JAV Europos vadavietės vadas „gavo nurodymus dėl pajėgų mažinimo“, per Kongrese vykusį klausymą pareiškė laikinasis JAV Sausumos pajėgų štabo viršininkas generolas Christopheris LaNeve'as (Kristoferis Lanivas), kai jo buvo paklausta apie atšauktą dislokavimą.
„Glaudžiai konsultavausi su juo dėl to, koks tai turėtų būti pajėgų vienetas, ir (...) buvo logiškiausia, kad ta brigada nebūtų dislokuota operacijų teatre“, – sakė Ch. LaNeve'as, turėdamas omenyje 2-osios šarvuotosios brigados kovinę grupę.
Kai kurie šio dalinio elementai jau buvo išsiųsti į užsienį, o jo įranga vežama, sakė generolas ir pridūrė, kad nurodymas atšaukti dislokavimą buvo gautas iš gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho (Pito Hegseto) biuro.
Kartu su Ch. LaNeve'u liudijęs JAV kariuomenės sekretorius Danas Driscollas (Danas Driskolas) sakė, kad planuotas dalinio dislokavimas buvo atšauktas „prieš porą dienų“.
Atstovų Rūmų narys respublikonas Donas Baconas (Donas Beikonas) pareiškė, kad Lenkija nebuvo apie tai iš anksto informuota.
„Jie man vakar skambino. Jie nežinojo, juos tai užklupo netikėtai“, – per klausymą sakė D. Baconas.
Anot jo, dislokavimo atšaukimas yra „smerktinas“ ir „gėda mūsų šaliai“.
Atstovų Rūmų narė demokratė Marilyn Strickland (Merilin Striklend) taip pat sukritikavo šį sprendimą, pareiškusi, kad „kai išvedame tiek daug karių, tai rodo, kad nesame patikimi sąjungininkai“.
Pentagonas šio mėnesio pradžioje paskelbė, kad Vašingtonas iš Vokietijos išves 5 tūkst. karių, o jo atstovas Seanas Parnellas (Šonas Parnelas) tuomet nurodė, jog pajėgų išvedimas turėtų „būti baigtas per artimiausius šešis–dvylika mėnesių“.
Ginčas dėl karo su Iranu
Apie tai buvo paskelbta po to, kai Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) susiginčijo su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu) dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu. JAV prezidentas vėliau pareiškė, kad karių skaičius bus sumažintas „gerokai labiau nei 5 tūkstančiais“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) penktadienį pareiškė, kad dislokavimo į jo šalį atšaukimas gali būti susijęs su karių išvedimu iš Vokietijos.
„Jei į Lenkiją bus nusiųsta ne ta brigada, kuri buvo planuota iš pradžių, – galbūt ta iš Vokietijos – ir 5 tūkst. karių iš Vokietijos išvyks į Lenkiją (...), tuomet saugumo garantijos nesikeis“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas žurnalistams.
D. Trumpas per abi savo kadencijas Baltuosiuose rūmuose yra grasinęs smarkiai sumažinti JAV karių skaičių Vokietijoje ir kitose Europos valstybėse sąjungininkėse, sakydamas, jog nori, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą, o ne kliautųsi Vašingtonu.
Dabar jis, regis, yra pasiryžęs nubausti sąjungininkus, kurie nepalaikė karo Artimuosiuose Rytuose arba neprisidėjo prie taikos palaikymo pajėgų dislokavimo svarbiame Hormuzo sąsiauryje, kurį Teherano pajėgos yra faktiškai blokavusios.
„Žinome, kad JAV stengiasi pakoreguoti savo poziciją Europoje“, – naujienų agentūrai AFP penktadienį pareiškė vienas NATO pareigūnas.
„Dėmesys rotacijos principu dislokuojamoms pajėgoms neturės įtakos NATO atgrasymo ir gynybos planams. Be to, jau matome, kad rytiniame flange didėja Kanados ir Vokietijos pajėgų buvimas – visa tai prisideda prie bendro NATO stiprinimo“, – pridūrė pareigūnas.
