Svarbiausios naujienos
- „The New York Times“: Rusija Ukrainoje žengia pirmyn mirtis po mirties.
- Ukrainos pajėgos patvirtino: atsitraukia iš dar dviejų kaimų netoli Avdijivkos.
- Ukrainos pajėgos nukovė du rusų bombonešius per vieną dieną.
- NATO vadovas tarė paskutinį žodį diskusijoje dėl karių siuntimo į Ukrainą.
- Kremlius nurodė, kad, pažeidus vieną sąlygą, tiesioginis Rusijos ir NATO konfliktas taps neišvengiamas.
- Ukrainos ginkluotosios pajėgos neteko pirmojo tanko „Abrams“.
- Kaip padaryti V.Putino gyvenimą neįmanomą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The New York Times“: Rusija Ukrainoje žengia pirmyn mirtis po mirties
17:45
Rusijos pajėgos netradiciškai vertina karinius nuostolius ir yra pasirengusios aukoti karius ir įrangą, kad mūšio lauke pasiektų net ir nedidelių laimėjimų, skelbia laikraštis „The New York Times“ (NYT).
Praėjusį rudenį Rusijos kariuomenei pradėjus puolimą prieš rytų Ukrainos Avdijivkos miestą, Ukrainos kariai pastebėjo, kad pasikeitė jų taktika, nes rusų pajėgų kolona po kolonos buvo niokojama artilerijos ugnimi.
Rusija padalijo savo pėstininkų formuotes į mažesnius dalinius, kad išvengtų apšaudymo, o oro pajėgos vis dažniau smogė miesto gynybai.
Tai buvo vienas iš kelių pakeitimų, kuriuos rusai atliko siekdami pakeisti savo padėtį po katastrofiškų pirmųjų metų. Tačiau šiuos pokyčius užgožė vienas akivaizdus faktas: Rusijos kariuomenė vis dar buvo linkusi prisiimti didelius karių ir įrangos nuostolius, net ir siekdama nedidelių laimėjimų.
Šį mėnesį vienas aukšto rango Vakarų pareigūnas teigė, kad Rusijos pajėgos turi kitokį skausmo slenkstį, taip pat netradicinį požiūrį į tai, kas laikoma priimtinu karinių nuostolių lygiu.
Nuo Rusijos invazijos pradžios buvo sužeista ar žuvo šimtai tūkstančių Ukrainos ir Rusijos karių, įskaitant dešimtis tūkstančių pernai mūšyje dėl rytinio Bachmuto miesto. Kitas miestas pietuose, Marjinka, po sunkių mūšių ir didesnių nuostolių sausio mėn. atiteko Rusijai.
Avdijivka buvo vienas iš daugiausiai nuostolių pareikalavusių mūšių. Įvairūs Rusijos aukų skaičiavimai, kuriuos pateikia karo analitikai, prorusiški tinklaraštininkai ir Ukrainos pareigūnai, rodo, kad Maskva, užimdama Avdijivką, prarado daugiau karių nei per 10 metų kovų Afganistane devintajame dešimtmetyje.
Prie Avdijivkos prarado daugiau karių nei Afganistane
Tačiau sunku patikrinti aukų skaičių – jį išpučia aukas padariusi pusė ir sumenkina nukentėjusioji pusė, todėl tikroji kaina nežinoma, skelbia NYT. Manoma, kad oficialus Afganistane žuvusių sovietų karių skaičius – apie 15 000 – yra gerokai per mažas.
Vienas žymus karinis tinklaraštininkas rašė, kad rusai Avdijivkoje neteko 16 000 karių – šio skaičiaus kol kas neįmanoma patvirtinti.
„Nepaisant didelių Rusijos nuostolių Avdijivkoje, ji vis dar turi daug jėgos fronte ir gali tęsti puolimą įvairiomis kryptimis“, – sakė Filadelfijoje įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Robas Lee.
Rusija lėtai žengia į priekį tuo metu, kai Europos šalys stengiasi sustiprinti paramą Ukrainai ir savo pačių apsaugą nuo galimos Rusijos agresijos. Pirmadienį NATO įveikė paskutinę kliūtį, kad patvirtintų Švedijos narystę, praėjus mažiau nei metams po to, kai prie jos prisijungė Suomija – tai karinio aljanso plėtra, kuri paneigia Rusijos prezidento Vladimiro V.Putino viltis suskaldyti savo priešininkų vienybę.
Manoma, kad žuvo daugiau nei 31 tūkst. ukrainiečių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad kovoje su Rusija žuvo 31 000 Ukrainos karių. Jo komentarai sulaukė dėmesio dėl to, kad jie buvo labai reti – karo dalyviai beveik niekada neatskleidžia aukų skaičiaus. Tačiau dauguma Vakarų analitikų ir pareigūnų teigia, kad aukų skaičius yra daug didesnis.
Nuo pat invazijos pradžios Rusija buvo pasirengusi mokėti itin didelę kainą už tai, kad galėtų žengti į priekį rytų Ukrainos teritorijoje, vadinamoje Donbasu, kur yra Avdijivka. Dalis šio tradiciškai rusakalbių regiono nuo 2014 m. yra okupuota Rusijos statytinių, o teisindamas plataus masto invaziją Kremlius melagingai teigė, kad gina savo rusakalbius, sakydamas, kad jie nori būti Rusijos dalimi.
Kai kurie karo analitikai teigia, kad visiška Donbaso kontrolė – tai minimumas, kurio reikia Rusijos valdžiai, kad invaziją į Ukrainą galėtų pristatyti kaip pergalę savo šalyje. Tai galbūt paaiškina Maskvos norą patirti didžiulius nuostolius, kad pasiektų nedidelę pažangą.
Avdijivka buvo strategiškai svarbi ir simbolinė Rusijos karo propagandai, nes buvo netoli Donecko, didžiausio Donbaso miesto, kuris nuo 2014 m. yra okupuotas Rusijos remiamų pajėgų. Užtikrinus Avdijivkos saugumą, Ukrainos artilerija būtų atitraukta nuo miesto, sumažėtų civilių aukų ir spaudimas galinėms tiekimo linijoms, teigia NYT.
Kremliaus polinkis šiame kare šaudyti daugiau sviedinių, masiškai naudoti daugiau žmonių ir remtis daug didesnėmis ir pajėgesnėmis oro pajėgomis leido jam palaipsniui pakreipti kryptį prieš gilią Ukrainos gynybą Avdijivkoje. Kai kurie analitikai teigia, kad didžiulė sužeistųjų ir žuvusiųjų kaina buvo tik šalutinis rezultatas strategijos, kuri iš esmės pasiekė savo tikslą, nepaisant žmonių ir materialinių išteklių nuostolių.
Bent jau kol kas, sako žurnalistai.
Gynybos pramonei artimas Rusijos karo analitikas Ruslanas Puchovas praėjusią savaitę rašė, kad Avdijivkos puolimas buvo platesnės Rusijos strategijos, kuria siekiama smūgiais ir zondavimais spausti Ukrainos pajėgas visoje 965 km ilgio fronto linijoje, kad priešas būtų išsekintas „tūkstančiu pjūvių“, dalis.
„Tačiau tokia strategija Rusijos ginkluotosioms pajėgoms gana brangiai kainuoja dėl nuostolių, kurie gali lemti jos pajėgų išsekimą, – rašė R.Puchovas viename Rusijos aktualijų žurnale. – Tai, savo ruožtu, gali vėl suteikti iniciatyvą Ukrainos pusei“.
Tačiau dauguma analitikų blaiviai vertina Ukrainos perspektyvas 2024 m., jei ji negaus Amerikos pagalbos. Karui tęsiantis trečius metus, abi pusės sunkiai randa pakankamai vyrų, kad galėtų tęsti kovą tokiu pat intensyvumu. Daug didesnis Rusijos gyventojų skaičius – apie 144 mln. gyventojų, t. y. tris kartus daugiau nei Ukrainoje, suteikia jai didelį gyvosios jėgos pranašumą.
Rusijos nuostolių mastas iš dalies paneigė šios aritmetikos poveikį.
Apklausų duomenimis, Kremliaus sprendimas 2022 m. rugsėjį pašaukti 300 000 vyrų – pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – šokiravo ir sukėlė nerimą tautai. Šimtai tūkstančių vyrų jau buvo palikę šalį prasidėjus karui, o tai grasino sugriauti V.Putino puoselėjamą normalumo įvaizdį.
Nuo to laiko valdžia stengėsi kuo ilgiau atidėti kitą mobilizacijos etapą. Vietoj to ji padidino finansines ir teisines paskatas, kad į frontą kaip savanorius pritrauktų nuteistuosius, skolininkus, migrantus ir kitas pažeidžiamas socialines grupes. Ji taip pat pradėjo griežtai taikyti anksčiau šalyje galiojusią ne itin griežtą privalomąją karinę tarnybą jauniems vyrams.
Vasario 18 d. „Telegram“ pranešimų programėlėje paskelbtame įraše Rusijos karinis tinklaraštininkas citavo anoniminį karinį šaltinį, teigusį, kad nuo spalio mėn. per Avdijivkos puolimą Rusijos pajėgos patyrė 16 000 „nepakeičiamų“ žmonių nuostolių, taip pat 300 šarvuočių. Ukrainos pajėgos mūšyje patyrė nuo 5 000 iki 7 000 „nepakeičiamų“ žmonių nuostolių, minėjo tinklaraštininkas Andrejus Morozovas.
Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
A.Morozovas rašė, kad nusprendė paskelbti Avdijivkos nuostolius, norėdamas pareikalauti Rusijos vadų atsakomybės už, jo nuomone, be reikalo kruviną kampaniją. Po dviejų dienų jis ištrynė savo įrašą, o keliose vėlesnėse žinutėse teigė, kad tai padaryti jį privertė Rusijos kariuomenės vadai ir Kremliaus propagandininkai.
Tose žinutėse A.Morozovas, kuris tarp tinklaraštininkų buvo laikomas gana tiksliai nušviečiančiu padėtį, bet taip pat emociškai nepastoviu, kalbėjo apie savo gyvybės nutraukimą. Pasak jo advokato, praėjus kelioms valandoms, praėjusį trečiadienį, jis buvo rastas negyvas.
Rusijos invazija į Ukrainą suskilo į gana nuspėjamą ritmą: nė viena pusė nėra pajėgi surengti masinių atakų, kurios pralaužtų priešo linijas ir leistų greitai pasiekti laimėjimų mūšio lauke. Vietoj to į priekį veržiasi mažesni daliniai, kurie, siekdami užimti kiekvieną žemės gabalėlį, daugiausia pasikliauja artilerija ir dronais.
Nepaisant nuostolių Avdijivkoje, JAV pareigūnai prognozuoja, kad Rusija ir toliau darys spaudimą Ukrainos pajėgoms įvairiose fronto linijos dalyse, tikėdamasi, kad Kyjivo daliniai bus susilpninti. Pralaimėjimas mūšio lauke kartu su smukusia kovine dvasia, kurią dar labiau pablogino tai, kad Jungtinės Valstijos toliau netiekia amunicijos, gali suteikti Kremliaus formuotėms galimybę pasinaudoti situacija vietoje.
Tačiau Rusijos kariuomenė neturi tokių rezervinių pajėgų, kurios galėtų iš karto pasinaudoti susilpnėjusia gynyba, susidariusia dėl atsitraukimo iš Avdijivkos, sakė šie pareigūnai. Amerikos žvalgybos agentūros įvertino, kad Rusijos karinė vadovybė tikėjosi sukurti pajėgas, galinčias greitai prasiveržti į frontą, tačiau šis planas žlugo, nes pernai per Ukrainos kontrpuolimą reikėjo sustiprinti savo gynybą.
Puolant gerai įtvirtintas pozicijas, puolančiosioms pajėgoms gresia kur kas didesnė rizika – šie kariai yra atviri, o sužeistuosius ir žuvusiuosius iš mūšio lauko paimti yra nepalyginamai sunkiau nei tranšėjoje esantiems kariams. Ukrainos karius dažnai stebina žuvusių ir sužeistų rusų karių, kuriuos jie mato paliktus mūšio lauke, skaičius.
Vis dėlto rusų kariai ir toliau artėja. O artilerijos šaudmenų kritiškai trūksta, todėl ukrainiečiai kur kas selektyviau renkasi, kada juos panaudoti. Vieno padalinio vadas pasakojo, kad paprašė ugnies paramos dėl rusų karių grupės, tačiau jam buvo atsisakyta ją suteikti: rusų karių buvo per mažai, kad būtų galima smogti.
„Jų tikrai nesustabdysi, – sakė vadas, dėl saugumo sumetimų primygtinai norėjęs likti anonimiškas. – Kol juda priekiniai, jie iš užnugario atsiveda kitus.“
Brigados vadas apie pasitraukimą iš Avdijivkos: „Net Bachmutas dabar atrodo tarsi savotiška šventė“
00:27
Trečiosios atskirosios šturmo brigados vado pavaduotojas Maksymas Žorinas papasakojo naujienų svetainei „New Voice“ apie jo pajėgų pasitraukimą iš Avdijivkos, rusų pranašumą ore ir pozicijas, palei kurias guli šimtai rusų karių lavonų.
Pastaraisiais mėnesiais Avdijivka buvo tapusi vienu iš karščiausių fronto linijos taškų. Prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasitraukimą iš sugriauto miesto, į jį buvo atsiųsti 3-iosios atskirosios šturmo brigados kariai, anksčiau bandę apginti Bachmutą.
Brigados vado pavaduotojas M.Žorinas interviu metu pasakojo, kad dėl mūšių intensyvumo ir dinamikos jo daliniui skirta užduotis Avdijivkoje keitėsi ne vieną kartą.
Ukrainos žvalgyba: Rusija pavasarį sustiprins savo invaziją
23:35
Rusija šį pavasarį suintensyvins vykdomą įtakos operaciją, kuria siekiama destabilizuoti Ukrainą ir sužlugdyti tarptautinę paramą Kyjivui dvejus metus trunkančiame kare su Maskva, antradienį perspėjo Ukrainos žvalgyba.
Ukrainai sunkiai sekasi atremti Rusijos karius didžiojoje fronto linijos dalyje, nes Kyjivas susiduria su sunkumais papildydamas savo gretas ir JAV karinės pagalbos vėlavimu.
Pasak prezidento žvalgybos komiteto, Kremlius sustiprins savo invaziją didindamas pastangas skleisti dezinformaciją socialinėje žiniasklaidoje, kurstydamas konfliktus tarp ukrainiečių ir sėdamas abejones tarp Kyjivo sąjungininkų dėl jo galimybių laimėti.
„Artimiausiomis savaitėmis priešas dės visas pastangas skleisti pasaulio saugumui žalingus naratyvus ir bandys kurstyti konfliktus – tiek Ukrainoje, tiek kitose pasaulio dalyse, kur palaikoma Ukraina“, – sakoma pranešime.
Rusija pareiškimo iš karto nekomentavo. Anksčiau šią savaitę Kremlius pareiškė, kad Ukraina daugiau kaip dešimtmetį gauna CŽV pagalbą kovojant su Rusija.
Rusija savo įsiveržimą įvardija kaip bandymą „nukenksminti“ Ukrainą, kurią, jos teigimu, po 2014 m. įvykusios prodemokratinės revoliucijos, nuvertusios Maskvos remtą prezidentą, užvaldė „fašistai“.
Kyjivas ir jo tarptautiniai partneriai sako, kad šis karas yra dalis daugelį metų trunkančių hibridinių Maskvos pastangų prisijungti Ukrainą, nes ji glaudžiasi prie Vakarų.
Pareiškime, kurį perdavė Kyjivo vidaus saugumo ir karinės žvalgybos agentūros, komitetas teigė, kad operacija pasieks kulminaciją gegužės pabaigoje, kai paprastai baigtųsi prezidento Volodymyro Zelenskio penkerių metų mandatas.
Rinkimai Ukrainoje sustabdyti pagal karo padėtį, kuri galioja nuo Rusijos invazijos.
„Kampanijos metodika būdinga Rusijos specialiosioms tarnyboms: abejoti vyriausybės sprendimų, priimtų Ukrainoje po gegužės 20 d., teisėtumu, skleisti paniką ir neviltį, dirbtinai nuteikti civilius gyventojus prieš kariuomenę, priversti susipykti su mūsų sąjungininkais, skleisti visuomenėje visokias „sąmokslo teorijas“, – sakoma pranešime.
Europos karinės galios neigia planus siųsti Vakarų karius į Ukrainą
23:12
Europos karinės galybės Vokietija ir Lenkija patvirtino, kad nesiųs savo karių į Ukrainą po to, kai buvo pranešta, kad kai kurios Vakarų šalys galbūt svarsto galimybę tai padaryti.
Jungtinė Karalystė, Italija, Čekija, Slovakija ir NATO vadovas taip pat pareiškė, kad neplanuoja siųsti sausumos pajėgų į karo draskomą šalį.
Tai įvyko po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Vakarų karių siuntimas ateityje neturėtų būti „atmestas“.
Kremlius įspėjo, kad tiesioginis NATO ir Rusijos konfliktas būtų neišvengiamas, jei Aljansas nusiųstų kovines pajėgas.
„Šiuo atveju reikia kalbėti ne apie tikimybę, o apie (konflikto) neišvengiamumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
NATO, kaip aljansas, teikia Ukrainai tik nesmurtinę pagalbą ir paramą, pavyzdžiui, medicinos reikmenis, uniformas ir žiemos įrangą, tačiau kai kurios narės nusprendė siųsti ginklų ir šaudmenų.
Bet kokiam organizacijos sprendimui siųsti karius reikėtų vieningos visų šalių narių paramos.
„Wagner“ dabar „kelia grėsmę“ Vakarų interesams
22:26
Savo galios viršūnėje Jevgenijus Prigožinas kontroliavo daugiamilijardinę „Wagner“ organizaciją ir buvo vienas baisiausių ir galingiausių samdinių pasaulyje.
Tačiau po nepavykusio perversmo prieš Vladimirą Putiną praėjusių metų birželį jis greitai buvo ištremtas ir po kelių mėnesių žuvo lėktuvo katastrofoje.
Nepaisant jo mirties, „Wagner Group“ toliau klestėjo, o karo analitikas Seanas Bellas teigia, kad dabar ji kelia naują grėsmę Vakarų interesams.
Naujausiame podkasto „Raudonoji matrica“ („Red Matrix“) epizode S.Bellas nagrinėjo didėjantį Rusijos samdinių verslo vaidmenį Afrikoje ir to pasekmes Vakarams.
Jis sakė, kad „Wagner“ virto „atvira Rusijos užsienio politikos priemone“ ir dabar ji siūlo „režimo išlikimo paketą“ norintiems klientams mainais į prieigą prie naudingųjų iškasenų išteklių, pavyzdžiui, aukso ar deimantų.
„Nigeryje, Burkina Fase ir Malyje neseniai įvyko kariniai perversmai, tačiau paprastai tai būna pereinamojo laikotarpio valstybė prieš grįžtant prie tam tikros demokratinio valdymo formos“, – sakė jis.
„Tačiau, pasinaudojus „Wagner“ teikiama parama, kariniai režimai gali tapti pusiau nuolatiniais, o tai naudinga abiem pusėms.“
Tad kodėl tai svarbu Vakarams?
S.Bellas paaiškino, kad Vakarų valstybės tampa vis labiau priklausomos nuo tam tikrų naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, ličio, kurios dažnai gaunamos iš Afrikos kasyklų.
Pasak jo, jei Rusija per „Wagner“ kontroliuoja šias kasyklas, Vakarai tampa pažeidžiami „energetinio šantažo“.
„Prezidentas V.Putinas jau pasinaudojo Vakarų priklausomybe nuo Rusijos naftos ir dujų, kad sukeltų pragyvenimo išlaidų krizę, todėl samdinių grupių, kurios mainais už teises į naudingąsias iškasenas remia režimus, finansavimas kelia labai realią ilgalaikę grėsmę Vakarų interesams.“
Sunaikinti lėktuvai ir įranga: įvardijo rusų nuostolius
21:52
Pastarąją dieną Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė smūgius 15 rajonų, kuriuose buvo sutelktas priešo personalas. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vakariniame pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Facebook“.
Pažymima, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų daliniai vienu metu sunaikino du Rusijos orlaivius. Kalbama apie priešo naikintuvus-bombonešius Su-34. Be to, Ukrainos kariškiai numušė 4 priešo žvalgybinius bepiločius orlaivius.
„Raketinių pajėgų daliniai apgadino 3 personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas, 2 artilerijos priemones, priešlėktuvinės gynybos sistemas ir priešo radiolokacinę stotį“, – sakoma pranešime.
Tuo pat metu Rusija surengė 4 raketinius ir 52 oro smūgius. Okupantai surengė 94 atakas iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.
Rusijos nuostoliai per dvejus karo prieš Ukrainą metus siekė 411 550 žmonių. Rusai taip pat neteko daugiau kaip 600 orlaivių, iš jų 340 lėktuvų.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas: ne pagalba Ukrainai, o pasienio reforma tebėra prioritetas
21:27
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas antradienį primygtinai tvirtino, kad jo kontroliuojami respublikonų rūmai nesiims veiksmų dėl pagalbos Ukrainai be imigracijos reformos, svarbioms deryboms su prezidentu Joe Bidenu pasibaigus be susitarimo.
Mike'as Johnsonas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad įstatymų leidėjai „aktyviai svarsto“ galimybes dėl daugiamilijardinio išlaidų paketo, įskaitant pagalbą Ukrainai, tačiau pridūrė: „Pagrindinis šalies prioritetas yra mūsų siena“ su Meksika.
Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė 6700 konteinerių su šaudmenimis
21:05
Šiaurės Korėja nuo liepos mėnesio į Rusiją išsiuntė apie 6700 konteinerių su milijonais šaudmenų, teigia Pietų Korėja.
Tarp siuntų galėjo būti daugiau kaip 3 mln. 152 mm artilerijos sviedinių arba 500 tūkst. 122 mm šovinių, sakė gynybos ministras Shinas Won-sikas.
„Galbūt tai galėjo būti abiejų rūšių mišinys, ir galima sakyti, kad buvo išsiųsta bent keli milijonai šovinių“, – sakė ministras, remdamasi Pietų Korėjos valstybine naujienų agentūra „Yonhap“.
Jis taip pat teigė, kad šimtai Šiaurės Korėjos šaudmenų gamyklų dėl žaliavų ir elektros energijos trūkumo dirba maždaug 30 proc. pajėgumu.
Tačiau jis teigė, kad artilerijos sviedinius Rusijai gaminančios gamyklos dirba „visu pajėgumu“.
Seulas ir Vašingtonas apkaltino Pchenjaną ir Maskvą ginklų prekyba ir pasmerkė Šiaurės Korėją už ginklų tiekimą Rusijai, kuri juos panaudotų prieš Ukrainą.
Abi šalys tai neigė, nors ir pažadėjo stiprinti karinį bendradarbiavimą.
J.Bidenas įspėjo Kongreso lyderius, kad Ukrainos pralaimėjimo kaina būtų labai didelė
20:37
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose vykusiose svarbiose derybose perspėjo aukščiausius Kongreso vadovus, kad nesugebėjimas užtikrinti karinės pagalbos Ukrainai gali kainuoti labai brangiai.
Per retą susitikimą Ovaliajame kabinete suintensyvėjo pastangos išlaisvinti milijardus dolerių siekiančią paramą Ukrainai kovojant su Rusijos invazija ir užkirsti kelią vyriausybės uždarymui.
„Kalbant apie Ukrainą, manau, kad poreikis yra neatidėliotinas“, – Ovaliajame kabinete sakė J. Bidenas ir pridūrė, kad „kasdienio neveiklumo Ukrainoje pasekmės būtų siaubingos“.
Maskvoje sulaikytas Aleksejaus Navalno advokatas Vasilijus Dubkovas
20:27
Pranešama, kad Maskvoje suimtas šį mėnesį kalėjime mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno advokatas, rašo BBC.
Pasak Rusijos žiniasklaidos šaltinių, Vasilijus Dubkovas buvo sulaikytas dėl „viešosios tvarkos pažeidimo“.
Po A.Navalno mirties V.Dubkovas lydėjo jo motiną į Arkties kalėjimo koloniją, kurioje jis mirė vasario 16 d.
Rusijos valdžios institucijos kol kas nepatvirtino, kad V.Dubkovas buvo suimtas.
2023 m. spalio mėn. kiti A. Navalno advokatai – Vadimas Kobzevas, Igoris Serguninas ir Aleksejus Lipsteris – buvo suimti dėl kaltinimų „ekstremizmu“.
Sausio mėn. kita opozicijos lyderio advokatė Olga Michailova pareiškė, kad buvo apkaltinta tuo pačiu nusikaltimu, ir nusprendė likti tremtyje.
Baltieji rūmai: JAV neplanuoja siųsti karių į Ukrainą
20:20
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nesiųs karių kovoti Ukrainoje, po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsisakė atmesti Vakarų šalių sausumos pajėgų siuntimo į Ukrainą galimybę.
„Prezidentas J.Bidenas aiškiai pasakė, kad JAV nesiųs savo karių kariauti Ukrainoje“, – sakoma Nacionalinio saugumo tarybos atstovės spaudai Adrienne Watson pareiškime.
J. Bidenas mano, kad kelias į pergalę būtų nutiestas, Kongresui pritarus iki šiol blokuojamai karinei pagalbai, „kad Ukrainos kariai turėtų ginklų ir šaudmenų, kurių jiems reikia apsiginti“ nuo Rusijos invazijos, priduriama jame.
Lenkijos URM: Ukrainos pralaimėjimas būtų JAV Atstovų Rūmų pirmininko kaltė
19:35
Lenkijos vyriausiasis diplomatas pirmadienį kreipėsi į JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike'ą Johnsoną, prašydamas leisti balsuoti, kad būtų patvirtinta labai reikalinga pagalba Ukrainai ir įspėdamas, kad jis prisiims atsakomybę, jei Rusija triumfuos.
„Dar kartą asmeniškai kreipiuosi į pirmininką Mike'ą Johnsoną. Prašau leisti demokratijai veikti sava eiga. Prašau, perduokime tai balsavimui“, – sakė Vašingtone viešėjęs užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Norėčiau, kad jis žinotų, jog visas pasaulis stebi, ką jis darys. Ir jei šis priedas nebus priimtas, o Ukraina patirs nesėkmę mūšio lauke, tai bus jo atsakomybė“, – sakė jis Atlanto taryboje prieš susitikimą su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
M.Johnsonas atstovauja itin nedidelei respublikonų daugumai Atstovų rūmuose ir atsisako teikti balsavimui vadinamąjį papildomo finansavimo įstatymo projektą, kuriame JAV prezidentas Joe Bidenas prašo skirti 61 mlrd. dolerių (56,21 mlrd. eurų) Ukrainai.
Ukraina praneša apie įnirtingus mūšius netoli Časiv Jaro
18:26
Ukrainos pajėgos antradienį pranešė, kad netoli Časiv Jaro Ukrainos rytuose, kur Rusija aktyviai bando prasiveržti, vyksta įnirtingi mūšiai.
Kariuomenės atstovas spaudai Ilia Jevlašas per televiziją sakė, kad „Ivanivskės ir Bohdanivkos pakraščiuose jau vyksta įnirtingi mūšiai“.
Časiv Jaras yra netoli Bachmuto, kurį 2023 metų gegužę užėmė Rusijos pajėgos.
Rusijai pasistūmėjus toje teritorijoje, padidėtų spaudimas Kramatorskui – paskutiniam dideliam Donbaso regiono miestui, kurį vis dar kontroliuoja Ukraina ir kuris vis dažniau bombarduojamas.
„Priešas naudoja rezervus ir bando pastiprinti savo pajėgas“ šturmo daliniais, sakė I. Jevlašas.
Praradusios Bachmutą, Ukrainos pajėgos atsitraukė į Časiv Jarą. Ivanivskė ir Bohdanivka yra vos už kelių kilometrų.
Iki karo mieste gyveno 12 tūkst. žmonių. Prasidėjus bombardavimui čia liko vos keli šimtai gyventojų. Časiv Jaras nuolat apšaudomas rusų pajėgų.
Jis yra maždaug už 25 km nuo Kramatorsko – pagrindinio Ukrainos Donecko srities administracinio centro.
Šią savaitę Ukraina patvirtino, kad kitame fronto linijos ruože jos pajėgos atsitraukė iš Lastočkynės, Sjevernės ir Stepovės kaimų netoli Avdijivkos, kurią Rusiją skelbia visiškai kontroliuojanti.
A.Navalnas žinojo apie mainus į FSB žudiką ir tam pritarė
18:25
Aleksejus Navalnas ir jo žmona Julija žinojo apie rengiamus mainus ir sutiko su jais. Tai pranešė „Reuters“, remdamasi savo šaltiniu, susipažinusiu su derybomis. Apsikeitimas turėjo įvykti vasario viduryje.
Pasak naujienų agentūros šaltinio, diskusija apie galimus mainus vyko dalyvaujant Rusijos verslininkui Romanui Abramovičiui. Tą patį savo kreipimesi minėjo ir A.Navalno bendražygė Marija Pevčich.
Plačiau skaitykite ČIA.
Italija: parama Kyjivui neapima sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje
18:23
Italija antradienį pareiškė, kad tarptautinė parama Ukrainai neapima Vakarų šalių sausumos pajėgų dalyvavimo, ir perspėjo, kad nereikia sudaryti kariavimo su Rusija įspūdžio.
Ministrės pirmininkės Giorgios Meloni vyriausybė taip sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus po pirmadienį įvykusios Europos lyderių konferencijos, kai jis atsisakė atmesti tokio dislokavimo galimybę.
„Nuo pat Rusijos agresijos pradžios prieš dvejus metus visi sąjungininkai yra vieningi dėl paramos Kyjivui, – sakoma Italijos vyriausybės pareiškime. – Ši parama nenumato Europos ar NATO valstybių karių buvimo Ukrainos teritorijoje.“
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani viešėdamas Zagrebe žurnalistams paaiškino priežastis.
„Kai kalbame apie karių siuntimą, turime būti labai atsargūs, nes negalime versti žmonių manyti, kad kariaujame su Rusija“, – sakė jis. Jo komentarus naujienų agentūrai AFP patvirtino jo biuras.
„Mes nekariaujame su Rusija“, – sakė ministras ir pabrėžė, kad Italija bei kiti sąjungininkai gina Ukrainą.
„The New York Times“: Rusija Ukrainoje žengia pirmyn mirtis po mirties
17:45
Rusijos pajėgos netradiciškai vertina karinius nuostolius ir yra pasirengusios aukoti karius ir įrangą, kad mūšio lauke pasiektų net ir nedidelių laimėjimų, skelbia laikraštis „The New York Times“ (NYT).
Praėjusį rudenį Rusijos kariuomenei pradėjus puolimą prieš rytų Ukrainos Avdijivkos miestą, Ukrainos kariai pastebėjo, kad pasikeitė jų taktika, nes rusų pajėgų kolona po kolonos buvo niokojama artilerijos ugnimi.
Rusija padalijo savo pėstininkų formuotes į mažesnius dalinius, kad išvengtų apšaudymo, o oro pajėgos vis dažniau smogė miesto gynybai.
Tai buvo vienas iš kelių pakeitimų, kuriuos rusai atliko siekdami pakeisti savo padėtį po katastrofiškų pirmųjų metų. Tačiau šiuos pokyčius užgožė vienas akivaizdus faktas: Rusijos kariuomenė vis dar buvo linkusi prisiimti didelius karių ir įrangos nuostolius, net ir siekdama nedidelių laimėjimų.
Šį mėnesį vienas aukšto rango Vakarų pareigūnas teigė, kad Rusijos pajėgos turi kitokį skausmo slenkstį, taip pat netradicinį požiūrį į tai, kas laikoma priimtinu karinių nuostolių lygiu.
Nuo Rusijos invazijos pradžios buvo sužeista ar žuvo šimtai tūkstančių Ukrainos ir Rusijos karių, įskaitant dešimtis tūkstančių pernai mūšyje dėl rytinio Bachmuto miesto. Kitas miestas pietuose, Marjinka, po sunkių mūšių ir didesnių nuostolių sausio mėn. atiteko Rusijai.
Avdijivka buvo vienas iš daugiausiai nuostolių pareikalavusių mūšių. Įvairūs Rusijos aukų skaičiavimai, kuriuos pateikia karo analitikai, prorusiški tinklaraštininkai ir Ukrainos pareigūnai, rodo, kad Maskva, užimdama Avdijivką, prarado daugiau karių nei per 10 metų kovų Afganistane devintajame dešimtmetyje.
Prie Avdijivkos prarado daugiau karių nei Afganistane
Tačiau sunku patikrinti aukų skaičių – jį išpučia aukas padariusi pusė ir sumenkina nukentėjusioji pusė, todėl tikroji kaina nežinoma, skelbia NYT. Manoma, kad oficialus Afganistane žuvusių sovietų karių skaičius – apie 15 000 – yra gerokai per mažas.
Vienas žymus karinis tinklaraštininkas rašė, kad rusai Avdijivkoje neteko 16 000 karių – šio skaičiaus kol kas neįmanoma patvirtinti.
„Nepaisant didelių Rusijos nuostolių Avdijivkoje, ji vis dar turi daug jėgos fronte ir gali tęsti puolimą įvairiomis kryptimis“, – sakė Filadelfijoje įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Robas Lee.
Rusija lėtai žengia į priekį tuo metu, kai Europos šalys stengiasi sustiprinti paramą Ukrainai ir savo pačių apsaugą nuo galimos Rusijos agresijos. Pirmadienį NATO įveikė paskutinę kliūtį, kad patvirtintų Švedijos narystę, praėjus mažiau nei metams po to, kai prie jos prisijungė Suomija – tai karinio aljanso plėtra, kuri paneigia Rusijos prezidento Vladimiro V.Putino viltis suskaldyti savo priešininkų vienybę.
Manoma, kad žuvo daugiau nei 31 tūkst. ukrainiečių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad kovoje su Rusija žuvo 31 000 Ukrainos karių. Jo komentarai sulaukė dėmesio dėl to, kad jie buvo labai reti – karo dalyviai beveik niekada neatskleidžia aukų skaičiaus. Tačiau dauguma Vakarų analitikų ir pareigūnų teigia, kad aukų skaičius yra daug didesnis.
Nuo pat invazijos pradžios Rusija buvo pasirengusi mokėti itin didelę kainą už tai, kad galėtų žengti į priekį rytų Ukrainos teritorijoje, vadinamoje Donbasu, kur yra Avdijivka. Dalis šio tradiciškai rusakalbių regiono nuo 2014 m. yra okupuota Rusijos statytinių, o teisindamas plataus masto invaziją Kremlius melagingai teigė, kad gina savo rusakalbius, sakydamas, kad jie nori būti Rusijos dalimi.
Kai kurie karo analitikai teigia, kad visiška Donbaso kontrolė – tai minimumas, kurio reikia Rusijos valdžiai, kad invaziją į Ukrainą galėtų pristatyti kaip pergalę savo šalyje. Tai galbūt paaiškina Maskvos norą patirti didžiulius nuostolius, kad pasiektų nedidelę pažangą.
Avdijivka buvo strategiškai svarbi ir simbolinė Rusijos karo propagandai, nes buvo netoli Donecko, didžiausio Donbaso miesto, kuris nuo 2014 m. yra okupuotas Rusijos remiamų pajėgų. Užtikrinus Avdijivkos saugumą, Ukrainos artilerija būtų atitraukta nuo miesto, sumažėtų civilių aukų ir spaudimas galinėms tiekimo linijoms, teigia NYT.
Kremliaus polinkis šiame kare šaudyti daugiau sviedinių, masiškai naudoti daugiau žmonių ir remtis daug didesnėmis ir pajėgesnėmis oro pajėgomis leido jam palaipsniui pakreipti kryptį prieš gilią Ukrainos gynybą Avdijivkoje. Kai kurie analitikai teigia, kad didžiulė sužeistųjų ir žuvusiųjų kaina buvo tik šalutinis rezultatas strategijos, kuri iš esmės pasiekė savo tikslą, nepaisant žmonių ir materialinių išteklių nuostolių.
Bent jau kol kas, sako žurnalistai.
Gynybos pramonei artimas Rusijos karo analitikas Ruslanas Puchovas praėjusią savaitę rašė, kad Avdijivkos puolimas buvo platesnės Rusijos strategijos, kuria siekiama smūgiais ir zondavimais spausti Ukrainos pajėgas visoje 965 km ilgio fronto linijoje, kad priešas būtų išsekintas „tūkstančiu pjūvių“, dalis.
„Tačiau tokia strategija Rusijos ginkluotosioms pajėgoms gana brangiai kainuoja dėl nuostolių, kurie gali lemti jos pajėgų išsekimą, – rašė R.Puchovas viename Rusijos aktualijų žurnale. – Tai, savo ruožtu, gali vėl suteikti iniciatyvą Ukrainos pusei“.
Tačiau dauguma analitikų blaiviai vertina Ukrainos perspektyvas 2024 m., jei ji negaus Amerikos pagalbos. Karui tęsiantis trečius metus, abi pusės sunkiai randa pakankamai vyrų, kad galėtų tęsti kovą tokiu pat intensyvumu. Daug didesnis Rusijos gyventojų skaičius – apie 144 mln. gyventojų, t. y. tris kartus daugiau nei Ukrainoje, suteikia jai didelį gyvosios jėgos pranašumą.
Rusijos nuostolių mastas iš dalies paneigė šios aritmetikos poveikį.
Apklausų duomenimis, Kremliaus sprendimas 2022 m. rugsėjį pašaukti 300 000 vyrų – pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – šokiravo ir sukėlė nerimą tautai. Šimtai tūkstančių vyrų jau buvo palikę šalį prasidėjus karui, o tai grasino sugriauti V.Putino puoselėjamą normalumo įvaizdį.
Nuo to laiko valdžia stengėsi kuo ilgiau atidėti kitą mobilizacijos etapą. Vietoj to ji padidino finansines ir teisines paskatas, kad į frontą kaip savanorius pritrauktų nuteistuosius, skolininkus, migrantus ir kitas pažeidžiamas socialines grupes. Ji taip pat pradėjo griežtai taikyti anksčiau šalyje galiojusią ne itin griežtą privalomąją karinę tarnybą jauniems vyrams.
Vasario 18 d. „Telegram“ pranešimų programėlėje paskelbtame įraše Rusijos karinis tinklaraštininkas citavo anoniminį karinį šaltinį, teigusį, kad nuo spalio mėn. per Avdijivkos puolimą Rusijos pajėgos patyrė 16 000 „nepakeičiamų“ žmonių nuostolių, taip pat 300 šarvuočių. Ukrainos pajėgos mūšyje patyrė nuo 5 000 iki 7 000 „nepakeičiamų“ žmonių nuostolių, minėjo tinklaraštininkas Andrejus Morozovas.
Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
A.Morozovas rašė, kad nusprendė paskelbti Avdijivkos nuostolius, norėdamas pareikalauti Rusijos vadų atsakomybės už, jo nuomone, be reikalo kruviną kampaniją. Po dviejų dienų jis ištrynė savo įrašą, o keliose vėlesnėse žinutėse teigė, kad tai padaryti jį privertė Rusijos kariuomenės vadai ir Kremliaus propagandininkai.
Tose žinutėse A.Morozovas, kuris tarp tinklaraštininkų buvo laikomas gana tiksliai nušviečiančiu padėtį, bet taip pat emociškai nepastoviu, kalbėjo apie savo gyvybės nutraukimą. Pasak jo advokato, praėjus kelioms valandoms, praėjusį trečiadienį, jis buvo rastas negyvas.
Rusijos invazija į Ukrainą suskilo į gana nuspėjamą ritmą: nė viena pusė nėra pajėgi surengti masinių atakų, kurios pralaužtų priešo linijas ir leistų greitai pasiekti laimėjimų mūšio lauke. Vietoj to į priekį veržiasi mažesni daliniai, kurie, siekdami užimti kiekvieną žemės gabalėlį, daugiausia pasikliauja artilerija ir dronais.
Nepaisant nuostolių Avdijivkoje, JAV pareigūnai prognozuoja, kad Rusija ir toliau darys spaudimą Ukrainos pajėgoms įvairiose fronto linijos dalyse, tikėdamasi, kad Kyjivo daliniai bus susilpninti. Pralaimėjimas mūšio lauke kartu su smukusia kovine dvasia, kurią dar labiau pablogino tai, kad Jungtinės Valstijos toliau netiekia amunicijos, gali suteikti Kremliaus formuotėms galimybę pasinaudoti situacija vietoje.
Tačiau Rusijos kariuomenė neturi tokių rezervinių pajėgų, kurios galėtų iš karto pasinaudoti susilpnėjusia gynyba, susidariusia dėl atsitraukimo iš Avdijivkos, sakė šie pareigūnai. Amerikos žvalgybos agentūros įvertino, kad Rusijos karinė vadovybė tikėjosi sukurti pajėgas, galinčias greitai prasiveržti į frontą, tačiau šis planas žlugo, nes pernai per Ukrainos kontrpuolimą reikėjo sustiprinti savo gynybą.
Puolant gerai įtvirtintas pozicijas, puolančiosioms pajėgoms gresia kur kas didesnė rizika – šie kariai yra atviri, o sužeistuosius ir žuvusiuosius iš mūšio lauko paimti yra nepalyginamai sunkiau nei tranšėjoje esantiems kariams. Ukrainos karius dažnai stebina žuvusių ir sužeistų rusų karių, kuriuos jie mato paliktus mūšio lauke, skaičius.
Vis dėlto rusų kariai ir toliau artėja. O artilerijos šaudmenų kritiškai trūksta, todėl ukrainiečiai kur kas selektyviau renkasi, kada juos panaudoti. Vieno padalinio vadas pasakojo, kad paprašė ugnies paramos dėl rusų karių grupės, tačiau jam buvo atsisakyta ją suteikti: rusų karių buvo per mažai, kad būtų galima smogti.
„Jų tikrai nesustabdysi, – sakė vadas, dėl saugumo sumetimų primygtinai norėjęs likti anonimiškas. – Kol juda priekiniai, jie iš užnugario atsiveda kitus.“
Prancūzija: Vakarų pajėgos Ukrainoje gali būti dislokuotos neperžengiant kariavimo ribos
17:43
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne antradienį pareiškė, kad Vakarų šalys galėtų dislokuoti savo karių Ukrainoje nepažeisdamos jokios kariavimo ribos.
Vakarų šalys galėtų vykdyti išminavimą, ginklų gamybą ir kibernetines operacijas „Ukrainos teritorijoje neperžengdamos jokio karo padėties slenksčio“, sakė jis.
S.Sejourne kalbėjo po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsisakė atmesti Vakarų šalių sausumos pajėgų siuntimo į Ukrainą galimybę.
Tūkstančiai ūkininkų Varšuvoje protestuoja prieš importą iš Ukrainos ir ES politiką
17:19
Lenkijos sostinėje antradienį tūkstančiai ūkininkų susirinko protestuoti prieš Europos Sąjungos žemės ūkio politiką ir pigių maisto produktų importą iš kaimyninės Ukrainos.
Protestuotojai teigia norintys, kad Lenkijos vyriausybė pasitrauktų iš ES Žaliojo kurso, kuriuo siekiama kovoti su klimato kaita. Protestuojantys ūkininkai teigia, kad šio plano priemonės dėl aplinkos yra per brangios.
Lenkų ūkininkai taip pat nori, kad būtų sustabdytas pigių ukrainietiškų grūdų ir kitų maisto produktų importas, dėl kurio, anot jų, mažėja vietos ūkių produkcijos kainos vidaus rinkoje.
Protestuotojai, kurių dauguma savo traktorius paliko namuose, planavo akciją užbaigti prie ministro pirmininko Donaldo Tusko, kuris antradienį Prahoje susitinka su Čekijos kolega, biuro.
D. Tuskas, kuris ūkininkų pyktį pavadino pagrįstu, sakė, kad šalys kartu su Briuseliu ieškos sprendimų, kaip patenkinti jų reikalavimus. Premjeras taip pat sakė, kad Lenkija ir Čekija ketina padėti Ukrainai, kartu pripažindamos neigiamą ukrainietiškos produkcijos vietos ūkininkams poveikį.
Visoje Europoje vykstantys ūkininkų protestai jų padėtį pavertė viena svarbiausių politinių temų prieš birželio 6–9 dienomis vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.
Europos Komisija jau padarė tam tikrų nuolaidų ūkininkams, be kita ko, iki rinkimų atidėjusi pesticidų naudojimo mažinimą.
Europos Parlamentas patvirtino svarbią paramą Ukrainai
16:45
Europos Parlamentas antradienį pranešė, kad patvirtino ilgalaikį 50 mlrd. eurų finansavimą Ukrainai, priimdamas atnaujintą daugiametį Europos Sąjungos biudžetą.
Daugiamečio ES biudžeto peržiūrai, dėl kurios vasarį sutarta su ES Taryba, pritarė 499 EP nariai, 67 nepritarė, o 31 susilaikė. Peržiūra siekta sudaryti sąlygas ES biudžetui veiksmingiau reaguoti į kintančius poreikius ir nenumatytas aplinkybes.
Visų pirma, ES biudžetas bus pritaikytas migracijos ir išorės iššūkiams spręsti, taip pat ES pasirengimui krizėms ir biudžeto lankstumui užtikrinti.
Ilgalaikiame biudžete nuspręsta sukurti paramos Ukrainai fondą. Tam pritarė 536 EP nariai, 40 nepritarė, o 39 susilaikė. Jame numatyta ketverius metus truksianti 50 mlrd. eurų parama dotacijomis, paskolomis ir garantijomis.
Ukrainos pajėgos patvirtino: atsitraukia iš dar dviejų kaimų netoli Avdijivkos
16:05
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasitraukia iš Stepovės ir Sjevernės kaimų netoli Avdijivkos, skelbia naujienų agentūra „Unian“, remdamasi „Tavrijos“ junginių pajėgų atstovu spaudai Dmytro Lychovu.
Apie tai, kad Rusijos pajėgos perėmė šių dviejų gyvenviečių kontrolę pirmadienio vakarą pranešė stebėsenos grupė „Deep State“. Tačiau Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai nurodė nematantys to patvirtinimo užfiksuotoje geolokacinėje medžiagoje.
Vėliau antradienį Rusijos pajėgos pranešė, kad užėmė dar vieną kaimą netoli Avdijivkos Ukrainos rytuose.
„Avdijivkos rajone daliniai išlaisvino Severnojės gyvenvietę“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija savo kasdien atnaujinamoje ataskaitoje, pavartodama rusišką Sjevernės kaimo pavadinimą.
Pirmadienį Ukrainos pietryčiuose kovojančios operatyvinės strateginės grupės „Tavrija“ atstovas D.Lychovas sakė, kad ukrainiečių pajėgos pasitraukė iš Lastočkynės kaimo, esančio Donecko srityje netoli Avdijivkos.
Ukrainos pajėgos nukovė du rusų bombonešius per vieną dieną
16:01
Ukrainos kariškiai rytiniame sektoriuje numušė Rusijos naikintuvą bombonešį Su-34, skelbia Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas. Po pietų Ukrainos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad joms pavyko nukauti dar vieną Rusijos naikintuvą Su-34.
„Vakar rusų lakūnams pavyko išvengti mūsų raketų, bet taip bus ne visada! Todėl okupantams patariu prieš kiekvieną skrydį, tam tikram atvejui, pasimatyti su savo šeimomis. Nes kas žino, ar šį kartą jiems pasiseks, ar ne“, – komentavo M.Oleščukas.
Vėliau naujienų agentūra „Unian“ paskelbė, kad Ukrainos gynybos pajėgos numušė antrą Rusijos naikintuvą-bombonešį Su-34 per tą pačią parą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Rusijos smūgį Ukrainos šiaurės rytuose žuvo du policininkai, dar 4 sužeisti
15:58
Per Rusijos smūgį Ukrainos šiaurės rytinėje Sumų srityje antradienį žuvo du policijos pareigūnai, o dar keturi buvo sužeisti, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
„Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė dviejų policininkų palaikus. Reiškiame užuojautą aukų šeimoms. Gedime kartu su jumis“, – platformoje „Telegram“ pranešė I. Klymenko.
Ukrainos prezidentas lankosi Saudo Arabijoje
15:57
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko vizito į Saudo Arabiją. Apie tai valstybės vadovas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
Teigiama, kad V.Zelenskis išskrido į Saudo Arabiją tęsti dialogo su kronprincu Mohammedu bin Salmanu Al Saudu.
Pirmoji šio vizito tema susijusi su Ukrainos taikos formule.
„Praėjusiais metais Džidoje surengėme veiksmingą susitikimą patarėjų lygmeniu dėl jos įgyvendinimo. Dabar esame arti pirmojo taikos aukščiausiojo lygio susitikimo surengimo ir tikimės tolesnės aktyvios Saudo Arabijos paramos“, – nurodė prezidentas.
Antroji vizito tema buvo belaisvių ir tremtinių grąžinimas.
„Saudo Arabijos vadovybė jau prisidėjo prie mūsų žmonių išlaisvinimo. Esu įsitikinęs, kad šis susitikimas duos rezultatų“, – pridūrė V.Zelenskis.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad taip pat bus aptartos perspektyvios ekonominio bendradarbiavimo sritys ir Saudo Arabijos dalyvavimas atkuriant Ukrainą.
2023 m. rugpjūčio 5 d., Džidoje vyko antrasis pirmaujančių pasaulio šalių diplomatinių patarėjų nacionalinio saugumo klausimais ir užsienio reikalų ministerijų politinių vadovų susitikimas dėl pagrindinių tvarios ir teisingos taikos Ukrainai atkūrimo principų.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad pagrindinė susitikimo tema buvo Ukrainos taikos formulė. Didžioji dauguma partnerių aiškiai pabrėžė būtinybę išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos teritorijos ir tai, kad neįmanoma bet kokia forma įšaldyti karo, nes tai tik suteiktų laiko pasirengti naujiems išpuoliams prieš Ukrainos teritoriją.
Ukrainos Pietų vadavietė: Rusija ruošiasi Krymo tilto sunaikinimui
15:05
Rusija tiesia geležinkelį laikinai okupuotose Zaporižios ir Chersono sričių dalyse, kad išvengtų visiškos blokados Krymo tilto sunaikinimo atveju, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė pulkininkė Natalija Humeniuk.
„Akivaizdu, kad jie jau rengia alternatyvų maršrutą, nes klausosi Ukrainos karinės žvalgybos ir jos vadovo pranešimų, kad yra papildomas statinys, kuris, aišku, bus likviduotas.
Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad tokio maršruto atsiradimas yra skirtas kaip pakaitalas, alternatyva. Jeigu jis bus nutiestas ir paleistas, tikėtina, kad taip priešas tikisi apsirūpinti pastiprinimu, ginklais, amunicija ir personalu“, – aiškino pulkininkė.
Paklausta, kaip Ukraina gali pasipriešinti tokiems planams, N.Humeniuk priminė, kad Ukraina jau ne kartą sakė, jog šiame kare labai svarbūs tolimojo nuotolio ginklai.
„Kodėl? Todėl, kad jis gali sunaikinti net tokius priešo planus“, – paaiškino ji.
Praėjusių metų lapkritį rusai paskelbė pradedantys tiesti geležinkelį iš Rostovo per Mariupolį ir Berdianską į Krymą. Ukrainos šaltiniai skelbia, kad geležinkelio bėgių statyba yra įsibėgėjusi.
Pirmadienį Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas perspėjo, kad rusams laikinai okupuotame Kryme jau ruošiamos staigmenos.
Jis nurodė, kad įvykiai bus aktyvūs ir apčiuopiami. Pasak A.Jusovo, planuojamos kombinuoto pobūdžio operacijos, t.y. kalbama ne tik apie vieną priemonę – jūrinius bepiločius dronus ar vien tik apie bepiločius orlaivius.
„Tai bus visapusiška staigmena okupantams“, – pabrėžė jis.
Praha ir Varšuva neplanuoja siųsti karių į Ukrainą
15:03
Lenkija ir Čekija antradienį pareiškė, kad neplanuoja siųsti karių į Ukrainą, tačiau reikalavo, kad visos Europos šalys tvirtai remtų Kyjivą, kovojantį su Rusijos invazija.
Abiejų šalių vadovai kalbėjosi kitą dieną po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pareiškė, kad Vakarų lyderiai neturėtų atmesti galimybės siųsti sausumos pajėgas padėti Ukrainai įveikti įsiveržusią Rusijos kariuomenę.
Prieš Višegrado grupės – keturių Vidurio Europos šalių aljanso – susitikimą Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas susitiko su čekų kolega Petru Fiala.
„Nesvarstome galimybės siųsti savo karių į Ukrainą ir šiuo klausimu laikomės tos pačios pozicijos kaip ir Čekija“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su P.Fiala sakė D.Tuskas.
„Šiandien, kaip ir Lenkijos bei Čekijos vyriausybės, turime sutelkti dėmesį į visapusišką paramą Ukrainos karinėms pastangoms“, – pridūrė D. Tuskas.
Abu vadovai kalbėjo apie bendrą požiūrį į Rusijos invaziją Ukrainoje, o D. Tuskas pažadėjo pritarti Čekijos planui, pagal kurį abi šalys kartu iš trečiųjų šalių pirks šaudmenų Kyjivui.
„Jei visos ES šalys būtų pasiryžusios padėti Ukrainai, kaip Lenkija ir Čekija, tuomet nereikėtų diskutuoti apie kitas paramos Ukrainai formas“, – pridūrė jis.
Abu lyderiai išreiškė pritarimą idėjai visame pasaulyje konfiskuoti Rusijos lėšas, kurių vertė, jų teigimu, siekia apie 300 mlrd. dolerių (276 mlrd. eurų). Jie tvirtino, kad šie pinigai galėtų būti panaudoti finansiškai remiant Ukrainą.
A.Navalno komanda neranda vietos, kur būtų galima pašarvoti opozicionierių
15:01
Opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno komanda negali rasti šarvojimo salės Maskvoje, kurioje galėtų surengti atsisveikinimo ceremoniją, nes laidojimo agentūros ir vietos atsisako suteikti tokią paslaugą. Tai pranešė A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš.
Pasak jos, politiko komanda kreipėsi į daugumą privačių ir valstybinių laidojimo agentūrų ir šarvojimo salių. Kai kuriose organizacijose jiems buvo pasakyta, kad patalpos užimtos, kitose atsisakyta teikti paslaugas vos paminėjus opozicionieriaus pavardę.
„Vienoje vietoje mums tiesiai šviesiai pasakė, kad laidojimo agentūroms uždrausta su mumis dirbti. Dieną ieškojus patalpų atsisveikinimui, paaiškėjo, kad jų nėra“, – teigė K.Jarmyš.
Plačiau skaitykite ČIA.
Graikijos specialusis pasiuntinys: ES ruošiasi konfiskuoti Rusijos pelną
15:00
Europos Sąjunga, kaip tikimasi, imsis veiksmų, kad būtų konfiskuotas Rusijos pelnas, gautas bloko teritorijoje, tačiau nebus raginama konfiskuoti turto, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Graikijos specialusis pasiuntinys.
Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos ragino perimti milijardus eurų įšaldyto Rusijos bankų ir kito turto, tačiau Europos partnerės, kurios baiminasi, kad dėl tokio žingsnio kitos šalys ims skubiai atitraukti pinigus iš Vakarų, tam nepritaria.
Graikijos specialusis nacionalinis pasiuntinys Ukrainai Spiras Lampridis teigė, kad europiečiai artėja link sutarimo dėl subtilesnio varianto – konfiskuoti pelną iš Rusijos investicijų ir valstybinio ar privataus turto, kad būtų įsteigtas Ukrainai skirtas fondas.
Europiečiai pasakys Rusijai, kad neleis jai pelnytis iš kapitalo, kurį sukaupė Europoje, todėl šis pelnas gali būti konfiskuotas, teigė S. Lampridis AFP, viešėdamas Vašingtone.
„Netrukus tai padarysime. Manau, kad tai kelių mėnesių klausimas“, – sakė jis ir pridūrė, kad Europos Komisija rengia teisinį ir praktinį įgyvendinimą.
Jis apskaičiavo, kad šis žingsnis atneš 50–60 mlrd. eurų. Ukrainai atstatyti prireiks maždaug 500 mlrd. eurų ar, tikėtina, daug daugiau.
„Tai menkniekis, bet vis dėlto [...] tai bent jau siekis parodyti jiems: pažiūrėkite, ką jūs padarėte, – kalbėjo jis apie Rusiją. – Negalite pakeisti jūsų sugriautų gyvenimų, bet bent jau galite prisidėti atstatant tai, ką sugriovėte.“
S. Lampridis teigė, kad pagal tarptautinę teisę brutalesnis Rusijos turto konfiskavimas yra visiškai neteisėtas.
„Praktiškai pačioje Rusijoje yra daug Vakarų bendrovių ar šalių turto, todėl galite įsivaizduoti, koks bus kitas žingsnis“, – sakė jis.
Kalbant apie pelno konfiskavimą, „žinoma, rusai į tai taip pat reaguos, bet net jei jie paduos mus į tarptautinius teismus, manau, kad mes laimėsime“, teigė jis.
Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai šeštadienį pažadėjo išsiaiškinti visus įmanomus kelius, kaip būtų galima panaudojant įšaldytą Rusijos turtą padėti Ukrainai pagal atitinkamas šalių teisines sistemas ir tarptautinę teisę.
Praeitą savaitę JAV paskelbė naujų sankcijų Rusijai, tačiau nebuvo numatyta priemonių Rusijos turtui konfiskuoti.
O.Scholzas atmeta kalbas apie Europos ir NATO karių siuntimą į Ukrainą
14:09
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė idėją, kad Europos šalys ir NATO siųstų savo karius į Ukrainą, po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad tai nėra neįmanoma.
„Tai, dėl ko nuo pat pradžių susitarėme tarpusavyje ir vieni su kitais, galioja ir ateityje, t. y., kad Ukrainos teritorijoje nebus jokių Europos ar NATO valstybių siunčiamų karių“, – žurnalistams sakė O.Scholzas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
Šis klausimas buvo aptartas Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime, Rusijos invazijai tęsiantis jau trečius metus.
Po daugiau kaip 20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų Vakarų šalių pareigūnų susitikimo Prancūzijos lyderis sakė, kad „padarysime viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti karo“.
„Šiandien nėra sutarimo oficialiai, patvirtintu būdu siųsti karius į sausumą. Tačiau kalbant apie dinamiką, nieko negalima atmesti“, – teigė E.Macronas spaudos konferencijoje Eliziejaus rūmuose.
Po A.Navalno mirties Vokietija persigalvojo dėl FSB žudiko
14:03
Po Aleksejaus Navalno mirties Vokietijos susidomėjimas galimu susitarimu dėl FSB žudiko Vadimo Krasikovo iškeitimo į Rusijos sulaikytus užsienio piliečius gerokai sumažėjo, skelbia laikraštis „Financial Times“ (FT), remdamasis JAV ir Vokietijos pareigūnais.
Pasak su šiuo klausimu susipažinusio šaltinio, pastarosiomis savaitėmis vyko derybos dėl V.Krasikovo iškeitimo į A.Navalną, žurnalistą Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV kariškį Paulą Whelaną. Po A.Navalno mirties Vokietija, kaip ir kitos Vakarų šalys, pareiškė, kad V.Putinas yra atsakingas už Rusijos opozicijos lyderio mirtį, ir, pasak gerai informuoto asmens, dabar Rusija neturi ką pasiūlyti mainais į žudiką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pasisekė dar vienam su A.Navalno byla susijusiam pareigūnui
13:59
Vyriausiasis tyrėjas Romanas Vidiukovas, kuris nagrinėjo baudžiamąsias bylas prieš Aleksejų Navalną, buvo paaukštintas pareigose. Pasak A.Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo direktoriaus Ivano Ždanovo, R.Vidiukovas paskirtas Rusijos tyrimų komiteto Vyriausiosios tyrimų valdybos viršininko pavaduotoju.
„Dar vienas A.Navalno nužudymo sąmokslininkas buvo paaukštintas“, – rašė I.Ždanovas.
Anksčiau, vasario 19 d., Vladimiras Putinas savo įsaku suteikė naują laipsnį Federalinės kalėjimų tarnybos vadovo pavaduotojui Valerijui Bojarinovui – jis tapo vidaus tarnybos generolu pulkininku.
Plačiau skaitykite ČIA.
Švedija teigia nenumatanti siųsti karių į Ukrainą
13:26
Švedija, kuri netrukus turėtų prisijungti prie NATO, antradienį pareiškė, kad šiuo metu nenumato siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą.
„Šiuo metu apie tai nekalbama“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas šalies visuomeniniam transliuotojui SVT kitą dieną po to, kai Stokholmui nebeliko kliūčių prisijungti prie transatlantinio karinio aljanso.
Jis reagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pirmadienio komentarus, jog Vakarų lyderiai neturėtų atmesti galimybės siųsti sausumos pajėgas, kad padėtų Ukrainai įveikti įsiveržusią Rusijos kariuomenę.
„Šiuo metu esame užsiėmę pažangios [karinės] įrangos siuntimu į Ukrainą“, – sakė U.Kristerssonas.
Vasario 20 dieną Stokholmas paskelbė, kad suteiks Ukrainai 7,1 mlrd. kronų (631,84 mln. eurų) paramos gynybai, įskaitant artilerijos sviedinius, oro gynybos priemones, laivus, minas, torpedas ir Ukrainos karių mokymą.
Kyjivas sako, kad jam labai trūksta ginkluotės ginantis nuo trečius metus vykstančios Rusijos invazijos.
U.Kristerssonas teigė, kad šiuo metu ukrainiečiai nereikalauja Vakarų sausumos pajėgų.
Jis sakė, kad atskirų NATO narių požiūris į dalyvavimą tarptautiniuose reikaluose skiriasi, „o Prancūzijos tradicija nėra tokia pati kaip Švedijos“.
NATO vadovas užkirto kelią diskusijoms apie karių siuntimą į Ukrainą
13:13
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti karių į Ukrainą, skelbia naujienų agentūra „Associated Press“.
Tai J.Stoltenbergas pareiškė pasirodžius pranešimams, kad kai kurios šalys, įskaitant Prancūziją, gali svarstyti galimybę siųsti savo karius į Ukrainą.
„NATO sąjungininkės teikia Ukrainai precedento neturinčią paramą. Mes tai darome nuo 2014 m., o po visiškos invazijos savo paramą dar padidinome. Tačiau nėra jokių planų, kad Ukrainoje būtų dislokuoti NATO koviniai daliniai“, – kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius.
Pirmadienį prieš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono organizuotą susitikiąm dėl pagalbos Ukrainai Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico paskelbė, kad kai kurios Šiaurės Atlanto aljanso ir Europos Sąjungos valstybės narės svarsto galimybę siųsti savo karius į Ukrainą dvišaliu pagrindu.
Tačiau po susitikimo paaiškėjo, kad tokios Europos šalys kaip Lenkija, Čekija ir Švedija nepritaria šiai idėjai, sakydamos, kad neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą.
Kremlius nurodė, kad, pažeidus vieną sąlygą, tiesioginis Rusijos ir NATO konfliktas taps neišvengiamas
12:51
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad tiesioginis Rusijos ir NATO konfliktas taps neišvengiamas, jei Aljanso kariuomenė pasirodys Ukrainoje.
Antradienį trumpos spaudos konferencijos Kremliuje metu D.Peskovo buvo paprašyta pakomentuoti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžius, kuriais jis pripažino, kad neatmeta galimybės į Ukrainą siųsti Europos šalių karių, jis prabilo apie neišvengiamą eskalaciją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos neteko pirmojo tanko „Abrams“
11:56
Socialiniuose tinkluose paviešintas vaizdo įrašas, kurį, kaip teigiama, užfiksavo Rusijos pajėgų bepilotis orlaivis. Jame matyti, kaip į vakarus nuo Avdijivkos dronas medžioja vieną iš ukrainiečiams perduotų tankų „Abrams“.
Vėliau viename iš kadrų matyti, kad tas pats tankas dega, matyt, dėl drono smūgio.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kaip padaryti V.Putino gyvenimą neįmanomą
11:37
Griežtinant ir plečiant sankcijas galima padaryti daug daugiau, sako analizės centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos asocijuotasis bendradarbis Timothy Ashas savo komentare.
„Nors naujasis paketas yra sveikintinas, yra daug ir pagrįstų nusiskundimų, kad sankcijos neveikia taip, kaip tikėtasi, ir kad reikia padaryti daugiau“, – pastebi T.Ashas.
Pasak jo, Vakarų sankcijos pakenkė Rusijos ekonomikai, bet jos nesužlugdė. Dėl to jos karinė mašina galėjo susilpnėti, bet ne tiek, kad pasikeistų V.Putino noras kariauti su Ukraina.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“: Šiaurės Korėjos draugystė su V.Putinu gali būti pražūtinga
11:33
Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė apie 6700 konteinerių, kuriuose gali būti apie 3 mln. 152 mm kalibro šovinių, pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras Shin Won-sik, kurį cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
Pasak straipsnio, Rusija mainais Šiaurės Korėjai tiekia maisto produktus, žaliavas ir ginklų gamybai naudojamas dalis. Pietų Korėjos gynybos ministras įvardijo, kad maisto siuntos Pchenjanui padėjo stabilizuoti būtiniausių prekių kainas.
Jei ginklų tiekimas ir toliau bus plečiamas, Shin Won-sik mano, kad Rusija perduos Šiaurės korėjai vis daugiau karinių technologijų, o tai gali padidinti Pchenjano galimybes kelti grėsmę regionui.
Pietų Korėjos centrinis bankas apskaičiavo, kad Šiaurės Korėjos metinė ekonomika sudaro apie 25 mlrd. dolerių, o šaliai labai reikia maisto produktų, naftos, statybinių medžiagų ir užsienio valiutos tarptautinei prekybai. Kim Jong Uno Rusijai tiekiamų ginklų vertė tikriausiai siekia kelis milijardus dolerių, o iš Vladimiro Putino gaunama parama yra vienas didžiausių Šiaurės Korėjos lyderių pasiekimų nuo jo atėjimo į valdžią maždaug prieš 12 metų.
Anksčiau publikuotoje Jungtinių Valstijų valstybės departamento ataskaitoje pažymėta, kad nuo 2023 m. rugsėjo Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė daugiau kaip 10 tūkst. konteinerių su šaudmenimis ar su šaudmenimis susijusiomis medžiagomis.
Iš viso 7,4 tūkst. konteinerių per Rytų uostą pristatė Rytų krovos kompanija. Be to, dalis amunicijos buvo atgabenta per Dunojaus jūrų raketų bazę, pažymėjo „Bloomberg“.
Pietų Korėjos atstovas Jungtinėse Tautose Hwang Joon Kookas pareiškė, kad Šiaurės Korėja, perdavusi Rusijai savo trumpojo nuotolio balistines raketas, naudoja Ukrainą kaip branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų bandymų poligoną. Jis priminė, kad Šiaurės Korėjos suteiktos trumpojo nuotolio raketos gruodžio ir sausio mėn. buvo ne kartą paleistos į Ukrainą.
O.Scholzas gina savo atsisakymą siųsti ilgojo nuotolio raketas Ukrainai
11:21
Kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Vokietija negali kopijuoti Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos veiksmų ir siųsti ilgojo nuotolio raketas į Ukrainą.
Nepaisydamas spaudimo pačioje Vokietijoje ir Kyjivo raginimų pritarti šių raketų tiekimui, O.Scholzas ne kartą atsisakė nusiųsti Ukrainai vokiškų raketų „Taurus“.
Vis dėlto Vokietija išlieka antra pagal dydį ginklų Ukrainai tiekėja po JAV.
Nors Berlynas suteikė oro gynybos sistemų, tankų, kovos mašinų ir artilerijos, kad padėtų Ukrainai kovoti su plataus masto Maskvos invazija, Vokietija baiminasi, kad „Taurus“ gali būti panaudotos prieš taikinius toli Rusijos teritorijoje.
Aiškindamas savo sprendimą O.Scholzas nurodė, kad „Vokietijos kariai jokiu būdu neturi būti siejami su taikiniais, kuriuos pasiekia ši sistema“.
„Tai yra labai tolimo nuotolio ginklas, ir tai, ką daro britai ir prancūzai, kalbant apie taikinių nustatymą [...], negali būti daroma Vokietijoje“, – sakė O.Scholzas Vokietijos spaudos agentūros DPA surengtoje konferencijoje.
„Mano nuomone, būtų nepateisinama, jei mes tokiu pačiu būdu dalyvautume taikinių atrankoje“, – pridūrė jis, nepatikslindamas ką turi omenyje.
Prancūzija ir JK tiekia Kyjivui sparnuotąsias raketas SCALP („Storm Shadow“), kurių veikimo nuotolis yra apie 250 kilometrų.
Raketos „Taurus“ gali nuskrieti dvigubai toliau ir pasiekti taikinius esančius iki 500 km atstumu.
Šiuo metu Kyjivas prašo Vakarų suteikti daugiau šaudmenų ir ginklų savo kariams, bandantiems atremti Rusijos puolimą.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad artilerijos ir tolimojo nuotolio pajėgumų trūkumas suteikia Maskvai pranašumą kare.
Vokietijoje O.Scholzui taip pat daromas vis didesnis spaudimas pristatyti „Taurus“ Ukrainai.
Praėjusią savaitę žymūs jo koalicijos nariai balsavo už opozicijoje esančių konservatorių parlamente pateiktą pasiūlymą, raginantį O.Scholzą pritarti pristatymui.
„Mane stebina, kad kai kurie žmonės [...] net nesusimąsto, ar tai, ką darome, galėtų nulemti dalyvavimą kare“, – pirmadienį sakė Vokietijos kancleris.
Nors atsisako nusiųsti „Taurus“, O.Scholzas ragina kitas Europos Sąjungos šalis labiau padėti Ukrainai, JAV Kongresui toliau blokuojant Vašingtono paramą Kyjivui.
Karybos ekspertas: didesnio Rusijos puolimo galime tikėtis ne anksčiau nei gegužę
10:33
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys pirmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje įvertino padėtį fronto linijoje ir paaiškino, kaip įrengiamos gynybinės linijos.
Pasak jo, Rusijos pajėgos toliau bando stumtis Kupjansko, Časiv Jaro link, tolyn nuo okupuotos Avdijivkos ir Pietuose, kur mėginama likviduoti pernai ukrainiečių įmuštą kylį taip vadinamoje Surovikino gynybos linijoje.
„Beveik visur rusai turi nedidelių taktinių pasiekimų, bet iš esmės ukrainiečių gynyba niekur nesugriuvo ir laikosi“, – rašė ekspertas.
E.Papečkys pažymėjo, kad nesutinka su priekaištais, kad nauja gynybos linija nebuvo įrengta už Avdijivkos ir tai lėmė Rusijos pajėgų pasistūmėjimą pirmyn.
„Tokiu atveju nauja gynybos linija įrengiama šiek tiek toliau, pasiliekant erdvės atsitraukimui ir priešui stabdyti, kad jis „neperšoktų“ per liniją persekiodamas gynėjus ir, kaip sakoma. „sėdėdamas ant jų pečių“. Taigi, dabar už Avdijivkos vyksta pakankamai sėkmingas stabdymas.“
Labai daug tikėtis iš naujos linijos nereikėtų, atkreipė dėmesį karybos ekspertas, tačiau mano, jog jos turėtų pakakti galutinai stabilizuoti padėčiai.
„Kodėl? Nes jos rusai nepasieks iš karto visomis pajėgomis. Užtruks, kol bus pritrauktos pagrindinės jėgos, bus išžvalgyta ir sutelkti resursai“, – aiškino E.Papečkys.
Jis taip pat dėstė, kad toliau linija bus stiprinama, įrengiami nauji jos ruožai, priklausomai nuo fronto linijos konfigūracijos: „Labai gali būti (greičiausiai taip ir bus), kad svorio centras nuo Avdijivkos persikels kitur, greičiausiai į Časiv Jarą ir Kupjansko kryptimi“.
„Ir šiaip, įtvirtinimai buvo, yra ir bus svarbūs ateityje, bet atsirado naratyvas pervertinti jų reikšmę. Tai yra tik viena sudėtingos sistemos dalis. Ji reikalauja daug resursų, o priešui kur nors pavojingai prasiveržus gali tekti atsitraukti iš viso ruožo, ir milžiniškas įdarbis tampa beverčiu. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl sudėtingi įtvirtinimai neįrengiami prie pat sienos, o pasiliekama erdvė priešo stabdymui, „apskabant“ jo puolamąją grupuotę ir trukdant jai susitelkti prie pagrindinės gynybos ribos“, – rašė ekspertas.
E.Papečkys įvertino ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino skambutį Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kurio tikslas neva buvo pasveikinti jį su 70-uoju gimtadieniu.
„Tiek paskelbė Kremliaus spaudos tarnyba. Tuo tarpu turkiški šaltiniai teigia, kad buvo susitarta dėl susitikimo balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Tai leidžia didesnio Rusijos puolimo tikėtis ne anksčiau nei gegužę. Kol kas matome didelį aktyvumą fronte, bet ne kryptingą, suplanuotą puolamąją operaciją, siekiant giliau ir pavojingiau prasiveržti.“
Vengrijos pritarimas ratifikuoti Švedijos narystę NATO, E.Papečkio nuomone, yra labai didelis Kremliaus režimo fiasko: „Ilgalaikėje perspektyvoje Rusija žalingas agresijos prieš Ukrainą pasekmes jaus dešimtmečius.“
Ukrainos pajėgos skelbia numušusios 11 rusų dronų ir 2 raketas
10:09
Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė praėjusią naktį numušusios 11 rusų dronų ir dvi raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą keliomis balistinėmis raketomis „Iskander-M“ iš Rusijos Voronežo srities, keturiomis valdomomis aviacinėmis raketomis Ch-59 ir viena raketa Ch-31P iš laikinai okupuotų Ukrainos Chersono ir Donecko sričių dalių, taip pat 13 iš Rusijos Kursko srities paleistų „Shahed“ tipo dronų.
Ukrainiečiams pavyko numušti dvi raketas Ch-59 ir 11 dronų virš Charkivo, Sumų, Dnipropetrovsko, Chmelnyckio ir Kirovohrado sričių.
Izraelis suteiks Ukrainai perspėjimo apie oro atakas sistemas
09:44
Izraelis planuoja aprūpinti Ukrainą ankstyvojo perspėjimo apie Rusijos oro atakas sistemomis, pareiškė Izraelio nuolatinis atstovas Jungtinių Tautų organizacijoje Giladas Erdanas.
„Izraelis siekia aprūpinti Ukrainą išankstinio perspėjimo apie raketų ir dronų atakas sistemomis“, – sakė diplomatas.
Pasak jo, Izraelis „mielai dalijasi šiuo potencialu su savo draugais ukrainiečiais“.
G.Erdanas taip pat pažymėjo, kad pirmosiomis dienomis po Rusijos plataus masto invazijos pradžios Izraelis išsiuntė Ukrainai daugiau kaip 100 tonų humanitarinės įrangos. Be to, „šimtai ukrainiečių buvo gydomi Izraelio ligoninėse ir reabilitacijos centruose“.
2022 m. rugsėjo mėn. žiniasklaida pranešė, kad Izraelio ginklų gamintojas tiekė Ukrainai priešlėktuvines sistemas per Lenkiją, pažymėdama, kad pardavimai buvo vykdomi per Varšuvą, siekiant apeiti Tel Avivo atsisakymą parduoti pažangius ginklus Ukrainai.
Skelbiama, kad bendrovė informavo Izraelio saugumo ministeriją, kad parduoda ginklus Lenkijai, nors ji apsimetė nežinanti, kad pastaroji po to perduoda ginklus Kyjivui, jog šis juos panaudotų prieš Rusiją.
Izraelis prie savo sienų su Gazos Ruožu, Libanu ir Sirija dislokuoja bepiločių orlaivių gynybos sistemas ir yra laikomas pasauliniu lyderiu šios technologijos kūrime, į kurį įsitraukė kelios Izraelio įmonės – „Israel Aerospace Industries“, „Elbit“, „MCTECH“, „Spear“ ir „Avnon Group“.
„The New York Times“ papasakojo apie elitinį Ukrainos žvalgybos dalinį, kurį apmokė CŽA
09:39 Atnaujinta 10:25
Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūra (CŽA) prieš 8 metus pradėjo rengti elitines ukrainiečių pajėgas. Teigiama, kad specialiajam daliniui priklausė dabartinis Ukrainos karinės žvalgybos vadovas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas, skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“.
„Generolas Budanovas buvo kylanti 2245-ojo padalinio žvaigždė. Jis garsėjo drąsiomis operacijomis už priešo linijos ir palaikė glaudžius ryšius su CŽA. Agentūra jį apmokė, taip pat ėmėsi neįprasto žingsnio ir nusiuntė jį į Walterio Reedo nacionalinį karo medicinos centrą Merilende reabilitacijai po to, kai jis buvo sužeistas į dešinę ranką per kovas Donbase“, – pažymėjo „The New York Times“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:05
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per paskutinę parą likvidavo 850 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje pasiekė 411,5 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikintas vienas tankas, 16 šarvuotųjų kovos mašinų, 16 artilerijos sistemų, 28 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 8 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 22 Rusijos bepiločius orlaivius ir 2 sparnuotąsias raketas.
Amputuoti pirštai ir nesibaigiantis smurtas: į laisvę ištrūkę ukrainiečiai atsivėrė apie rusų žiaurumus
08:51
Kai miestą okupuoja Rusijos kariuomenė, būti šaukiamojo amžiaus vyru yra ypač pavojinga, net jei esi civilis. Karui Ukrainoje trunkant jau dvejus metus, Latvijos leidinys TVNET pasakoja dviejų ukrainiečių istorijas, ką jie išgyveno nelaisvėje Ukrainoje.
Kai 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, 31 metų Mikita Chorbanas studijavo ir dirbo ligoninėje Andrijivkoje, Kyjivo srityje.
Pačiomis pirmosiomis karo dienomis iš Andrijivkos tolumoje matėsi dūmai ir girdėjosi sprogimai. Po kelių dienų rusų technikos kolonos pradėjo važiuoti į netoliese esančią Makarivą – po to paaiškėjo, kad okupantai ten nužudė daugiau kaip 200 civilių gyventojų.
Mikita norėjo pabėgti su šeima. Daiktai jau buvo supakuoti ir sudėti į automobilį, tačiau tuo metu nebuvo kur įsipilti degalų.
Šeštą invazijos dieną į Andrijivką įžengė rusų kariuomenė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai: Rusijos pajėgos užėmė dar dvi gyvenvietes netoli Avdijivkos
08:41 Atnaujinta 10:19
Rusai užėmė dar dvi gyvenvietes netoli Avdijivkos, vėlų pirmadienio vakarą paskelbė stebėsenos projekto „DeepState“ analitikai.
Pažymima, kad kalbama apie Stepovę ir Sievernę – vietoves Donecko srityje. Jos yra netoli Lastočkynės, iš kurios, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešimo, paskutinėmis dienomis buvo išvesta Ukrainos kariuomenė.
„Priešas pasistūmėjo link Orlivkos, Berdyčių ir Tonenkės. Priešas užėmė Stepovę ir Sievernę“, – teigiama pranešime.
Pažymėtina, kad oficialaus šios informacijos patvirtinimo iš karinės vadovybės kol kas nėra.
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai pažymėjo, kad pirmadienį paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kad Rusijos kariai įžengė į pietrytinę Pivdenės (į vakarus nuo Avdijivkos) dalį. Analitikai nurodė, jog Rusijos karo vadai tvirtina, kad jų pajėgos visiškai užėmė Pivnišnę ir Tonenkę ir įžengė į rytinį Orlivkos pakraštį, tačiau ISW neužfiksavo jokių vaizdinių šių teiginių įrodymų.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos tęsiasi poziciniai mūšiai Novobachmutivkos, Stepovės ir Berdyčivo apylinkėse, o į pietvakarius nuo Avdijivkos – ties Pervomaiske ir Nevelske.
Analitikai pranešė, kad į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos veikia Rusijos oro žvalgybos 15-osios motorizuotosios šaulių brigados „Juodieji husarai“ ir taip vadinamos Donecko liaudies respublikos 114-osios motorizuotosios šaulių brigados daliniai. O Stepovės rajone – Rusijos 1-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados „Sloviansk“ daliniai.
Rusų gubernatorius: po Ukrainos drono atakos Rusijos pasienio kaime žuvo 3 žmonės
08:25
Rusijos pasienio kaime Počajeve Ukrainos dronas pirmadienį pataikė į automobilį, žuvo trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.
Počajevas yra mažiau nei už 5 km nuo Ukrainos sienos Rusijos Belgorodo regione, kuris, anot Maskvos, ne kartą tapo Kyjivo pajėgų taikiniu.
„Ukrainos kariuomenė atakavo automobilį su dronu kamikadze Graivorono rajono Počajevo kaimo pakraštyje“, – sakė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
„Automobilyje buvo statybininkai. Mano dideliam sielvartui, trys civiliai mirė nuo sprogimo sukeltų žaizdų“, – sakė jis.
Nuo tada, kai Maskva prieš dvejus metus pradėjo puolimą prieš Ukrainą, Rusijos Belgorodo ir kiti pasienio regionai buvo nuolat apšaudomi ir atakuojami dronų.
Praėjusį mėnesį regiono sostinė Belgorodas pradėjo evakuoti šimtus gyventojų po to, kai, pareigūnų teigimu, gruodžio pabaigoje per Ukrainos išpuolį žuvo 25 žmonės.
E.Macronas paskelbė apie koaliciją, sieksiančią aprūpinti Ukrainą ilgo nuotolio raketomis
08:23
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie koalicijos, kuri aprūpins Ukrainą „vidutinio ir ilgojo nuotolio raketomis ir bombomis“, sukūrimą.
Pasak Prancūzijos prezidento, nuspręsta „sukurti koaliciją giluminiams smūgiams, taigi ir vidutinio bei ilgojo nuotolio raketoms ir bomboms“, rašo „Le Monde“.
E.Macronas paragino Europos šalis gaminti daugiau amunicijos Ukrainai.
„Per ateinančias dešimt dienų dėsime visas šias pastangas. Palaikome ryšius su daugeliu Europos ir ne Europos šalių, kurios turi amunicijos“, – sakė jis.
Jis paaiškino, kad artimiausiu metu Europa galės aprūpinti Ukrainą tik savo sandėliuose turima amunicija. „Akivaizdu, kad neturime žadėto milijono šaudmenų“, – pripažino jis.
„Šiandien mūsų pateiktos iniciatyvos bus aptartos, o po 10 dienų gausite aiškų atsakymą su rimta darbotvarke“, – pridūrė Prancūzijos prezidentas, pridūręs, kad ne visos šios iniciatyvos detalės gali būti paviešintos.
Analitikai: Rusijos pajėgos susigrąžino strateginę inciatyvą visoje fronto linijoje
07:04
Rusijos pajėgos susigrąžino iniciatyvą visoje fronto linijoje ir galės vykdyti puolamąsias operacijas kada panorėję ir kur panorėję, rašoma naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Analitikai pažymėjo, kad rusai susigrąžino šią iniciatyvą po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, kuris prasidėjo 2023 m. birželį. Dabar, kaip teigia analitikai, rusų vadovybė galės nustatyti būsimų puolamųjų operacijų Ukrainos teritorijoje laiką, vietą ir mastą.
Ekspertai taip pat pabrėžė, kad jeigu Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2024 m. vykdys aktyvią gynybą palei visą fronto liniją, tokiu būdu jos perduos strateginę iniciatyvą Rusijai. Jos pajėgos galės manevruoti rezervais ir spręsti, kaip ir kur paskirstyti išteklius, priversdami Ukrainą imtis gynybinių veiksmų tol, kol strateginę iniciatyvą turės Rusijos Federacija.
Analitikai teigia, kad Ukrainos pajėgos galėtų atimti iš Rusijos šiuos pajėgumus, jei turėtų pakankamai lėšų mesti iššūkį Rusijos iniciatyvai ir šiais metais vykdyti savo puolamąsias operacijas.
V.Zelenskis: D.Trumpas dėl pagalbos Ukrainai yra V.Putino pusėje
06:59
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Donaldą Trumpą, kad jis stoja Rusijos vadovo Vladimiro Putino pusėn ir perspėjo, kad be naujos Jungtinių Valstijų pagalbos Kyjivui gali žūti milijonai žmonių.
Ukrainos lyderis kalbėjo televizijai CNN naujausiame interviu, duodamame JAV televizijai, tuo metu, kai prezidentui Joe Bidenui sunkiai sekasi ištrūkti iš aklavietės Kongrese, kur D.Trumpo Respublikonų partijos nariai Atstovų Rūmuose priešinasi leidimui suteikti 61 mlrd. dolerių (56,21 mlrd. eurų) naują paramą Ukrainai.
Remiantis pirmadienį paskelbtomis interviu ištraukomis, V.Zelenskis sakė, kad „negali suprasti, kaip Donaldas Trumpas gali būti Putino pusėje“, ir pridūrė, kad tai „neįtikėtina“.
Pažymėdamas, kad D.Trumpas, respublikonų favoritas mesti iššūkį J.Bidenui lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, buvo susitikęs su Rusijos prezidentu jo kadencijos metu, V.Zelenskis teigė nemanąs, kad D.Trumpas supranta V.Putiną.
„Manau, kad Donaldas Trumpas nepažįsta Putino, – sakė V.Zelenskis. – Nemanau, kad jis supranta, jog Putinas niekada nesustos.“
D.Trumpas JAV paramą pavadino pinigų švaistymu ir rinkimų kampanijoje siekė susieti diskusijas dėl Ukrainos su J.Bideno politika migrantų, siekiančių patekti per Meksikos sieną, atžvilgiu.
Respublikonų senatorius, palaikantis D.Trumpą, Jamesas Davidas Vance'as šį mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje teigė, kad JAV pagalba „iš esmės nepakeis tikrovės mūšio lauke“.
V.Zelenskis pakvietė J.D.Vance'ą aplankyti fronto liniją, sakydamas, kad „jis supras, kad bus nužudyti milijonai žmonių“ be naujos JAV paramos.
Neseniai Rusija pasiekė pirmąją per ilgus mėnesius pergalę Ukrainoje, kai užėmė Avdijivką rytiniame Donecko regione, o Ukrainos kariai kalba apie didelį amunicijos trūkumą.
E.Macronas: Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje galimybė ateityje neatmetama
06:42
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
Šis klausimas buvo aptartas Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime, Rusijos invazijai tęsiantis jau trečius metus.
Po daugiau kaip 20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų Vakarų šalių pareigūnų susitikimo Prancūzijos lyderis sakė, kad „padarysime viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti karo“.
„Šiandien nėra sutarimo oficialiai, patvirtintu būdu siųsti karius į sausumą. Tačiau kalbant apie dinamiką, nieko negalima atmesti“, – teigė E.Macronas spaudos konferencijoje Eliziejaus rūmuose.
E.Macronas atsisakė pateikti išsamią informaciją apie tai, kurios šalys svarsto galimybę siųsti karius, sakydamas, kad nori išlaikyti tam tikrą „strateginį dviprasmiškumą“.
Susitikime dalyvavo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, taip pat Baltijos šalių lyderiai. Jungtinėms Valstijoms atstovavo vyriausiasis diplomatas Europoje Jamesas O'Brienas, o Jungtinei Karalystei – užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas.
A.Duda sakė, kad karščiausia diskusija vyko dėl to, ar siųsti karius į Ukrainą, ir „šiuo klausimu nebuvo pasiektas susitarimas. Čia nuomonės skiriasi, bet tokių sprendimų nėra“.
Lenkijos prezidentas pareiškė, kad tikisi, jog „artimiausiu metu galėsime kartu paruošti dideles šaudmenų siuntas Ukrainai. Dabar tai yra svarbiausia. To Ukrainai tikrai reikia“.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pirmadienį buvo pareiškęs, kad kai kurios ES ir NATO valstybės narės svarsto galimybę siųsti karius į Ukrainą.
Jis nepateikė jokio savo komentarų šaltinio, sakydamas, kad nėra įgaliotas detalizuoti.
Anksčiau E.Macronas paragino Europos lyderius užtikrinti žemyno „kolektyvinį saugumą“ teikiant tvirtą paramą Ukrainai, kuri pastaraisiais mėnesiais susidūrė su nuožmesnėmis Rusijos atakomis mūšio lauke.
„Ypač pastaraisiais mėnesiais matome, kad Rusija darosi nuožmesnė“, – teigė E.Macronas.
E.Macronas pabrėžė, kad reikia stiprinti saugumą, kad ateityje būtų užkirstas kelias bet kokiems Rusijos išpuoliams prieš kitas šalis. Estija, Lietuva ir Latvija, taip pat gerokai didesnė Lenkija laikomos vienais iš galimų būsimų Rusijos ekspansionizmo taikinių. Visos keturios šalys yra ištikimos Ukrainos rėmėjos.
Estijos užsienio reikalų ministras anksčiau šį mėnesį sakė, kad NATO turi maždaug trejus ar ketverius metus sustiprinti savo gynybą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kalboje paragino Paryžiuje susirinkusius lyderius „užtikrinti, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas negalėtų sunaikinti mūsų pasiekimų ir išplėsti savo agresijos į kitas šalis“.
Kelios Europos šalys, įskaitant Prancūziją, išreiškė paramą Čekijos iniciatyvai pirkti šaudmenis ir šovinius už ES ribų, teigė susitikimo dalyviai.
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte sakė, kad jo šalis nusprendė šiam tikslui skirti daugiau kaip 100 mln. eurų.
Be to, E.Macronas teigė, kad bus pradėta kurti nauja koalicija, kuri toliau mobilizuos valstybes, galinčias tiekti vidutinio ir ilgo nuotolio raketas; Prancūzija praėjusį mėnesį paskelbė apie 40 papildomų ilgo nuotolio sparnuotųjų raketų „Scalp“ pristatymą.
Europos šalys nerimauja, kad JAV sumažins paramą, kol pagalba Kyjivui yra svarstoma Kongrese. Jos taip pat bijo, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali grįžti į Baltuosius rūmus ir pakeisti JAV politikos kryptį žemyno atžvilgiu.
Konferencija Paryžiuje surengta po to, kai Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė neseniai pasirašė 10 metų trukmės dvišalius susitarimus su Ukraina, taip parodydamos tvirtą ilgalaikės paramos ženklą.
