TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Italija ir Graikija: kodėl nenorite mums padėti ir priimti migrantų?

Kitos ES šalys vangiai priima pabėgėlius iš Graikijos ir Italijos, nors tai padaryti yra įsipareigojusios
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Kitos ES šalys vangiai priima pabėgėlius iš Graikijos ir Italijos, nors tai padaryti yra įsipareigojusios
Šaltinis: 15min
8
A A

Iš Graikijos ir Italijos, šalių, į kurias patenka daugiausia prieglobsčio prašytojų iš Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regionų, skrieja nepasitenkinimas kitomis ES narėmis. Graikai ragina Bendrijos šalis aktyviau dalyvauti migrantų perkėlimo programoje, o italai norėtų, kad europiečiai pasektų Vokietijos pavyzdžiu ir priimtų daugiau pabėgėlių, skelbia „EUobserver“.

„Šiuo metu turime 7 tūkst. žmonių, kurie yra paruošti perkėlimui. Bet dar nesulaukėme nė vieno kreipimosi iš ES šalių, kurios yra įsipareigojusios šiuos žmones priimti“, – pareiškė Graikijos migracijos ministras Yannis Mouzalas.

Ministro teigimu, rugsėjį Graikijos pareigūnai leisis į kelionę po ES šalių sostines ir ragins partnerius „įvykdyti įsipareigojimus, dėl kurių buvo susitarta“.

Aikštingas Višegrado ketvertas

Graikijoje yra įstrigę per 58 tūkst. migrantų. Žmonių čia pradėjo daugėti po to, kai šiaurinės Graikijos kaimynės uždarė savo sienas migrantams.

O pastariesiems būtent Graikija ir Italija yra pagrindiniai uostai, į kuriuos atvykstama. Nors šiais metais migrantų į Europą atvyksta mažiau, nuo sausio į Graikiją atkeliavo daugiau nei 163 tūkst., o į Italiją – 100 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Tokie Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros duomenys.

Žmonių šioms šalims, kartu kovojančioms su besitęsiančia ekonomine krize, akivaizdžiai per daug. Stovyklos ir priėmimo centrai, kuriuose apgyvendinami migrantai, apšiurę ir perpildyti, juose dažnai nebūna vandens ir elektros.

Nors Europos Komisija liepą Graikijai ir Italijai skyrė papildomus 11 mln. eurų, Y.Mouzalas pripažino, kad vyriausybė galutinai modernizuoti migrantų priėmimo centrus žada tik iki Kalėdų.

Perskirstyti buvo numatyta 160 tūkst. žmonių, tačiau šią savaitę naujus namus buvo radę vos kiek mažiau nei 4 tūkst. pabėgėlių, o prieš schemą piestu stojasi Vengrija ir Slovakija.

Tiesa, Graikijai ir Italijai turėtų padėti kitos ES narės – pagal praėjusiais metais suderintą perkėlimo schemą atsakomybė už pabėgėlių priėmimą paskirstoma po visą Bendriją. Tokiam planui pritarė daugelis ES priklausančių šalių.

Perskirstyti buvo numatyta 160 tūkst. žmonių. Tačiau šią savaitę naujus namus buvo radę vos kiek mažiau nei 4 tūkst. pabėgėlių, o prieš schemą piestu stojasi Vengrija ir Slovakija.

Vengrai rudenį migrantų priėmimo klausimu rengia referendumą, o neseniai pirmininkavimą ES perėmusi Slovakija jau patikino nė neketinanti svarstyti planų dėl Dublino konvencijos reformos, pagal kurią šalims, atsisakančios priimti pabėgėlius, būtų skiriamos finansinės nuobaudos.

Galiausiai bendradarbiauti atsisako ir Lenkija bei Čekija. Anot šių šalių atstovų, nacionalinės vyriausybės, o ne Europos Komisija turėtų spręsti dėl pabėgėlių priėmimo ir perkėlimo.

Čekija iki šiol yra priėmusi 4 žmones iš stovyklų Graikijoje, Slovakija – tris, o Vengrija ir Lenkija nė vieno.

Italai giria Vokietijos kanclerę A.Merkel

Pavyzdžiui, Lietuva įsipareigojimus vykdo uoliau – pagal ES programą į mūsų šalį jau perkelta daugiau nei 70 pabėgėlių. Vilnius anksčiau įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius, daugiausia iš Sirijos ir Irako.

Į pagalbą Graikijai ir Italijai atskubės Vokietija. Italijos vidaus reikalų ministras Angelino Alfano antradienį paskelbė, kad vokiečiai jam pažadėjo priimti „šimtus pabėgėlių“ kiekvieną mėnesį ir taip išgelbėti schemą.

„Kanclerė Angela Merkel atsidurs teisingoje istorijos pusėje, net jei jos sprendimas priimti daugiau nei milijoną pabėgėlių jai kainuos populiarumą“, – Vokietijos lyderę gynė A.Alfano.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos premjerė Beata Szydlo (kairėje) ir Angela Merkel
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos premjerė Beata Szydlo (kairėje) ir Angela Merkel

Pati A.Merkel šią savaitę vykdo plačią diplomatinę misiją ES šalių sostinėse. Ji nori pasiųsti žinutę, kad po „Brexit“ – britų apsisprendimo išstoti iš ES – Bendrija keisis, bet išliks vieninga.

A.Merkel penktadienį Varšuvoje susitiks su Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos ministrais pirmininkais.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min