Grenlandijos gyventojai protestavo nešini šūkiais „Grenlandija priklauso Grenlandijos žmonėms“ ir „Mes neparduodami“. Be to, kai kurie protestų dalyviai pasitelkė ir seną šūkį „Yankee, go home“ (angl. „Jankiai, varykite namo“) – XX a. ne kartą skambėjusį kitose šalyse dėl Jungtinių Amerikos Valstijų karinio buvimo.
Pasak žiniasklaidos, Grenlandijos sostinėje, Nuke, į protestą susirinko apie tūkstantis žmonių, o tai yra nemažas skaičius 19 tūkst. gyventojų turinčiam miestui. Kiek vėliau prie protesto akcijos prisijungė ir antrojo pagal dydį salos miesto Sisimiuto gyventojai.
Plakatuose, kuriuos nešė protestuotojai taip pat buvo užrašyta „99,7 proc. sako „ne“.
Pasak leidinio žurnalistų, tai nuoroda į Grenlandijos geografines sąlygas, nes būtent tokią jos teritorijos dalį dengia ledas.
Šią savaitę parlamento rinkimus laimėjusios centro dešiniosios partijos „Demokraatit“ lyderis Jensas-Frederikas Nielsenas kartu su kadenciją baigiančiu ministru pirmininku Mute B.Egede vedė protestuotojus JAV konsulato Nuko pakraštyje link.
„Mes norime būti savimi, o mūsų autonomija ir laisvė niekada nebus diskusijų objektas“, – per protestą Danijos radijo ir televizijos korporacijai sakė J.F.Nielsenas.
„Nėra nė menkiausios galimybės, kad kalbėsiu su Donaldu Trumpu apie tai, kad Grenlandija taptų JAV dalimi. Grenlandija bus Grenlandija“, – pabrėžė jis.
Šeštadienį kalbėdamas su Grenlandijos laikraščio „Sermitsiaq“ M.B.Egede JAV prezidento požiūrį pavadino „visiškai nepriimtinu“.
Sausio 7 d. JAV prezidentas D.Trumpas pirmą kartą prieš savo antrąją kadenciją pareiškė, kad neatmeta galimybės panaudoti „karinę ar ekonominę prievartą“ prieš Panamos kanalą ir Grenlandiją. Savo ruožtu Grenlandijos ir Panamos valdžios institucijos atmetė D.Trumpo idėją šias vietoves prijungti prie JAV.
Sausio 20 d. D. Trumpas savo inauguracinėje kalboje pareiškė, kad JAV susigrąžins Panamos kanalą, ir paskelbė apie JAV teritorijos „plėtrą“, galimai turėdamas omenyje savo pretenzijas į Grenlandiją ir galbūt Kanadą.
Grenlandijos ministras pirmininkas M.Egede sakė, kad sala nori būti nepriklausoma, bet palaikyti glaudžius ryšius su JAV ir Danija.
Sausio 25 d. „Financial Time“ rašė, kad JAV prezidentas ir Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen surengė įtemptą pokalbį, kurio metu M.Frederiksen dar kartą pareiškė, kad Grenlandija neparduodama.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paaiškino, kad Jungtinės Valstijos suinteresuotos įsigyti Grenlandiją, kad apsaugotų Arktį nuo Kinijos, nes Danija to padaryti negalėtų.


