Izraelio kariuomenė nepaaiškino, kas nutiko. Tačiau kilo klausimų, ar Izraeliui netrūksta raketų perėmėjų, pastebėjo laikraštis „The Washington Post“.
Be to, nuogąstaujama, kad Izraelio kariuomenei teks taupyti ypač brangius perėmėjus, kad apsaugotų svarbiausius šalies taikinius. Vienas iš tokių objektų galėtų būti Dimona, kur yra slaptas branduolinis objektas.
Pasak aukšto rango Izraelio saugumo pareigūnų, pagrindinis veiksnys, paskatinęs naujus smūgius Iranui, buvo nuogąstavimai, kad Teheranas aktyviai kaupia raketų, galinčių įveikti Izraelio gynybą, atsargas.
Po praėjusią vasarą vykusio 12 dienų trukusio karo Irano raketų atsargos buvo gerokai išeikvotos, tačiau gamybos linijos greitai buvo atkurtos. Neįvardyti Izraelio pareigūnai nurodė, kad prieš prasidedant naujai operacijai Irano pajėgos turėjo iki 2500 raketų.
Buvęs aukšto rango Izraelio saugumo pareigūnas sakė, kad Izraelio gynyba „negali atlaikyti 3000-5000 raketų“. Ir, anot jo, Iranas per metus gali pasiekti dar didesnį skaičių.
Kaip veikia Izraelio priešlėktuvinė gynyba
Nors Izraelio pareigūnai tvirtina, kad jų priešlėktuvinės gynybos sistemos veikia taip, kaip tikimasi, ginkluotųjų pajėgų pareigūnai pabrėžia, kad jokia sistema negali būti 100 proc. veiksminga.
Izraelio ginkluotųjų pajėgų atstovas Nadavas Shoshani įvertino, kad per pirmąsias 23 karo dienas Izraelis pasiekė maždaug 92 proc. raketų perėmimo sėkmės rodiklį. Komentuodamas smūgius Dimonai ir Aradui, jis pažymėjo, kad juos sukėlė įprastinės balistinės raketos, kurias šalis buvo perėmusi ir anksčiau.
„Izraelio daugiasluoksnė oro erdvės gynybos sistema laikoma viena geriausių pasaulyje, atremianti atakas iš įvairių krypčių. Kiekvienas lygis skirtas tam tikro tipo raketoms perimti: „Geležinis kupolas“ – trumpojo nuotolio raketoms ir artilerijos sviediniams; „Dovydo laidynė“ – balistinėms raketoms, sparnuotosioms raketoms, vidutinio ir ilgojo nuotolio raketoms; „Strėlė-2“ ir „Strėlė-3“ – ilgojo nuotolio balistinėms raketoms“, – rašoma leidinyje.
Tuo pat metu brangi amerikiečių THAAD sistema yra laikoma kaip atsarginė.
Nesėkmių priežastys
Buvęs Izraelio oro ir priešraketinės gynybos pajėgų vadas Ranas Kohavas laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad nesėkmingą perėmimą galima paaiškinti keliomis priežastimis. Viena iš jų – vadų politika, pagal kurią jie renkasi priemones, skirtas perimti realiuoju laiku.
Antrasis veiksnys galėjo būti techniniai ar inžineriniai radarų ir perėmėjų sistemų gedimai.
„Tai labai sudėtinga sistema, tačiau ji nėra hermetiška“, – sakė R.Kohavas.
Išeikvotos atsargos?
Kitas veiksnys, galėjęs prisidėti prie susidariusios situacijos, yra esamų perėmėjų atsargų išeikvojimas. Straipsnyje rašoma, kad viena „Arrow“ raketa kainuoja apie 3 mln. dolerių. O vienas sistemos „Dovydo laidynė“ perėmėjas kainuoja apie 700 tūkst. JAV dolerių. „Geležinio kupolo" raketos kainuoja nuo 50 iki 70 tūkst. JAV dolerių, tuo tarpu THAAD sistemos perėmėjas kainuoja apie 15 mln. dolerių.
Izraelio nacionalinio saugumo studijų instituto vyresnysis tyrėjas Yoshua Kaliskis paaiškino, kad skirtingos priešlėktuvinės gynybos sistemos iš esmės palaiko viena kitą. Tačiau nėra tokio dalyko kaip 100 proc. nepralaidi gynyba.
Savo ruožtu buvęs Izraelio gynybos pajėgų priešlėktuvinės gynybos vadas Shaharas Shohatas pažymėjo, kad jau dabar perėmimo lygis, viršijantis 90 proc., yra labai aukštas ir viršija lūkesčius. Pasak jo, tos sistemos, kurios pasiekia 60-70 proc. priešo taikinių perėmimo lygį, laikomos puikiomis.
Gali turėti daugiau ginklų
Iranas gali turėti „daugiau pajėgumų, nei teigia“, įvertino Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Priešraketinės gynybos projekto direktorius Tomas Caraco.
Pasak jo, Iranas kuria kosmines raketas-nešėjas, kurios yra karinių raketų „giminaitės“.
„Jei turite galimybę kažką, net ir nedidelį, iškelti į orbitą, tuomet tikriausiai turite galimybę paleisti kažką, tarkime, už daugiau nei 2 000 mylių (daugiau nei 3 200 km)“, – padarė išvadą ekspertas.



