Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kremliaus draugai Europoje: nuo politikos marginalų iki Prancūzijos verslo banginių

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Šaltinis: 15min
0
A A

Kremliui Europos Sąjungoje žūtbūt reikia šalininkų, kurie užsiimtų Maskvos interesų lobizmu. Rusijos penktosios kolonos vaidmenį ES atlieka tiek dešinieji, tiek kairieji radikalai. Vis dėlto, jeigu Vladimiro Putino režimas remtųsi vien tik politikos marginalais, jo įtaka Briuselyje ir didžiosiose Europos sostinėse būtų nepalyginamai mažesnė negu yra dabar. Rusijos interesus ES palaiko ir gerokai didesnę įtaką turintys politikos ir verslo atstovai, rašo naujienų svetainė bloombergview.com.

Radikalai yra labiausiai girdimi ir pastebimi dėl savo viešų išsišokimų ir reiškiamų simpatijų V.Putinui. Prieš imigraciją ir ES nusistačiusios

Antai Didžiosios Britanijos populistinės partijos „Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija“ (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as teigė, kad Vakarai turėtų nustoti prieštarauti Rusijos veiksmams Ukrainoje ir su Kremliumi sudaryti prieš islamo ekstremizmą nukreiptą sąjungą.

Iš kraštutinės kairės partijų garsiausiai simpatijas V.Putinui reiškia Vokietijos partija „Die Linke“, kuri yra Rytų Vokietijos komunistų partijos įpėdinė.

Prancūzijos kraštutinės dešinės partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė Marine le Pen yra dar viena V.Putino gerbėja Vakarų Europoje. O štai Austrijos radikalių dešiniųjų „Laisvės partijos“ vadovas Heinzas Christianas Strache vadina Rusijos prezidentą „tikru demokratu“.

Iš kraštutinės kairės partijų garsiausiai simpatijas V.Putinui reiškia Vokietijos partija „Die Linke“, kuri yra Rytų Vokietijos komunistų partijos įpėdinė.

Lapkričio pradžioje nemažai kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų politikų iš ES vyko į Donbaso pseudorespublikose vykusius „rinkimus“. Šiame farse, kurio rezultatų nepripažino net Maskva, Europos šalių radikalai atliko „stebėtojų“ vaidmenį.

Nors kraštutinės dešinės partijos ir stiprina savo pozicijas Vakarų Europoje, tačiau didžioji dalis šių šalių sisteminių partijų yra nusiteikusios prieš jas ir mažai tikėtina, kad šie V.Putino rėmėjai pradėtų kontroliuoti pagrindinių ES šalių parlamentus.

Kitaip tariant, V.Putino įtaka ES būtų minimali, jeigu dabartinis Kremliaus režimas remtųsi šiais politikos marginalais. Tačiau Rusijos valdžia turi kur rimtesnį užnugarį ES.

Vienas iš jų yra buvęs Vokietijos Brandenburgo žemės premjeras ir Vokietijos socialdemokratų partijos pirmininkas Matthiasas Platzeckas. Jis yra ilgametis buvusio Vokietijos kanclerio ir V.Putino draugo Gerhardo Schroederio sąjungininkas, o šiuo metu vadovauja Vokietijos – Rusijos forumui.

Neseniai M.Platzeckas pareiškė, kad Krymo okupacija turi būti įteisinta remiantis tarptautine teise, kad „būtų priimtina visiems“. 

Neseniai M.Platzeckas pareiškė, kad Krymo okupacija turi būti įteisinta remiantis tarptautine teise, kad „būtų priimtina visiems“. Tiesa, pats politikas prokremliškas savo pažiūras teisina pragmatiškumu.

„Putinas, ir tikriausiai Rusija, turi kitą vertybių sistemą, kuri ne visada sutampa su mūsų. Tačiau valstybės praeitis neturi tapti kriterijumi ją teisiant. Jis bent jau racionalus žmogus, blaivaus mąstymo politikas. Galiu lažintis dėl jo racionalumo. Ir mes nežinome, kas ateis po jo“, – ditirambus V.Putinui gieda M.Platzeckas.

Prancūzijos laikraštis „Le Monde“ pradėjo spausdinti straipsnių seriją „Putino tinklas Prancūzijoje“. Šiuose straipsniuose rašoma, kad neseniai Maskvos Vnukovo oro uoste žuvęs Prancūzijos naftos milžinės „Total“ vadovas Christophe'as de Margerie buvo ne vienintelis Rusijai palankus šalies verslininkas.

Kitos Prancūzijos energetikos bendrovės „GDF Suez“ vadovas Jeane'as Francois Cirellis pripažįsta, kad palaiko draugiškus santykius su Rusijos ambasadoriumi Paryžiuje, ir aiškina, kad politika neturėtų trukdyti verslui. Paklaustas, ką mano apie Krymo okupaciją, J.F.Cirellis teigė, kad šis Rusijos veiksmas buvo „šiek tiek nepadorus“.

Prancūzijos energetikos bendrovės „GDF Suez“ vadovas Jeane'as Francois Cirellis pripažįsta, kad palaiko draugiškus santykius su Rusijos ambasadoriumi Paryžiuje, ir aiškina, kad politika neturėtų trukdyti verslui. 

Kitų didžiųjų Prancūzijos bendrovių, tokių kaip banko „Societe Generale“ ar mažmeninės prekybos tinklo „Auchan“, turinčių verslo interesų Rusijoje, vadovai taip pat nėra itin patenkinti Vakarų sankcijomis Kremliui.

V.Putiną palaiko ir Prancūzijos centro dešinės opozicijos partija UMP. Jos atstovas šalies parlamente Thierry Mariani „Le Monde“ neseniai pareiškė: „Europoje yra du stiprūs valstybių vadovai. Tai Merkel ir Putinas – žmogus, galvojantis apie savo žmones, kai vykdo savo politiką“.

Dar vienas įtakingas imperialistinės Kremliaus politikos rėmėjas yra Čekijos prezidentas Milošas Zemanas.

Būtent jis ir tikino, kad Rusija turi teisę į Krymą, o atkartodamas Maskvos propagandą Ukrainos patriotus čekas palygino su naciais.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min