Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 27, 08:47 Atnaujinta 2022 06 27, 10:01

J.Bidenas ragina Vakarus laikytis išvien dėl Ukrainos, nepaisant karo „nuovargio“

JAV prezidentas Joe Bidenas kartu su Vakarų sąjungininkais sekmadienį Bavarijos Alpėse pradėjo trijų dienų viršūnių susitikimą, kurio tikslas – neleisti, kad karo Ukrainoje ekonominiai padariniai suskaldytų pasaulinę koaliciją, siekiančią nubausti Rusiją už jos agresiją.
Joe Bidenas
Joe Bidenas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas perspėjo lyderius nepasiduoti „nuovargiui“, Rusijos pajėgoms raketomis vėl smogus Kyjivui.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai ketina paskelbti naujus draudimus importuoti rusišką auksą – tai naujausia iš daugelio priemonių, kuriomis demokratinių valstybių klubas tikisi dar labiau ekonomiškai izoliuoti Rusiją. Jie taip pat svarsto galimus energijos kainų apribojimus, kuriais siekiama apkarpyti Rusijos pelną iš naftos ir dujų, kurį Maskva gali skirti karo veiksmams finansuoti.

Be to, įgyvendindamas praėjusių metų G-7 viršūnių susitikime pateiktą pasiūlymą, JAV prezidentas oficialiai pradėjo pasaulinę infrastruktūros partnerystę, kuria siekiama kovoti su Kinijos įtaka besivystančiose šalyse.

Šia iniciatyva siekiama iki 2027 metų kartu su kitomis G-7 šalimis pasauliniams infrastruktūros projektams pritraukti 600 mlrd. dolerių (568 mlrd. eurų). J. Bidenas sakė, kad JAV šiai iniciatyvai skirs apie 200 mlrd. dolerių (189 mlrd. eurų).

JAV pareigūnai jau seniai teigia, kad dėl Kinijos infrastruktūros iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI) šalys, kuriose įgyvendinami jos projektai, patenka į skolų spąstus ir kad investicijos yra naudingesnės pačiai Kinijai nei jas gaunančioms šalims.

Prieš G-7 viršūnių susitikimą Rusija surengė pirmuosius per tris savaites raketų smūgius Ukrainos sostinei. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad buvo pataikyta į mažiausiai du gyvenamuosius pastatus.

J.Bidenas pasmerkė Rusijos veiksmus kaip „dar vieną jos barbariškumo“ pavyzdį ir pabrėžė, kad sąjungininkai turi išlikti tvirti nepaisant visame pasaulyje juntamų ekonominių šio karo padarinių, toki kaip infliacija ar maisto stygius.

„Turime laikytis išvien, nes [Vladimiras] Putinas nuo pat pradžių tikėjosi, kad NATO ir G-7 suskils, bet tai neįvyko ir neįvyks“, – sakė J.Bidenas per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, kurio šalis šiais metais rotacijos tvarka pirmininkauja pasaulio pažangiausių ekonomikų klubui.

J.Bidenas ir jo kolegos susitikime tariasi, kaip užtikrinti energijos tiekimą ir suvaldyti dėl karo didėjančią infliaciją.

Lyderiai taip pat susibūrė oficialiai pradėti naujos pasaulinės infrastruktūros partnerystės, kurios tikslas – pasiūlyti alternatyvą Rusijos ir Kinijos investicijoms besivystančiose šalyse. Šalių vadovai vienas po kito ėjo prie mikrofono aptarti partnerystės ir savo vaidmens joje, neminėdami Kinijos.

Susitikimą temdė Ukrainos šešėlis, tačiau lyderiai buvo nusiteikę pademonstruoti ryžtą.

O.Scholzas sakė J.Bidenui, kad visi sąjungininkai sugebėjo „išlikti vieningi, o to Putinas akivaizdžiai nesitikėjo“.

JAV prezidentas apie V.Putino karą prieš Ukrainą sakė: „Negalime leisti, kad ši agresija įgautų tokį pavidalą ir būtų išsisukta nuo atsakomybės“.

O.Scholzas, šalies viduje ir užsienyje kritikuojamas dėl delsimo Ukrainai siųsti sunkiąją ginkluotę, sakė: „Vokietija ir JAV visada veiks išvien, kai bus sprendžiami Ukrainos saugumo klausimai.“

JK premjeras B.Johnsonas savo ruožtu paragino kolegas lyderius nepasiduoti „nuovargiui“. Jis išreiškė susirūpinimą, kad po keturių karo mėnesių proukrainietiškame aljanse gali atsirasti nesutarimų.

Paklaustas, ar, jo nuomone, Prancūzija ir Vokietija daro pakankamai, B. Johnsonas pagyrė didelį Vokietijos proveržį apginkluojant Vokietiją ir mažinant rusiškų dujų importą. Apie Prancūziją jis nekalbėjo.

Prieš G-7 lyderių derybas susitikę J.Bidenas ir O.Scholzas sutarė, kad karą Ukrainoje reikia užbaigti derybomis, tačiau konkrečiai neaptarė, kaip tai pasiekti, sakė vienas J.Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jie taip pat išsamiai nediskutavo apie naftos kainų ribojimus ar infliaciją, nurodė pareigūnas.

Kiti lyderiai antrino J.Bidenui, gyrusiam Vakarų koalicijos vienybę.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis sakė, kad 27 valstybių Europos Sąjunga išlaiko „tvirtą vienybę“ dėl politinės ir finansinės paramos Rusijos užpultai Ukrainai, tačiau „Ukrainai reikia daugiau, ir mes pasiryžę skirti daugiau“.

Ch.Michelis sakė, kad ES šalių vyriausybės pasirengusios suteikti „didesnę karinę paramą, daugiau finansinių priemonių ir didesnę politinę paramą“, kad Ukraina galėtų apsiginti ir būtų „suvaržytos Rusijos galimybės kariauti“.

Suvaržymai rusiškam auksui

ES jau yra priėmusi šešis sankcijų Rusijai paketus. Pagal naujausią iš jų iki šių metų pabaigos bus sustabdyta apie 90 proc. rusiškos naftos importo į Bendriją, blokui stengiantis apriboti Maskvos karo mašinos finansavimo srautus.

J.Bidenas ir JK, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir ES vadovai sekmadienį tiek oficialioje, tiek neoficialioje aplinkoje diskutavo apie karo poveikį pasaulio ekonomikai, įskaitant infliaciją.

J.Bidenas pranešė, kad G-7 šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, uždraus aukso importą iš Rusijos. Apie tai turėtų būti oficialiai paskelbta antradienį, lyderiams baigiant metinį viršūnių susitikimą.

BJohnsonas sakė, kad šis draudimas „tiesiogiai paveiks Rusijos oligarchus ir smogs į Putino karo mašinos širdį“.

„„Putinas švaisto savo senkančius išteklius šiam beprasmiškam ir barbariškam karui. Jis tenkina savo ego Ukrainos ir Rusijos žmonių sąskaita, – sakė britų premjeras. – Turime nutraukti Putino režimo finansavimą.“

Aukso eksportas yra antras pagal dydį pajamų šaltinis Rusijos valstybės biudžete po energetikos išteklių eksporto. 2020 metais Rusijos aukso eksportas sudarė apie 5 proc. viso aukso eksporto ir siekė beveik 19 mlrd. JAV dolerių, nurodo Baltieji rūmai.

Maždaug 90 proc. rusiško aukso eksporto teko G-7 valstybėms. Jungtinei Karalystei teko daugiau nei 90 proc. (beveik 17 mlrd. dolerių) eksporto. Rusiško aukso importas į JAV 2019 metais nesiekė 200 mln. dolerių, o 2020-aisiais ir 2021-aisiais sudarė mažiau nei 1 mln. dolerių.

Kalbėdamas apie idėją nustatyti energijos kainų viršutines ribas, Ch.Michelis sakė, kad „norime įsigilinti į detales, patikslinti ... ir įsitikinti, kad turime aiškų bendrą supratimą, koks būtų tiesioginis poveikis ir kokios galėtų būti šalutinės pasekmės“, jei grupė žengtų tokį žingsnį.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min