„Kalbame apie milžiniškas sumas ir tą faktą, kad vokiečiai daugel metų atsisako savo atsakomybės dėl Antrojo pasaulinio karo“,– sakė J.Kaczynskis, jau ne pirmą kartą reikšdamas prieštaringas pastabas apie Varšuvos kaimyną Berlyną.
Šį kartą tokius komentarus jis pateikė ketvirtadienį vakare katalikų radijo soties „Radio Maryja“ klausytojams.
Be to, vienas didžiausių baubų J.Kaczynskiui yra neseniai Gdanske atidarytas Antrojo pasaulinio karo muziejus.
Šį muziejų jis apibūdina kaip „nieką kitą, o tik dovaną“, pateiktą Europos Vadovų Tarybos pirmininko, buvusio Lenkijos premjero, iš Gdansko kilusio Donaldo Tusko Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
„Tas muziejus prisideda prie vokiškos istorijos politikos“, – tvirtina J.Kaczynskis.
J.Kaczynskio vadovaujama valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partija garsėja labiau introvertišku nacionalistiniu ir „patriotiniu“ požiūriu, kuriuo vertina viską – nuo šalies ekonomikos iki istorijos.
„Kai mes norime jį pakeisti, ombudsmenas paduoda tai į teismą, ir teismai nurodo, kad tie pakeitimai būtų atšaukti“, – pasiskundė jis, turėdamas omenyje pilietinių teisių gynimo atstovą Adamą Bodnarą.
Muziejaus atidarymas sujaudino visuomenę, manančią, kad jame pateiktas toks Antrojo pasaulinio karo vaizdas, kurį tautiškoji vyriausybė mano esantį nepakankamai lenkišką, nepabrėžiantį patriotinio pasipriešinimo nacių okupacijai.
Dėl muziejaus kilo teisinis karas, vyriausybei ėmus svarstyti, kaip šį muziejų sujungti su kitu muziejumi Gdanske, tuomet būtų geriau nušviečiamas Lenkijos karinis vaidmuo kovoje su naciais ir pačios lenkų tautos tragedija.
D.Tusko vadovavimo vyriausybei laikais užsakytame ir pradėtame kurti muziejuje pagrindinis dėmesys skirtas pirmiausia civiliams šalies gyventojams, kurie sudarė didžiąją daugumą karo aukų.
Tačiau J.Kaczynskio vadovaujama valdančioji Įstatymo ir teisingumo (PiS) partija garsėja labiau introvertišku nacionalistiniu ir „patriotiniu“ požiūriu, kuriuo vertina viską – nuo šalies ekonomikos iki istorijos. Toks yra jo požiūris ir į naująjį muziejų.
J.Kaczynskis dar pridūrė, kad kova dėl muziejaus apskritai atspindi vyriausybės ir teismų priešpriešą.
Ketvirtadienį jis pavadino prezidento sprendimą vetuoti įstatymų projektus dėl teismų sistemos reformavimo „labai rimta klaida“ ir pažadėjo atgal nesitraukti.
„Teismų sistemos reforma privalo būti radikali, nes dalinė reforma nieko nepakeis“, – pareiškė J.Kaczynskis interviu ultrakatalikiškai televizijai „Trwam“, kurią daugiausiai žiūri ištikimiausi valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) šalininkai.
Valdančiųjų kontroliuojamas parlamentas šį mėnesį priėmė tris prieštaringai vertinamus teismų reformų įstatymų projektus, tad kritikai būgštauja, kad tai gali pakenkti valdžių atskyrimo principui šalyje. Dėl šių valdančiųjų planų Lenkijoje vyko masiniai protestai, sankcijomis grasino Europos Sąjunga.
Tačiau šią savaitę Lenkijos prezidentas A.Duda netikėtai vetavo du iš tų projektų.
„Tai buvo klaida, labai rimta klaida“, – sakė J.Kaczynskis apie prezidento sprendimą. A.Duda yra artimas PiS sąjungininkas ir iki šiol pasirašydavęs visus parlamento patvirtintus įstatymų projektus.
„Dabar turime galvoti, kaip iš to išsikapstyti, ką daryti, kad tai būtų tik incidentas, kurį galima greitai pamiršti ir eiti pirmyn“, – pridūrė jis.
„Lenkijos teismai serga. Reikia juos išgydyti, ir čia jau simptomų gydymas nepadės. Jokios kitos priemonės, išskyrus chirurginę operaciją – beje, labai didelio masto – padėti negali“, – PiS lyderis vėliau sakė katalikiškam radijui „Maryja“.
Minėtos reformos būtų padidinusios teismų, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą, politinę kontrolę. A.Duda savo ruožtu sakė, kad „šis įstatymas nesustiprintų teisingumo jausmo“ visuomenėje.
