TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Išpuolis prieš Lietuvos ambasadą Minske – Rusijos pastanga kiršinti Baltarusiją su ES ir Lietuva?

Lietuvos ambasada Minske
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Lietuvos ambasada Minske
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Lietuvos ambasada Minske buvo apmėtyta Molotovo kokteiliais. Lietuvos užsienio politikos formuotojai paskubėjo pareikšti, kad tai teroristinis aktas. Vis dėlto, šioje situacijoje ekspertai linkę įžvelgti savanaudiškus Rusijos kėslus.

Tačiau šio įvykio fone Baltarusija pranešė, jog per Klaipėdą nebus gabenami jos kroviniai. Turėdama nemažų užmojų izoliuotoje nuo Europos ir ekonominius sunkumus išgyvenančioje Baltarusijoje, Rusija suinteresuota prastinti ir šiaip ne itin šiltus mūsų santykius su Baltarusija, todėl sėkmingai išnaudoja įvairias įtampą skatinančias akcijas, kartu iš to gauna ir ekonominės naudos.

Po pirmojo pliušinių meškučių skandalo Baltarusijos prezidentas pagrasino Lietuvai, kad krovinius iš Klaipėdos  perkels į kitus uostus? Tada, matyt, Baltarusija ir nusileido Rusijos spaudimui, o dabar, po incidento mūsų ambasadoje, grasinimai realizuoti – Aleksandras Lukašenka susitarė su Vladimiru Putinu, kad kroviniai iš Baltijos šalių bus perkelti į Sankt Peterburgo uostus.  Todėl vargu ar teroristų Minske reikėtų ieškoti, juolab, kad jie paprastai prisiima atsakomybę už savo įvykdytus aktus. Daug įtikinamiau, regis, būtų prisiminti žinomą tiesą – kur du pešasi, trečias laimi.

Lapkričio 7-ji, didžiausia komunistų šventė Baltarusijoje paminėta skirtingai: vieni dėjo gėles prie Lenino paminklo, kiti jį apipylė valerijonu, o tai šioje šalyje vadinama anarchiniu išpuoliu. Valstybinės televizijos žinios rodė reportažus apie sprogimus prie vakarinės sienos  su Lenkija ir Lietuva. šiame pranešimų bloke ir žinia apie išpuolį prieš Lietuvos ambasadą Minske. Jos teritorija naktį apmėtyta Molotovo kokteliais. Kas galėtų būti šio išpuolio užsakovas? Užsienio politikai vadovaujanti Prezidentė ginasi klausimų.

„Brangieji, spekuliuokite patys, čia jūsų darbas ne mano“, – nukirto Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tačiau tas „spekuliacijas“ paleido ne žurnalistai. Apie neva įvykdytą teroro aktą prieš Lietuvos atstovybę teigė paskutines dienas skaičiuojantys valdantieji.

„Į ambasados teritoriją įskrieja du buteliai su Molotovo kokteilio užtaisu. Kas tai yra, jeigu ne teroristinis aktas?“, – svarstė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Į ambasados teritoriją įskrieja du buteliai su Molotovo kokteilio užtaisu. Kas tai yra, jeigu ne teroristinis aktas?

„Apie įvykį visus signalus perdavėme ES vadovybei ir NATO partneriams, nes tai teroristinis išpuolis prieš mūsų šalies teritoriją“, – aiškino Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.

Tačiau teroristai visuomet prisiima atsakomybę ir pateikia reikalavimus. Baltarusijos teisėsauga pradėjo tyrimą dėl piktybinio chuliganizmo. Esą greičiausiai tai – anarchistų darbas. Anot kai kurių politologų, diktatoriškose valstybėse radikalus jaunimas priešinasi savomis priemonėmis, tačiau jais neretai ir manipuliuojama.   

„Jūs pasvarstykite, kokią turime situaciją Rusijoje, kur vyksta Rusijos maršas. Ten mes matome tikrai fašistuojančius žmones, rodančius atitinkamus gestus. Tai parodo, kad ta nelaisva atmosfera sukelia labai radikalius judėjimus prieš režimą. Mes turime lygiai tą pačią situaciją Baltarusijoje, kai tas vadinamasis anarchistinis jaunimas, ta radikali ideologinė kryptis sukyla prieš režimą. Galime svarstyti, ar tai yra laisvas oponavimas, panaudojant Molotovo kokteilius, ar jis yra kažkiek kontroliuojamas iš Rytų, iš Rusijos“, – svarstė politologas Nerijus Maliukevičius.

Kiti mūsų kalbinti ekspertai sako neabejojantys, kad Kremlius siekia sukiršinti Baltarusiją su Europos Sąjunga (ES), o kartu ir su Lietuva. Maskva spaudžia perkelti savo tranzitinius krovinius į Rusijos uostus iš Baltijos šalių, nors čia sąlygos palankesnės. Baltarusijos pareigūnai yra sakę, kad tik dėl prarasto krovinių tranzito Lietuva netektų apie 2 mlrd. litų.  Tie pinigai, žinoma, nukeliautų į Rusiją. Tad visada kur du pešasi, laimi trečias.

Rugpjūtį dėl vadinamojo „pliušinių meškiukų“ skandalo dar labiau pašlijo Baltarusijos santykiai su ES, A. Lukašenka grasino Lietuvai, kad maža nepasirodys, tačiau aistros aprimo. Lietuvos teisėsauga tyrimo dar nebaigė.

Net suteikę baltarusiams tam tikrų nuolaidų, jūs gerokai išlošite, nes Baltijos valstybių uostuose perkrauname ne vieną dešimtį milijonų tonų krovinių.

Šiomis dienomis vėl pranešta apie rengiamą antrąjį „pliušinių meškiukų“ desantą. Ši žinia dirgina Baltarusijos diktatoriaus nervus. Įtampą didina sprogimai Baltarusijos pasienyje, prieš Lietuvos ambasadą surengtas išpuolis, kurį įsismarkavę Lietuvos politikai pavadino teroristiniu aktu. Tačiau kas gali paneigti, kad tai tebuvo fonas, turėjęs padėti Aleksandrui Grigorjevičiui greičiau apsispręsti dėl tranzito krypties.

Šį penktadienį Leningrado srities gubernatoriui A. Lukašenka pareiškė, kad su Rusijos prezidentu V. Putinu iš esmės jau sutarta: kroviniai iš Baltijos valstybių bus nukreipti į Ust Lugos uostus prie Sankt Peterburgo, telieka greičiau susitarti dėl palankių geležinkelio tarifų.

„Net suteikę baltarusiams tam tikrų nuolaidų, jūs gerokai išlošite, nes Baltijos valstybių uostuose perkrauname ne vieną dešimtį milijonų tonų krovinių“, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Perėmusi tranzitą Rusija turės didesnes galimybes kontroliuoti Baltarusijos krovinius. Maskva kaltina Minską dėl naftos kontrabandos, kuri esą keliauja per Baltijos šalis, daugiausiai per Latviją ir Lietuvą.

Lukašenka išsireikalavo pigesnių dujų ir naftos, tačiau tik vidaus poreikiams. Už eksportuojamus naftos produktus surinktą muitą privalo grąžinti Rusijai.

Šią savaitę Rusijos Federalinė muitų tarnyba pateikė įrodymų, kad Baltarusija vykdo plataus masto naftos produktų kontrabandą: į naftą maišo chemines medžiagas ir parduoda užsienyje kaip skiediklius ir tirpiklius, kuriems taikomas gerokai mažesnis muitas. Maskva teigia dėl tokios „skiediklių“ kontrabandos per metus patirianti 1,5 mlrd. dolerių nuostolį.

Ant menčių paguldytas A. Lukašenka kaltę verčia Baltarusijos KGB vadovui Vadimui Zaicevui – jį atleido, o kitą dieną nuvykęs į Leningrado sritį nuolankiai pranešė sutinkąs nutraukti krovinių gabenimą per Baltijos šalis. Jei taip įvyks, Vladimiras Putinas vienu šūviu nušaus kelis zuikius: Rusijos uostai gaus papildomų milijardų, o Lukašenkos globojami oligarchai turės mažiau galimybių krautis turtus ir finansuoti A. Lukašenką, su Baltijos valstybėmis sukiršinta Baltarusija dar labiau bus įstumta į Rusijos glėbį.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min