Leidinys pažymi, kad Izraelis šią bazę pastatė netrukus prieš JAV ir Izraelio smūgių Iranui pradžią vasario 28 dieną, kad ji galėtų veikti kaip logistikos centras Izraelio oro pajėgų aprūpinimui.
Taip pat bazėje buvo dislokuoti specialiųjų pajėgų daliniai ir paieškos bei gelbėjimo komandos, pasirengusios veikti tuo atveju, jei Izraelio pilotai būtų numušti.
Pasak WSJ, siekdamos apsaugoti šį postą Izraelio pajėgos net surengė oro smūgius Irako pajėgoms, kurios kovo pradžioje buvo arti jo aptikimo.
Tuo metu Bagdadas pranešė, kad per smūgius žuvo vienas Irako karys, o Irako žiniasklaida skelbė, jog vietinis piemuo pastebėjo „neįprastą karinę veiklą“, įskaitant sraigtasparnius ir šaudymą atokioje vietovėje.
WSJ teigimu, Izraelio smūgiai padėjo nukreipti Irako pajėgų dėmesį nuo tolesnio tyrimo.
Izraelio gynybos pajėgos atsisakė komentuoti šią informaciją.
Irakas, kuris iš pradžių dėl kovo mėnesio atakos kaltino JAV, tuo metu pareiškė: „Ši neatsakinga operacija buvo įvykdyta be koordinavimo ir leidimo.“
WSJ šaltiniai teigė, kad JAV šioje operacijoje nedalyvavo.
„Panašu, kad prieš smūgį ant žemės veikė pajėgos, gavusios oro paramą ir naudojusios priemones, viršijančias mūsų dalinių galimybes“, – tuo metu sakė vienas aukšto rango Irako kariuomenės pareigūnas.
Šiame kontekste minima ir kovo mėnesį tuometinio Izraelio oro pajėgų vado generolo majoro Tomero Baro išsakyta mintis, kad konflikto su Iranu metu specialiosios pajėgos vykdė „nepaprastas“ operacijas.
„Oro pajėgų specialiųjų pajėgų personalas šiuo metu vykdo nepaprastas misijas, kurios gali kaitinti vaizduotę“, – sakė Baras, nepateikdamas detalių.
Pasak eksperto, su kuriuo kalbėjosi WSJ, vakarinė Irako dykuma, kur, kaip manoma, buvo įkurta bazė, yra ideali vieta slaptam kariniam postui dėl mažo gyventojų tankio ir didelės teritorijos.
„Prieš operacijas įprasta vykdyti žvalgybą ir įrengti tokius objektus“, – WSJ sakė žvalgybos bendrovės „Horizon Engage“ vadovas Michaelas Knightsas.
Irakas, esantis strategiškai svarbioje vietoje tarp Jordanijos ir Irano, buvo įtrauktas į karą su Iranu dėl abiejų pusių smūgių jo teritorijoje, nes ilgą laiką balansavo tarp santykių su Vašingtonu ir Teheranu.
JAV jau seniai reikalauja, kad Bagdadas nuginkluotų galingas Irano remiamas grupuotes, kurias Vašingtonas laiko teroristinėmis organizacijomis ir kurios turi didelę įtaką Irake.
Karo metu šios grupuotės rengė išpuolius prieš amerikiečių objektus Irake, įskaitant JAV ambasadą Bagdade, diplomatinį ir logistikos kompleksą sostinės oro uoste bei užsienio bendrovėms priklausančius naftos telkinius.
Atsakydamos į tai, JAV pajėgos ne kartą smogė jų pozicijoms ir bazėms, nukovusios dešimtis kovotojų.
Primename, kad vasario 28 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos pradėjo karinę kampaniją Irane. Prieš tai amerikiečių pareigūnai žiniasklaidai teigė, kad JAV kartu su Izraeliu vykdo smūgius Iranui.
Gegužės 1 dieną Iranas per Pakistano tarpininkus pateikė JAV atnaujintus pasiūlymus dėl susitarimo užbaigti karą. Tuo pat metu Baltieji rūmai laiške Kongresui pareiškė, kad kariniai veiksmai prieš Iraną „baigėsi“, nors amerikiečių pajėgos regione liko.
Vėliau paaiškėjo, kad JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir valstybės sekretorius Marco Rubio Majamyje susitiko su Kataro ministru pirmininku šeichu Mohammedu bin Abdulrahmanu Al Thani, laukiant Irano atsakymo dėl tolesnių derybų.
