Kitos svarbios naujienos
- Trumpas žada sprendimą per artimiausias dvi savaites
- Irano lyderis gali likti vienas: Izraelis vieną po kito naikina jo patikėtinius
- Teherano raketos smogė ligoninei pietų Izraelyje
- Kalne įrengta ir nuo bombų apsaugota: ką žinome apie Irano Fordo branduolinę bazę
- JAV ruošiasi įsitraukti į karą Iranu: „Bloomberg“ paskelbė galimas datas
Naujausias žinias apie Izraelio ir Irano konfliktą skaitykite čia.
Irano lyderis gali likti vienas: Izraelis vieną po kito naikina jo patikėtinius
09:19
Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi penkiais šaltiniais, per Izraelio oro antskrydžius žuvo pagrindiniai Irano lyderio Ali Khamenei patarėjai kariniais ir saugumo klausimais. Dėl to jo artimiausioje aplinkoje atsirado rimtų spragų ir išaugo strateginių klaidų rizika.
Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi penkiais šaltiniais, per Izraelio oro antskrydžius žuvo pagrindiniai Irano lyderio Ali Khamenei patarėjai kariniais ir saugumo klausimais. Dėl to jo artimiausioje aplinkoje atsirado rimtų spragų ir išaugo strateginių klaidų rizika.
Vienas iš šaltinių, nuolat dalyvaujantis susitikimuose su A.Khamenei, įspėjo, kad rizika dėl neteisingų sprendimų gynybos ir vidaus stabilumo klausimais yra „labai pavojinga“.
Aukščiausio rango vadai – nužudyti
Nuo penktadienio žuvo aštuoni aukščiausiojo rango Izraelio kariniai pareigūnai ir Revoliucinės gvardijos vadai, įskaitant jos vyriausiąjį vadovą Hosseiną Salami, aviacijos ir kosmoso padalinio vadą Amirą Ali Hajizadeh, kuris vadovavo Irano balistinių raketų programai, bei žvalgybos vadą Mohammadą Kazemi – artimus A.Khamenei patarėjus.
Pasak šaltinių, tarp kurių yra trys buvę ar esami susitikimų su aukščiausiuoju lyderiu dalyviai ir du artimi pareigūnai, visi šie vyrai priklausė 15–20 žmonių grupei, sudarančiai A.Khamenei patarėjų branduolį. Į šią grupę įtraukti gvardijos vadai, dvasininkai ir politikai.
Teigiama, kad ši patarėjų grupė renkasi retkarčiais, kai A.Khamenei biuras kviečia konkrečius asmenis į būstinę Teherane aptarti svarbių sprendimų. Pasak šaltinių, visi grupės nariai yra visiškai lojalūs tiek pačiam ajatolai, tiek Islamo Respublikos ideologijai.
Prieš 1979 m. revoliuciją įkalintas, o 1989 m. tapęs aukščiausiuoju lyderiu po suluošinimo per sprogimą, A.Khamenei yra atsidavęs teologinei Irano valdymo sistemai ir giliai nepasitiki Vakarais.
„Užsispyręs ir atsargus“
Pagal Irano konstituciją jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, turi teisę skelbti karą bei skirti ir atleisti aukščiausius kariuomenės ir teismų pareigūnus. Nors jis priima galutinius sprendimus svarbiausiais klausimais, anot šaltinių, A.Khamenei vertina patarimus, išklauso skirtingas nuomones ir dažnai prašo papildomos informacijos.
„Apie A.Khamenei galima pasakyti du dalykus: jis labai užsispyręs ir labai atsargus. Todėl jis išsilaikė valdžioje tiek metų“, – įvertino Aleksas Vatanka, Artimųjų Rytų instituto Vašingtone Irano programos direktorius.
Anot jo, A.Khamenei geba tiksliai įvertinti sąnaudas ir naudą, o svarbiausias jo prioritetas – režimo išlikimas.
Šis prioritetas buvo išbandytas kelis kartus. 1999 m., 2009 m. ir 2022 m. A.Khamenei pasitelkė Revoliucinę gvardiją ir su ja susijusią „Basij“ miliciją nacionaliniams protestams malšinti.
Nors saugumo pajėgoms visada pavykdavo numalšinti demonstracijas, Vakarų sankcijos lėmė gilų ekonominį nuosmukį, kuris, analitikų teigimu, ilgainiui gali kelti rimtą grėsmę vidaus stabilumui.
Izoliacija
Šiuo metu, kai Izraelis vykdo antskrydžius prieš branduolinius ir karinius objektus, o Iranas atsako raketų smūgiais, A.Khamenei situacija yra ypač sudėtinga.
Penki šaltiniai pabrėžė, kad kiti A.Khamenei patarėjai – politiniai, ekonominiai ir diplomatiniai – išlieka įtakingi. Pasak jų, ajatola paveda jiems spręsti aktualius klausimus ir daryti įtaką įvairioms institucijoms – nuo karinių iki kultūrinių.
Nors šios institucijos formaliai pavaldžios išrinktam prezidentui, A.Khamenei biuras dažnai daro įtaką tiek esminiams sprendimams, tiek smulkioms iniciatyvoms.
Pasak šaltinių, ajatolos sūnus Mojtaba per pastaruosius 20 metų tapo vis svarbesne figūra sprendimų priėmimo procese. Vidutinio rango dvasininkas, laikomas galimu tėvo įpėdiniu, jis užmezgė glaudžius ryšius su Revoliucine gvardija, o tai suteikia jam didelės įtakos šalies politinėje ir saugumo struktūroje.
Ali Asghar Hejazi, A.Khamenei biuro politinio saugumo reikalų pavaduotojas, taip pat aktyviai dalyvauja svarbių sprendimų priėmime ir dažnai laikomas vienu įtakingiausių žvalgybos pareigūnų Irane.
Kiti lojalūs patarėjai – biuro vadovas Mohammadas Golpayegani, buvę užsienio reikalų ministrai Ali Akbaras Velayati ir Kamalas Kharazi bei buvęs parlamento pirmininkas Ali Larijani – tebėra svarbūs sprendžiant tiek diplomatinius, tiek vidaus politikos klausimus, įskaitant branduolinę programą.
Vis dėlto Revoliucinės gvardijos vadų netektys susilpnino struktūrą, kuriai A.Khamenei, vos tapęs aukščiausiuoju lyderiu, suteikė pagrindinį vaidmenį valdžioje. Gvardija jam tiesiogiai atsiskaito, gauna geriausią karinę įrangą ir atlieka svarbų vaidmenį tiek užtikrinant vidaus saugumą, tiek formuojant regioninę strategiją.
Susidūręs su vienu iš pavojingiausių iššūkių per visą Islamo Respublikos istoriją, A.Khamenei dar labiau izoliuojasi. Pastaraisiais mėnesiais Izraelis smogė ir jo artimiausiems sąjungininkams regione.
Praėjusių metų rugsėjį per antskrydį žuvo „Hezbollah“ vadovas Hassanas Nasrallah, laikytas artimu Irano lyderio bendražygiu, o gruodį sukilėliai nuvertė Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą.
Baltieji rūmai: Iranas gali pasigaminti branduolinę bombą per kelias savaites
21:54
Iranas gali pasigaminti branduolinį ginklą per kelias savaites, ketvirtadienį pareiškė Baltieji rūmai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui svarstant, ar imtis karinių veiksmų prieš Islamo Respubliką.
„Iranas turi viską, ko reikia branduoliniam ginklui sukurti. Viskas, ko jiems reikia, tai aukščiausiojo lyderio sprendimo, o šio ginklo gamyba būtų baigta po kelių savaičių“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
„The Economist“ paviešino žvalgybos duomenis, dėl kurių Izraelis pradėjo karą
21:44
Izraeliui pradėjus karinę operaciją prieš Iraną, buvo skelbiama, kad sprendimas priimtas remiantis žvalgybine informacija, kuri, pasak šalies vadovų, liudijo, kad Teheranas pasiekė „tašką, iš kurio nėra grįžimo“ jo branduolinio ginklo programoje. Šie duomenys ne tik paskatino Izraelio saugumo institucijas imtis veiksmų, bet ir buvo pateikti Jungtinėms Valstijoms bei Vakarų sąjungininkams, formuojant jų pozicijas dėl paramos ir galimo prisijungimo prie konflikto. Įtakingas leidinys „The Economist“ gavo unikalią galimybę susipažinti su Izraelio ataskaitose pateikta informacija.
Akcentuojama, kad „The Economist“ tiesiogiai nematė šios medžiagos, tačiau gavo išskirtinių įžvalgų iš patikimo šaltinio, atskleidžiančių Izraelio paruoštus dokumentus, kuriais dalijamasi su sąjungininkais, ir teiginius apie praturtinto urano kiekį bei Irano programos spartinimą.
Kai kurios detalės jau žinomos, kai kurios – naujos. Šie teiginiai kelia diskusijų, nes kai kurių Vakarų šalių žvalgybos tarnybos atsargiai vertina Irano grėsmę, o ir JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje matyti vidinių nesutarimų.
Kaip skelbia „The Economist“, Izraelio pateiktoje informacijoje atskleidžiamas išsamus aprašymas apie neseniai paspartintą Irano mokslininkų žingsnį link „ginklavimosi“ – sprogstamosios branduolinės galios kūrimo.
Plačiau skaitykite čia.
Izraelis kaltina PSO dėl tylos po Irano smūgio į ligoninę
21:07
Izraelis apkaltino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) dėl spengiančios „selektyvios tylos“ po to, kai ketvirtadienį per Irano raketų smūgį buvo apgadinta ligoninė Pietų Izraelyje.
Izraelio ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Danielis Meronas Ženevoje sakė, kad Sorokos ligoninė Beer Ševoje buvo civilinis objektas.
Prie PSO būstinės nufilmuotame vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas socialiniame tinkle „X“, jis pareikalavo, kad JT sveikatos agentūra pasmerktų šią ataką.
Po kelių valandų PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesus paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas per Irano ir Izraelio konfliktą kaip „pasibaisėtinus“.
Per bombardavimą, kuris, Irano teigimu, buvo nukreiptas į karinę ir žvalgybos bazę, Sorokos ligoninėje kilo gaisras.
D.Meronas paviešino vaizdo įrašą, kuriame jis stovi prie įvažiavimo į PSO biurus Ženevoje, fone matomas pagrindinis pastatas.
„Atvykau čia su aiškia žinia PSO, PSO generaliniam direktoriui daktarui Tedrosui“, – sakė D.Meronas.
„Prieš kelias valandas balistinė raketa iš Irano buvo paleista tiesiai į pagrindinę Izraelio pietuose esančią Sorokos ligoninę. Dešimtys žmonių buvo sužeisti, šimtai buvo evakuoti iš šios ligoninės“, – priminė jis.
„Tai nėra karinis objektas. Tai yra civilinė ligoninė (...) PSO selektyvi tyla net spengia“, – pažymėjo jis.
„Jie turi pasmerkti balistinių raketų paleidimą iš Irano į Izraelio civilius taikinius“, – pridūrė jis.
PSO ne kartą minėjo, kad sveikatos priežiūros infrastruktūra Gazos Ruože nukentėjo nuo karo palestiniečių teritorijoje pradžios, kurį sukėlė 2023-iųjų spalio 7-osios islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį.
PSO antradienį pranešė, kad šiuo metu tik 17 iš 36 Gazos Ruožo ligoninių veikia minimaliai arba iš dalies.
„Izraelio ir Irano karo veiksmų eskalavimas kelia pavojų sveikatos priežiūros įstaigoms ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui. Iki šiol gauti pranešimai apie išpuolius prieš sveikatos apsaugą yra pasibaisėtini“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesus.
Jis paminėjo „šio ryto išpuolį prieš Sorokos medicinos centrą“ ir Irano Kermanšacho ligoninę, kurią „paveikė netoliese įvykęs sprogimas“.
„Raginame visas šalis visada saugoti sveikatos priežiūros įstaigas, sveikatos priežiūros personalą ir pacientus“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesus.
PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge teigė jį labai nuliūdino žinia apie ataką prieš Sorokos ligoninę, kurioje lankėsi joje po 2023-iųjų spalio 7-osios išpuolio.
„Ligoninės ir sveikatos priežiūros darbuotojai niekada neturi būti taikiniai – jokiomis aplinkybėmis“, – pabrėžė H.Kluge.
Izraelis priklauso PSO Europos regionui.
Trumpas žada sprendimą per artimiausias dvi savaites
20:50
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad per dvi savaites nuspręs, ar pulti Iraną, Izraeliui ir jo regioniniam varžovui Iranui jau septintą dieną tęsiant apsikeitimą ugnimi.
„Esant nemažai tikimybei, kad artimiausiu metu bus surengtos derybos su Iranu, kurios gali įvykti, bet gali ir neįvykti, sprendimą atakuoti ar ne, priimsiu per artimiausias dvi savaites“, – sakė D.Trumpas pareiškime, kurį perskaitė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
Trumpas patvirtino puolimo planus prieš Iraną, bet nepriėmė galutinio sprendimo
20:43
Prezidentas Trumpas buvo informuotas apie Fordo branduolinės bazės, bombardavimo riziką ir naudą, ir jo nuomone, ją sunaikinti būtina dėl pavojaus, kad per palyginti trumpą laiką gali būti pagaminti ginklai, „CBS News“ pranešė keletas šaltinių.
„Jis mano, kad nėra kito pasirinkimo“, – sakė vienas šaltinis. – „Užbaigti darbą reiškia sunaikinti Fordo.“
Prezidentas antradienio vakarą patvirtino puolimo planus prieš Iraną, tačiau dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl to, ar smogti šaliai ir oficialiai prisijungti prie Izraelio oro kampanijos, trečiadienį „CBS News“ pranešė aukštas žvalgybos šaltinis ir Gynybos departamento pareigūnas.
Šaltiniai teigė, kad D.Trumpas atidėjo sprendimą dėl smūgio, jei Teheranas sutiks atsisakyti savo branduolinės programos.
Valstybinė žiniasklaida: Irano oro gynyba perėmė „priešiškus taikinius“ virš Teherano
20:33
Iraniečių valstybinė žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad oro gynybos sistemos virš Teherano perėmė „priešiškus taikinius“.
Irano ir Izraelio konfliktas tęsiasi jau savaitę.
„Irano oro gynyba perėmė priešiškus taikinius Teherano šiaurėje“, – nedetalizuodama pranešė oficialioji Irano naujienų agentūra IRNA.
Kita naujienų agentūrą „Mehr“ pateikė tokį patį pranešimą.
Benjaminas Netanyahu: kariaudamas su Iranu Izraelis „keičia pasaulio veidą“
20:33
Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad jau septintą dieną kariaudamas su Iranu Izraelis „keičia pasaulio veidą“.
„Sakiau, kad keičiame Artimųjų Rytų veidą, o dabar sakau, kad keičiame pasaulio veidą“, – visuomeniniam transliuotojui „Kan“ sakė jis ir pridūrė, kad Izraelis sunaikino „daugiau nei pusę“ Irano raketų paleidimo įrenginių.
B.Netanyahu taip pat teigė, kad sveikina „bet kokią pagalbą“ sunaikinant Irano branduolinius objektus.
Izraelis yra „pajėgus smogti visiems Irano branduoliniams objektams“, tačiau „bet kokia pagalba yra sveikintina“, teigė Izraelio vadovas.
Jis pridūrė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „darys tai, kas naudinga Jungtinėms Valstijoms, o aš darysiu tai, kas naudinga Izraelio valstybei“.
Šaltiniai: Iranas kelis kartus kalbėjosi su Trumpo specialiuoju pasiuntiniu
19:28
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araqchi nuo praėjusią savaitę Izraelio pradėtų smūgių Iranui keletą kartų kalbėjosi telefonu, siekdami rasti diplomatinį krizės sprendimą. Tai naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino trys diplomatai.
Pasak jų, A.Araqchi sakė, kad Teheranas negrįš prie derybų, kol Izraelis nenutrauks savo atakų.
Šaltiniai nurodė, kad buvo trumpai aptartas gegužės pabaigoje Iranui pateiktas JAV pasiūlymas, kuriuo siekiama sukurti regioninį konsorciumą, kuris sodrintų uraną už Irano ribų, tačiau Teheranas šį pasiūlymą iki šiol atmetė.
Šios savaitės pokalbiai telefonu buvo turiningiausi tiesioginiai pokalbiai nuo tada, kai balandžio mėnesį prasidėjo derybos. Tuomet, Omane ir Italijoje, abu vyrai trumpai pasikeitė žodžiais, kai susitiko po netiesioginių derybų.
Teheranui artimas regioninis diplomatas sakė, kad A.Araqchi S.Witkoffui pareiškė, jog Teheranas „galėtų parodyti lankstumą branduolinės energetikos klausimu“, jeigu Vašingtonas paspaustų Izraelį nutraukti karą.
Vienas Europos diplomatas teigė: „Araqchi Witkoffui pasakė, kad Iranas yra pasirengęs grįžti prie branduolinių derybų, bet to padaryti negalės, jei Izraelis tęs bombardavimus.“
Išskyrus trumpus susitikimus po penkių netiesioginių derybų raundų, vykusių nuo balandžio mėnesio, kurių metu buvo aptariamas dešimtmečius trunkantis Irano branduolinis ginčas, A.Araqchi ir S.Witkoffas anksčiau nebuvo turėję tiesioginių kontaktų.
Vienas šaltinis „Reuters“, sakė, kad „(pirmasis) skambutis buvo inicijuotas Vašingtono, kuris taip pat pateikė naują pasiūlymą“, siekdamas išspręsti aklavietę dėl nesutarimų dėl raudonųjų linijų.
Izraelis atšaukė įspėjimą apie Irano paleistas raketas
18:14
Izraelio kariuomenė ketvirtadienį atšaukė perspėjimą apie artėjančią Irano raketų ugnį ir pranešė piliečiams, kad jie gali palikti savo slėptuves.
Po paskutinio paleidimo ketvirtadienio popietę didelėje Šiaurės Izraelio dalyje kaukė oro pavojaus sirenos, pranešė gynybos pajėgųvidaus fronto vadovybė.
Tačiau maždaug po 20 minučių kariuomenė išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad gyventojai gali palikti slėptuves
Praėjusią savaitę Izraelis pradėjo plataus masto Irano bombardavimo kampaniją. Teheranas į ją atsakė paleisdamas į Izraelį raketų ir dronų ugnį.
Per smūgį Izraelio pietuose esančioje Beer Ševoje ketvirtadienio rytą buvo apgadinta ligoninė, buvo sužeista 40 žmonių, pranešė jos direktorius.
