Be JAV apsisprendimo šis konfliktas negali būti išspręstas, mano Vytauto Didžiojo universiteto (VUD) profesorius, religijotyrininkas Egdūnas Račius. O Europos Sąjunga, atskiros jos narės ir Jungtinė Karalystė gali vaidinti tik pagalbinį vaidmenį.
„JAV tam tikra prasme jau yra apsisprendusios, todėl ir matome dabartinę situaciją. Jei jos kada nors pradėtų keisti savo poziciją, galbūt tas konfliktas imtų spręstis abipusiai, o ne tik vienai pusei naudinga linkme“, – sakė E.Račius.
Vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, JAV priėmė virtinę Izraeliui naudingų sprendimų, sukėlusių palestiniečių nepasitenkinimą: perkėlė ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, taip pripažindamos miestą Izraelio sostine, D.Trumpo administracija paskelbė mananti, kad Izraelio nausėdijos Vakarų Krante neprieštarauja tarptautinei teisei.
D.Trumpo administracija taip pat pasiūlė „taikos planą“, kurį palestiniečiai atmetė. Planas numatė, kad Jeruzalė yra „nedaloma“ Izraelio sostinė, taip pat Izraelio dalimi pripažįstamos dauguma izraeliečių nausėdijų Vakarų Krante, Jordano slėnis.
Pastarosiomis dienomis palestiniečių grupuotėms iš Gazos Ruožo į Tel Avivą paleidus šimtus raketų, o Izraeliui atsakius tuo pačiu, JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as paragino abi puses susilaikyti nuo smurto.
Su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pasikalbėjęs JAV prezidentas Joe Bidenas tikino, kad šalis turi teisę gintis.
Pasak E.Račiaus, JAV kovojant su koronaviruso pandemija ir jos keliamais ekonominiais iššūkiais, konfliktas Vidurio Rytuose nėra tarp klausimų, „kuriuos JAV prezidentas norėtų tučtuojau išspręsti“. Greičiausiai suvokiama, kad padaryti tai greitai nėra įmanoma.
„Tačiau kol kas nėra tęsiama buvusios administracijos politika, retorika, kiršinusi palestiniečius ir žydus“, – 15min teigė profesorius.
Pasak jo, kol kas nematyti aiškios J.Bideno pozicijos ar politinių žingsnių, taip pat ženklų, kad D.Trumpo administracijos politika bus apgręžta.
Vadovaujant J.Bidenui pirmojoje Valstybės departamento kasmetinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių teigiama, kad terminas „okupacija“ dabartinės Vakarų Kranto padėties kontekste yra vartojamas.
Šiemet buvo atkurti ryšiai ir JAV finansinė parama palestiniečiams. Tačiau valstybės sekretorius Antony Blinkenas leido suprasti, kad Jungtinės Valstijos neatšauks sprendimo.
J.Bidenas vis dar nepaskyrė ambasadoriaus Izraeliui, kai D.Trumpas ir Barackas Obama tai padarė pirmosiomis prezidentavimo dienomis.
Pirmąjį prezidentavimo mėnesį J.Bidenas nepaskambino B.Netanyahu, o balandį kreipdamasis į Kongresą nepaminėjo JAV paramos Izraeliui.
„Palestiniečiai turi susitarti“
Prasiveržus smurtui JAV valstybės departamento atstovas teigė, kad valstybės sekretorius kalbėjosi tiek su Izraelio, tiek su palestiniečių atstovais. Pastarųjų konkrečiai neįvardijo, tik pabrėžė, kad tai nebuvo už raketų smūgius atsakinga grupuotė „Hamas“.
Tiek Vašingtonas, tiek kitos Vakarų valstybės ją laiko teroristine organizacija.
Pasak E.Račiaus, viešai niekur nebus pripažinta, kad JAV galėtų derėtis su „Hamas“. Tačiau besiruošiančios išvesti pajėgas iš Afganistano, Jungtinės Valstijos daug derėjosi su Talibano ekstremistais.
„Tokia tikimybė lieka, tačiau neaišku, ar JAV tai galėtų išlaikyti paslaptyje nuo Izraelio, kuris dėl to sukeltų skandalą. <...>
ES jau bandė (derėtis su „Hamas“ – red.), tačiau JAV iki šiol buvo labai priešiškos, kad grupuotė būtų legitimizuota per įtraukimą į derybas. Todėl ES, kaip bedantė negabi politikė, pernelyg aktyviai tame nedalyvavo“, – teigė VDU profesorius.
Palestiniečių teritorijos yra padalytos į dvi viena nuo kitos atskirtas dalis: „Hamas“ valdomą Gazos Ruožą ir ribotą autonomiją turintį Vakarų Krantą, kurį valdo partija „Fatah“. Tarptautinė bendruomenė šią politinę jėgą pripažįsta kaip palestiniečių atstovus.
E.Račiaus manymu, pirmiausia patys palestiniečiai turi susitarti, kas jiems turi atstovauti, o tarptautinė bendruomenė turėtų derėtis su išrinktais atstovais. O atskirai su „Hamas“ derėtis nebūtų prasminga, nes tai jai suteiktų legitimumo, marginalizuotų „Fatah“.
Profesoriaus teigimu, neteisinga į konfliktą tarp Izraelio ir palestiniečių žiūrėti tik per Izraelio ir „Hamas“ santykių prizmę: „Fatah“ yra susitaikiusi su Izraelio vyriausybės egzistavimu ir viešai tai deklaravusi, o „Hamas“ su tuo vis dar nesusitaiko. Ginkluoto konflikto tarp „Fatah“ ir Izraelio nėra.“
E.Račius neatmeta galimybės, kad dalis „Fatah“ rėmėjų ims palaikyti „Hamas“ kaip „ryžtingą, veikiančią pusę“. Vis dėlto klaidinga manyti, kad ši organizacija turi absoliutų palestiniečių palaikymą.
„Hamas“ yra ideologiškai konservatyvi religinė jėga. Daug palestiniečių nėra musulmonai, natūralu, kad jiems islamistinė ideologija – svetima.
Daug palestiniečių musulmonų labai sekuliarizuotame Vakarų Krante nepalaiko „Hamas“ islamizacijos programos. Jie galbūt palaiko ir žavisi „Hamas“ valia kovoti už palestiniečius, tačiau nemano, kad „Hamas“ turėtų būti visą Palestiną kontroliuojanti jėga“, – 15min teigė E.Račius.
Pasak profesoriaus, nauja palestiniečių politikų karta mano, jog nepriklausomos Palestinos valstybės sukūrimas ginklu nėra įmanomas. Esą jie žvelgia į tolimą ateitį ir svarsto kitokias strategijas, pavyzdžiui, didėjantį arabų gyventojų skaičių Izraelyje.
„Jei arabų politikai sugeba susivienyti kaip per paskutinius Izraelio parlamento rinkimus, jie tampa jėga, galinčia demokratinėmis priemonėmis iškovoti daug daugiau teisių ir laisvių arabų gyventojams tose teritorijose. Tačiau – labai tolima perspektyva“, – E.Račius.
Įtampa prasiveržė smurtu
Izraelio ir palestiniečių grupuočių iš Gazos Ruožo apsikeitimas ugnimi vainikavo pastarosiomis dienomis augusią įtampą. Ji įsižiebė dėl planų iš prestižinio Šeich Džaros rajono Rytų Jeruzalėje iškeldinti palestiniečių šeimas ir nuosavybę perduoti izraeliečiams.
Izraelio naujakurių organizacijos tikina, kad, remiantis 1970-ųjų įstatymu, ši žemė iki 1948 metų priklausė žydų šeimoms, todėl dabartiniai palestiniečiai savininkai turi būti iškeldinti. Izraelis tokią politiką vykdo jau ne vienerius metus.
Palestiniečiai tvirtina, kad turto grąžinimo įstatymas jų atžvilgiu nėra teisingas, nes jie neturi įrankių atgauti nuosavybę, prarastą penktajame dešimtmetyje įkūrus Izraelį.
Aukščiausiasis Teismas nuosprendį dėl Šeich Džaros turėjo priimti pirmadienį, tačiau jis buvo atidėtas.
Tvyrant įtampai dėl galimo palestiniečių iškeldinimo, Izraelio policija šiurkščiai išvaikė palestiniečių protestuotojus prie vienos švenčiausių musulmonams vietų – Al Aksos mečetės Rytų Jeruzalėje.
Pranešama, kad protestuotojai mėtė akmenis, butelius ir fejerverkus, policija atsakė guminėmis kulkomis ir kurtinančiosiomis granatomis. Neramumų metu sužeista beveik 300 žmonių. Izraelis tikina, kad 17 jų – policijos pareigūnai.
JAV pareiškė esančios labai susirūpinusios dėl palestiniečių šeimų iškeldinimo iš Rytų Jeruzalės, kai kurie demokratai ragino J.Bideno administraciją imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant sustabdyti Izraelį.
1948 metais britams nutraukus Palestinos mandatą, tuometinis Izraelio premjeras Davidas Ben Gurionas paskelbė Vakarų Jeruzalę gimstančios valstybės sostine. Rytų Jeruzalė tuo metu priklausė Jordanijai.
Po 1967 metais vykusio Šešių dienų karo Izraelis aneksavo ir Rytų Jeruzalę. Šią šventojo miesto dalį palestiniečiai vis dar mato kaip ateities valstybės sostinę.
Dauguma pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą, laiko Rytų Jeruzalę okupuota.
