – išskyrė apžvalgininkas.
Gali pakeisti Maskvos planus
Ši Ukrainos pergalė kelia problemų Rusijos vadovybei. Jei Rusijos kariuomenė nesugebės suformuoti pakankamo kovinių pajėgų skaičiaus, pasinaudodama dabartine komplektavimo sistema, Kremlius potencialiai gali susidurti su būtinybe surengti naują mobilizacijos bangą, rašo H.de Brettonas-Gordonas.
Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui tai būtų „rimta politinė rizika“, nes nauja mobilizacija galėtų parodyti, kaip brangiai karas atsieina Rusijos visuomenei.
„Tuo pačiu metu Ukrainos operacijų rezultatai turėtų tapti signalu ir Vakarų šalims. Jungtinės Valstijos ir Europos valstybės neturėtų remtis prielaida, kad Rusija neišvengiamai laimi mūšio lauke. Pirmalaikės nuolaidos Maskvai gali tik suteikti Kremliui laiko atgauti jėgas ir pasiruošti naujam karo etapui“, – įspėjo autorius.



