Izraelio puolimas klupdo Iraną: kodėl Putinui ir Xi Jinpingui kyla panika

Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas su dideliu susirūpinimu stebi iš naujo įsiplieskusį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, kur Irano režimas atrodo vis silpnesnis.

Tiek viena, tiek kita šalis viešai pasisakė remiančios Iraną ir griežtai pasmerkė Izraelį už jo puolimą, per kurį žuvo įtakingi Irano generolai, aukščiausio rango ginkluotųjų pajėgų vadai ir buvo smogta valstybės gynybos sistemoms, kariniams objektams bei branduolinėms bazėms, kur sodrinamas arba laikomas uranas.

AFP/„Scanpix“/Izraelis smogė Iranui

Silpstant Iranui, Kinija ir Rusija praranda pagrindinį partnerį, kuris yra suinteresuotas kovoti su, jų nuomone, JAV hegemonija regione.

Gruodžio mėnesį žlugus diktatoriui Basharui al-Assadui Sirijoje, kur anksčiau Rusija turėjo tvirtą karinę įtaką, ji praranda dar vieną galimybę susigrąžinti viršenybę Artimuosiuose Rytuose.

„Jie iš tiesų vienodai niekina Vakarų vertybes ir sistemas“, – žurnalistams teigė Izraelio nacionalinio saugumo studijų instituto Kinijos ir Artimųjų Rytų specialistas Tuvia Geringas.

„Jie taip pat mokosi vieni iš kitų ir dalijasi technologijomis, kaip slopinti savo gyventojus“, – paaiškino jis.

Tačiau įtampai artėjant prie aukščiausio taško, partnerystė su Iranu „vis labiau virsta silpnybe“.

Viena sritis, dėl kurios Rusija nesijaudina, yra nuolatinis Irano bepiločių dronų, kurie buvo svarbiausi jos kare su Ukraina, tiekimas, pažymėjo Nicole Grajewski, „Carnegie“ tarptautinio taikos fondo branduolinės politikos ekspertė, besispecializuojanti Rusijos ir Irano klausimais.

„Shutterstock“/„Shahed“ dronas

Rusijoje įkurtos dronų gamyklos gali savarankiškai gaminti dronus be Irano paramos – net 2,7 tūkst. dronų per mėnesį.

Tačiau aktualiausia problema yra abipusis susirūpinimas, kad padidėjusia įtampa Iranas pasinaudos kaip pretekstu pasitraukti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir pasigaminti branduolinį ginklą, kuo Teheranas anksčiau ne kartą grasino.

Kinija ir Rusija turi branduolinių ginklų, ir, kaip ir visos šalys, turinčios tokią ginkluotę, nelabai nori, kad Iranas pasigamintų savo mirtiną atgrasymo priemonę.

Tai reikštų mažesnę Irano kontrolę, nes pastarasis būtų kur kas mažiau priklausomas nuo „drakono ir meškos“ karinės galios.

Kaip nukentės Kinija?

Nuo Izraelio atakų prieš Irano naftos ir dujų įrenginius nukentės ir Kinija, kuri yra didžiausia Irano naftos produktų pirkėja.

Pekinas iš Irano importuoja net du milijonus barelių naftos per dieną, o tai aprūpina didelę dalį jo energijos poreikių.

Jei konfliktas paaštrės ir Iranas atakuos JAV karines pajėgas Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Saudo Arabijoje, kurios taip pat yra pagrindinės energijos tiekėjos Kinijai, pastaroji gali patirti papildomų energijos tiekimo sutrikimų.

Xi Jinpingas / Ng Han Guan / AP

„Tai rizika energetiniam saugumui“, – pastebėjo ekspertas T.Geringas.

„Šaliai, kuri ir taip jau kenčia nuo ekonomikos nuosmukio ir prekybos karo [su JAV], tai nėra idealus scenarijus“, – pridūrė jis.

Ilgalaikės sankcijos Iranui daro jį prastu prekybos partneriu, o tai reiškia, kad Kinija neturės tiek naudos iš infrastruktūros investicinių projektų, o Rusija neturės pirkėjo gynybai būtinoms medžiagoms ir įrangai.

Yra scenarijus, pagal kurį, nusėdus dulkėms, abi šalys galėtų „padidinti savo ginklų eksportą, tačiau Iranas neturi kapitalo už tai sumokėti, todėl greičiausiai tai būtų barteriniai mainai“, atkreipė dėmesį N.Grajewski.

Silpnas Iranas nėra naudingas, nes „ir Kinija, ir Rusija teikia pirmenybę tokiems stabiliems autoritariniams režimams, kurių požiūris į tarptautinę sistemą yra panašus“.

Iš pažiūros Irano partneriai elgiasi taip, kaip ir tikėtasi, tačiau užkulisiuose verdantis aktyvumas atspindi vis gilesnį susirūpinimą dėl to, kad dabartinė padėtis gali tapti nekontroliuojama.

Pavyzdžiui, Rusija pirmadienio rytą paragino surengti neeilinį Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros valdybos posėdį, kuriame būtų aptartas Izraelio smūgių Irano branduoliniams objektams poveikis.

V.Putinas taip pat surengė pokalbius su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, Irano prezidentu Mahmoudu Pezeshkianu ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu bei net pasisiūlė tarpininkauti.

AP/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Tuo tarpu Xi Jinpingas pabrėžė, kad Izraelis turi būti sustabdytas. Kinija taip pat įsitraukė į pokalbius su abiem pusėmis: užsienio reikalų ministras Wang Yi kalbėjosi ir su Irano, ir su Izraelio kolegomis.

Rusija nebuvo tokia diplomatiškai aktyvi per ankstesnį Izraelio ir Irano smūgių raundą 2024 m. spalį.

Pasak „The Telegraph“, taip „gali būti todėl, kad Kremlius tai laiko labiau nekontroliuojama situacija“, mano N.Grajewski.

Pekinas griežtų dantimis režimo pasikeitimo atveju – kaip pastaraisiais metais įvyko Afganistane ir Sirijoje, tačiau stengtųsi „susitarti su tuo, kas liks valdyti“, reziumavo T.Geringas.