Pasak pašnekovų, šalys siekia suburti plačią koaliciją, kuri padėtų greitai ir diplomatiškai užbaigti konfliktą bei išvengti regioninės eskalacijos bei ilgalaikio energetikos produktų kainų šoko.
Šiuos klausimus jie aptarinėjo su anonimiškumo sąlyga, nes kol kas apie tai nebuvo pranešta viešai.
Teigiama, kad JAE prezidentas Mohammedas bin Zayedas al Nahyanas ir Kataro emyras Tamimas bin Hamadas al Thani pastarosiomis dienomis telefonu kalbėjosi su keletu Europos vadovų, įskaitant Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį, Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną ir Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą.
Dar prieš prasidedant karui Persijos įlankos šalių atstovai, ypač Kataras, kurie daugelį metų puoselėjo glaudžius verslo ryšius su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, kelis mėnesius ragino laikytis santūrumo, nurodė šaltiniai.
Prieš smūgius Persijos įlankos monarchijos puoselėjo vizijas apie Iraną, kuris po sankcijų vėl taps atviras Vakarų kapitalui, su kuriuo bus bendradarbiaujama energetikos srityje, investuojama į infrastruktūrą ir kurio finansiniai koridoriai drieksis nuo Hiustono iki Teherano, teigė pašnekovai.
Anot jų, šis pasiūlymas atitiko Donaldo Trumpo komandos instinktus, buvo įsivaizduojama, kad didysis susitarimas galėtų priminti Venesuelos naftos pramonės atidarymą po JAV specialiųjų pajėgų reido, per kurį buvo sučiuptas Nicolasas Maduro.
„Patriot“ raketų užteks keturioms dienoms
Persijos įlankos regiono šalys išreiškė poreikį stiprinti savo oro gynybos pajėgumus ir paprašė Italijos pagalbos aprūpinant jas priešlėktuvinėmis sistemomis, pirmadienį įstatymų leidėjams teigė Italijos gynybos ministras Guido Crosetto.
Jis pridūrė, kad tai labai subtilus klausimas, „atsižvelgiant į tai, kad šie pajėgumai jau dabar yra labai riboti, į Europos poreikius ir į iki šiol Ukrainai suteiktą paramą“.
Nuo šeštadienio, kai JAV ir Izraelis pradėjo savo smūgių kampaniją Iranui, konfliktas sparčiai plinta regione ir įtraukia šalis, kurios tvirtina, kad nėra jo dalis.
Kataras jau nutraukė suskystintų gamtinių dujų gamybą didžiausiame pasaulyje eksporto objekte po to, kai jis tapo Irano bepiločio orlaivio atakos taikiniu, todėl dujų kainos Europoje šoktelėjo daugiau kaip 50 proc.
Kaip pažymi „Bloomberg“ šaltiniai, privačiai tiek JAE, tiek Kataras stengiasi skubiai pagerinti savo oro gynybos pajėgumus.
JAE paprašė sąjungininkų pagalbos vidutinio nuotolio oro gynybos srityje, o Kataras pateikė prašymą padėti atremti dronų atakas, kurios kelia didesnę grėsmę nei balistinės raketos.
Remiantis analize, su kuria susipažino „Bloomberg“ redakcija, Kataro „Patriot“ raketų sistemos atsargų užteks vos keturioms dienoms, jei jos bus naudojamos.
Tačiau JAE Užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame atmetė tai, ką pavadino „Bloomberg“ paskelbtais „melagingais ir klaidinančiais teiginiais“.
„Ministerija dar kartą patvirtina, kad JAE pažangūs gynybos pajėgumai, institucinė parengtis ir integruota nacionalinio saugumo sistema išlieka tvirti ir nekompromituojami“, – nurodoma pareiškime.
Tuo tarpu Kataro tarptautinės žiniasklaidos biuras taip pat išplatino pareiškimą, kuriame sakoma: „Kataro ginkluotosios pajėgos ne kartą įrodė savo gebėjimus ginti šalį nuo išorės grėsmių ir išlieka visiškai pasirengusios apsaugoti visus piliečius, gyventojus ir lankytojus tiek, kiek reikės.“
„Kataro ginkluotųjų pajėgų turimas „Patriot“ raketų perėmėjų inventorius nėra išeikvotas ir išlieka gerai aprūpintas“, – priduriama pareiškime.
Kataras savaitgalį teigė numušęs du Irano karo lėktuvus „Suchoj Su-24“ ir perėmęs septynias balistines raketas. Jis taip pat nurodė perėmęs penkis bepiločius orlaivius.
Gynybos ministerija anksčiau pirmadienį pranešė, kad Katarą atakavo du Irano bepiločiai orlaiviai: vienas jų buvo nukreiptas į vandens rezervuarą elektrinėje Mesaieede, o kitas – į energetikos objektą Ras Laffane.



