JAV pralaimi ginklavimosi lenktynes
Admirolas S.Paparo, kurį cituoja laikraštis „Financial Times“, pabrėžė, jog JAV kariuomenė turi esminių pranašumų prieš Kiniją povandeninių pajėgumų srityje, taip pat dominuoja kosmose.
Tačiau jis įspėjo, kad Kinija ginklų sistemas, įskaitant karo laivus, kuria daug sparčiau nei JAV.
„Mūsų trajektorija... tiesą sakant, kiekvienas svarbus galios elementas yra bloga trajektorija“, – įspėjo S.Paparo.
Pasak jo, Kinija per metus pagamina du povandeninius laivus, o JAV - tik 1,4. Su antvandeniniais laivais padėtis dar blogesnė: Kinija per metus pagamina šešis karo laivus, o JAV - tik 1,8.
S.Paparo pirmtakas, į atsargą išėjęs admirolas Johnas Aquilino, pernai sakė, kad Kinija laikosi vadinamosios „verdančios varlės“ strategijos – palaipsniui kelia karinę temperatūrą, kad auganti grėsmė būtų pastebėta tik tada, kai bus per vėlu.
Tuo metu S.Paparo taip pat pažymėjo, kad Kinijos kariuomenė per metus nuo jo atėjimo į postą gerokai suaktyvino savo veiklą. Pasak jo, Pekinas repetuoja „visą karinių operacijų spektrą“ Taivano atžvilgiu - nuo atviros invazijos į salą iki jūrų blokados.
„Jų mokymų gilumo ir platumo pokyčių tempas yra toks nelinijinis efektas, mano matytas per pastaruosius metus, kad jis mane pažadina naktimis arba net neleidžia miegoti“, – tvirtino admirolas.
S.Paparo taip pat atkreipė dėmesį, kad Kinijos karinis jūrų laivynas aktyviau veikia kitose Ramiojo vandenyno dalyse: vasarį Kinijos karo laivai surengė kovinio šaudymo pratybas netoli pietryčių Australijos, o vėliau pirmą kartą apiplaukė šį žemyną-valstybę.
„Jie siekia ištiesti kojas... Jie žingsnis po žingsnio tampa pasauline galia“, - perspėja amerikiečių karinių pajėgų vadas.
Admirolas papasakojo ir apie perspėjimą, kurį gavo dar iš savo pirmtako Johno Aquilino – šis užsiminė, kad per trejus metus trunkančią S.Paparo kadenciją JAV ir Kinija gali pradėti kovą dėl Taivano.
„Jis pasakė... kad tai gali įvykti, kol jūs tarnaujate, - sakė Paparo.
JAV žvalgyba anksčiau yra perspėjusi, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas įsakė savo kariuomenei iki 2027 m. pasirengti Taivano puolimui. S.Paparo mano, kad tai ne tarpinė data, o „pasirengimo data“.
Karas Ukrainoje: Kinijos „smėlio dėžė“ prieš Taivano invaziją?
Nestabili situacija Taivane vyrauja Pekinui atkakliai tvirtinant, jog Taivanas yra jos teritorijos dalis. Kinija naudoja įvairias taktikas, įskaitant karines ir diplomatines, siekdamas daryti spaudimą salai, kad ši pripažintų jo pretenzijas.
Tuo metu pats Taivanas save laiko suverenia valstybe ir kaltina Kiniją šnipinėjimu, kibernetinėmis atakomis ir dezinformacija, taip siekiant susilpninti jo gynybą.
Pastarąjį kartą balandžio pradžioje surengusi didžiules karines pratybas aplink Taivaną, Kinija pareiškė, kad pastangos siekti salos nepriklausomybės yra pasmerktos žlugti. Pekinas atvirai nurodė, kad taip praktikuojasi vykdyti autonominės salos blokadą.
Atsakydamas į šias pratybas Taivanas pasiuntė savo lėktuvų ir laivų, dislokavo sausumos raketų sistemų ir apkaltino Pekiną, kad jis yra „didžiausias pasaulyje problemų kėlėjas“.
Kinija tvirtina, kad demokratinis Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir ne kartą grasino panaudoti jėgą, kad perimtų salą.
Kinijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą taip pat vertinamas nevienareiškmiškai. Nors oficialiai Pekinas deklaruoja neutralumą, praktiškai nuo pat 2022-ųjų Rusijos karinės invazijos Kinija tiekė Rusijai dvejopos paskirties komponentus, remia jos ekonomiką pirkdama energiją ir skleidžia propagandą, kaltinančią Ukrainą ir NATO dėl karo.
Kyjivas taip pat skelbia apie mažiausiai kelis šimtus kinų karių, kovojančių Rusijos pusėje su Pekino žinia, nors pati Kinija neigia, jog tai daroma valstybės sutikimu.
Vis dėlto kai kurių analitikų nuomone, karinio personalo siuntimas į Ukrainos frontą turi ir kitą tikslą – stebint kovas netoli Rusijos užnugario tikimasi geriau suprasti šiuolaikinio karo realijas, taip rengiantis savo invazijai į Taivaną.
