Gelbėtojai rėkavo po langais ir balkonais, šaukdami „Evakuacija!“, taip bandydami įtikinti vis dar dvejojančius, daugiausia senus ir neįgalius žmones, kad jų gyvenimas čia baigtas: laikas pasiimti būtiniausius daiktus ir išvykti. Po to jie nešė neįgalią moterį ir jos neįgaliojo vežimėlį į laukiantį mikroautobusą.
Kelionė į Kostiantynivką yra tarsi rusiška ruletė, pareiškė Jevhenas Tkačevas, Jungtinių Tautų remiamos humanitarinės grupės „Proliska“ darbuotojas.
Gatvės šiame mieste išdaužytos smūgių, ant jų suverstos namų nuolaužos, o virš galvų nuolat zuja dronai.
Prieš karą Kostiantynivkoje gyveno apie 67 tūkst. gyventojų. Sausio mėnesį jų buvo likę apie 2 tūkst. Miestas tapo pagrindiniu rusų puolimo taikiniu, strateginiu mazgu, kurį ukrainiečiai buvo pasiryžę ginti.
Praėjusį rudenį, kai Rusijos pajėgos artėjo miesto link, policijos komanda, vadinama „Baltaisiais angelais“, ir civilinės grupės, tokios kaip „Proliska“, bandė evakuoti kuo daugiau Kostiantynivkoje likusių gyventojų. Kai kuriems jau buvo per vėlu.
44 metų Andrijaus Jevdokimovo tėvai stebėjo, kaip du pareigūnai išnešė į kūno maišą supakuotus sūnaus palaikus. Dieną prieš tai jį nužudė bepiločio orlaivio smūgis.
Gelbėtojai pasakoja čia matę žodžiais nenusakomus dalykus: gyvųjų kančias ir mirusiųjų palaikus, kuriuos jie taip pat pasiima su savimi.
„Žmonės sakė, kad mano automobilis dvokia, bet aš jokio kvapo nejaučiau, – sakė vienas iš gelbėtojų, Bohdanas Zujakovas. – Tai mane išgąsdino. Aš daugiau neužuodžiu lavonų kvapo.“
Tie, kurie ryžosi išvykti, su ašaromis akyse atsisveikino su bičiuliais, žinodami, kad vargu ar kada nors sugrįš. Pranešimas apie sprogimą ir nepertraukiamas šūvių triukšmas tapo jau tokie įprasti, kad niekas nė nekrūptelėjo.
Po kelių savaičių buvo užpultas „Proliskos“ gelbėjimo furgonas.
„Į mus pataikė šviesolaidinis dronas, nors jie aiškiai matė, kad esame humanitarinės pagalbos komanda“, – piktinosi Olehas Tkačenka, su „Proliska“ bendradarbiaujančios grupės „Breath of Hope“ įkūrėjas.
„Ačiū Dievui, kad likome gyvi. Tačiau turėjome išgelbėti sužeistą žmogų, bet negalėjome jo pasiekti, todėl jis žuvo. Vien dėl to, kad rusų pilotas nusprendė leistis į „žmonių safarį“, – kalbėjo jis.
Kostiantynivka yra „žudymo zonoje“ – 32 km pločio fronto juostoje, kurioje karaliauja bepiločiai orlaiviai. Ukrainos kariai laiko pozicijas sugriautame mieste, bet rusai toliau į jį skinasi kelią.
Tamsiuose susprogdintų ir apdegusių pastatų tamsiuose koridoriuose evakuaciją vykdantys žmonės varstė duris ir bandė suteikti pagalvą gyventojams. Kai kurie iš jų – prikraustyti prie lovos ir jiems reikia sudėti daiktus, kad galėtų išvykti. Kitus – tenka nešti.
„Stengiuosi neapsikrauti tomis istorijomis. Padedu, gelbėju gyvybes ir stengiuosi pamiršti – tai vyksta kasdien ir mano psichika turi susitvarkyti“, – pabrėžė J.Tkačevas, iš Kostiantynivkos evakuavęs tūkstančius žmonių.
Mieste darosi vis labiau pavojinga. Pagalbos grupės civiliams palieka maisto atsargų, tačiau jos senka. Gyventojai ieško bet ko, ką galima rasti, ugniai susikurti.
„Žmonės gyvena rūsiuose, degina malkas ir rausiasi po šiukšles, kaip viduramžiais“, – sakė 33 metų kapitonas Jevhenas Alchimovas, Ukrainos kariuomenės 28-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados atstovas spaudai.
Zujakovas, vienas iš gelbėtojų, prisiminė paskutinę karinės administracijos organizuotą evakuaciją iš miesto transporto priemone. Ji buvo skirta išvežti septynių asmenų šeimai, įskaitant dvejų metų vaiką, kuris primygtinai reikalavo vykti kartu. Tačiau jiems nepavyko išvengti atakos. Trys žmonės buvo sužeisti. Viena moteris neteko kojos. Ukrainos Donecko srities administracijos vadovas Vadymas Filaškinas pareiškė, kad dronai „efektyviai medžioja gyventojus“.
Fronto linijoje gyvenantys ukrainiečiai sako, kad vis daugiau dronų smūgių civiliams yra tyčiniai. „Šiandien dronų operatoriai skrisdami viską mato ir tiksliai žino, į ką pataiko“, – pabrėžė O.Tkačenka.
Pavojus tiek tiems, kurie evakuoja, ir tiems, kurie evakuojasi, pasiekė tokį lygį, kad misijas teko sustabdyti. Žmonių srautai ir toliau traukiasi iš miesto pėsčiomis arba keliauja kitų traukiamais vežimais.
Keletą mėnesių evakuacijos darbai vyko ir kitur, įskaitant netoliese esantį Družkivkos miestelį, dar vieną Rusijos bombardavimo taikinį, kurio padangėje – vien dronai.
Didelė dalis Kostiantynivkos miesto centro jau neatpažįstama, sulyginta su žeme dėl nesiliaujančio apšaudymo. Iš griuvėsių kyšo spygliuotos vielos ritiniai ir „drakono dantimis“ vadinamos prieštankinės kliūtys.
Dangus dūzgia kaip bičių spiečius. Viskas, kas juda, yra fimuojama ir tampa dronų taikiniu. Ukrainos kariai slaptosi už likusių durų, kiemuose, stoginėse ir medžių vainikuose, bėgiodami nuo vienos slėptuvės prie kitos. Jie kovoja, kad sulaikytų rusų puolimą, ir tuo pat metu bando šaudyti į virš jų galvų kabančią grėsmę. Tačiau dronų visada yra daugiau.
Vien tik 28-oji brigada sako kasdien neutralizuojanti 150 dronų. „Bet tai tik tie, kuriuos sunaikiname“, – teigė J.Alchimovas. Virš miesto ir jo apylinkių kasdien skraido daugiau kaip 1000 dronų. Gaisrai nė nespėja užgesti, kai kyla kiti.
-
Prakalbo, ar Rusijos taikinių sąraše yra Zelenskis ir jo kanceliarija
-
Naujas Putino žingsnis: apipils pinigais
-
Ukraina griežtai sureagavo į Baltarusijos pareiškimus: „Būtent to reikalauja Rusija“
-
ISW: Rusija į Kyjivą leido du „Orešnikus“ – vienas pataikė į savus?
-
NATO imasi veiksmo: galės skubiai dislokuoti pajėgas Baltijos šalyse
-
Lietuva reiškia protestą Rusijai dėl grasinimų Kyjivui ir raginimo iš miesto išvykti užsieniečiams
„Viską kontroliuoja dronai. Tai viduramžių apgulties ir šiuolaikinių technologijų tandemas“, – įvertino brigados atstovas spaudai.
Ukrainos kontroliuojama Donecko regiono dalis yra pagrindinis Maskvos, kuri reikalauja visiško Ukrainos pasitraukimo, tikslas. Rusijos proveržis Kostiantynivkoje būtų žvėriškas smūgis Ukrainai: miestas užkerta kelią į Kramatorską, vieną iš svarbiausių paskutinių Ukrainos tvirtovių Donbase.
Vietovė iš rankų į rankas pereina lėtai, tačiau kraujas ten liejasi nuolat.
„Jie nuolat puola kolonomis. Prarandame žmones ir mašinas dėl šios nedidelės teritorijos“, – pripažino jaunesnysis leitenantas Olehas Petrasiukas, 24-osios mechanizuotosios brigados atstovas spaudai.
„Net jei rusų dronai kontroliuoja 100 proc. dangaus, kol mūsų pėstininkai stovi tranšėjose, tai nėra priešo teritorija“, – pridūrė jis.
Ukrainiečių artilerijos būriai mieste ir aplink jį yra pasirengę, vos aptikę Rusijos taikinį, paleisti ugnį iš savo haubicų. Pačios Ukrainos dronų komandos ir stebėtojai siunčia jiems koordinates, tikėdamiesi sulėtinti puolimą.
Panaši drama vyksta visoje beveik 1300 km ilgio fronto linijoje.
Kostiantynivka yra naujausias Rusijos tikslas iš daugelio Ukrainos miestų, tokių kaip Mariupolis ir Bachmutas, kurie per daugiau nei ketverius karo metus virto miestais-vaiduokliais, dažniausiai jau nebegyvenamais.
Panašu, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasiryžęs tęsti invaziją, nesvarbu, kokia būtų materialinė ar gyvosios jėgos kaina.
„Jūs išgyvenate. Jūs negyvenate!“ – pareiškė 75 metų vietos gyventojas Anatolijus. Jis stovėjo prie improvizuoto kaimyno kapo jų kieme. Kaip ir daugelis žuvusiųjų, kaimynas buvo palaidotas ten, kur nukrito: patekti į kapines būtų buvę per daug pavojinga.
Evakuacijos ekipažus, kurie bandė perkelti civilius gyventojus į santykinai saugią vietą, apima tam tikra nejautra dėl klaiko, kurio liudininkais jie vis iš naujo tapdavo. Tačiau kai kurios emocijos kunkuliuoja, pavyzdžiui, frustracija dėl to, kad Ukrainos sąjungininkų ryžtas išblėso, dėl to, jog prezidentas Donaldas Trumpas vis dar primygtinai tvirtina, kad dėl karo pabaigos galima derėtis su Kremliumi.
„Matau sugriautus namus, suknežintus gyvenimus, nužudytus žmones. Matau skausmą žmogaus, kuris prarado viską, – kalbėjo O.Tkačenka. - Su kuo jūs bandote derėtis?“
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
