Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas: naujas Priešraketinės gynybos planas Europoje geresnis už senąjį

PRG
BFL nuotr. / PRG
Šaltinis: BNS
0
A A

Naujoji Priešraketinės gynybos sistema (PRG), kurią Europoje ketina dislokuoti Jungtinės Amerikos Valstijos, leis geriau reaguoti į kylančias grėsmes ir apginti NATO, o taip pat ir Lietuvą, teigia Vilniuje apsilankęs JAV valstybės gynybos sekretoriaus pavaduotojas tarptautinio saugumo klausimais Alexanderis Vershbow.

„Mes norime artimai bendradarbiauti su Lietuva ir kitais sąjungininkais šiame regione, kad sustiprintume Aljansą, kol kuriama nauja jo strategija. PRG buvo indėlis siekiant šio tikslo. Buvo neteisingai suprasta, kad PRG atsisakoma. Iš tiesų mes atmetėme vieną planą, tačiau pasiūlėme geresnį, kuris yra efektyvesnis, lankstesnis, pajėgesnis apginti visą NATO teritoriją, įskaitant ir Lietuvą“, – žurnalistams sakė A.Vershbow.

Jo teigimu, Vašingtonas yra optimistiškai nusiteikęs, kad sąjungininkai supras ir palaikys naująjį planą kaip stiprinantį bendrą Aljanso saugumą. Kartu A.Vershbow pabrėžė, kad teigti, jog ankstesnio PRG plano buvo atsisakyta dėl Rusijos prieštaravimų, yra „paprasčiausiai neteisinga“.

„Senoji sistema buvo sutelkta į JAV gynybą naudojantis Europos teritorija. Dabartinė sistiema gina Europos teritoriją ir gali būti Aljanso projektas. Rusų reakcija kol kas nėra 100 proc. aiški. Jei naujoji sistema jiems patiks labiau, tai geros naujienos, bet rusai nebuvo priežastis, kodėl mes padarėme šį pakeitimą“, – kalbėjo aukšto rango JAV pareigūnas.

Jis BNS detaliai papasakojo, kokia bus ir kaip veiks naujoji sistema, kuri, A.Vershbow teigimu, ims veikti 7 metais anksčiau nei buvusi.

Naujoji sistema, apie kurią JAV pranešė prieš dvi savaites, pasak jo, pagrįsta dviem dalykais: nauja grėsmės ir technologijų analize. Naujos sistemos pagrindu jūroje ir sausumoje bus dislokuotos SM-3 raketos, kurias JAV per artimiausius 10-12 metų ketina patobulinti, išplėsti jų veikimo nuotolį.

„Kad šiandien atsakytume į kylančias grėsmes, mes artimiausiais metais pasikliausime AEGIS kreiseriuose dislokuotomis raketomis. Jie iš esmės bus dislokuoti Viduržemio jūroje, arčiau Irano. Maždaug 2015 metais mes pradėsime dislokuoti antros kartos SM-3, tada bus dislokuotos pirmosios sausumos raketos. Galų gale bus dvi bazės: viena – Pietuose, kita – Šiaurėje. Šiaurės bazė galbūt bus įkurta Lenkijoje, gal net toje pačioje vietoje, kur planuota ankstesnė sistema, jei Lenkijos vyriausybė sutiks“, – aiškino A.Vershbow.

Minėtos dvi sausumos bazės, jo teigimu, apsaugos beveik visą Europos NATO šalių teritoriją ir bus naujosios sistemos ašis, o jūroje dislokuotos sistemos ir toliau liks kaip papildoma apsauga.

„Šiame projekte siekiame bendradarbiauti su daugeliu NATO partnerių. Apie kitas konkrečias šalis negaliu kalbėti, tik apie Lenkiją, kadangi mes su jais diskutuojame jau daug metų. Bet yra daug galimybių dalyvauti šiame projekte. Valdymas ir radarai taip pat bus paskirstyti nesusitelkiant į kelias bazes“, – kalbėjo Gynybos departamento atstovas.

Vienas iš naujosios JAV administracijos argumentų atsisakant ankstesnės radarais Čekijoje ir raketomis-gaudytuvais Lenkijoje pagrįstos sistemos buvo tas, kad nėra tvirtų įrodymų, jog joje naudotos technologijos yra efektyvios. A.Vershbow teigimu, tokiose sistemose visuomet yra rizikos, tačiau JAV inžinieriai yra „nusiteikę optimistiškai“.

„Pastaruoju metu daug kalbėjau su inžinieriais. Jie man sako du dalykus: ankstesnė sistema nebuvo paruošta dislokuoti. Lenkijoje ketintos dislokuoti raketos-gaudytuvai buvo tik pradėtos bandyti. Tokia sistema dar nebūtų parengta 7-9 metus. SM-3 yra išbandyta, dislokuota ir, man atrodo, sėkmingai pasirodė per aštuonis iš devynių bandymų numušant balistinę raketą. Taigi, ji yra pasiteisinusi“, – dėstė JAV atstovas.

Kiti naujosios sistemos privalumai, anot jo, yra kaina ir dislokavimo greitis.  „Dar vienas šios sistemos privalumas yra tas, kad palyginti su ankstesne ji gerokai pigesnė. SM-3 raketa dabar kainuoja apie 10 mln. dolerių, ateityje - apie 15 mln. dolerių. Šios sistemos lankstumas grėsmės atžvilgiu yra toks didelis, kad esant reikalui jų dislokavimą laivuose ir sausumoje galima išplėsti per kelis mėnesius, o ne metus. Aš nežinau, ar mes esame apsisprendę dėl skaičių, bet reikšmingas kiekis raketų jau dislokuotas AEGIS laivuose“, – aiškino A.Vershbow.

JAV prezidentas Barackas Obama rugsėjo 17 dieną pareiškė, kad Vašingtonas sukurs naują PRG sistemą, kuri bus ekonomiškesnė ir pagrįsta naujausiomis technologijomis.

Vis dėlto, kai kurių ginkluotės ekspertų teigimu, naujoji PRG sistema dar neišbandyta realiomis kovinėmis sąlygomis.  Ankstesnį projektą siūlė įgyvendinti ankstesnė George`o W.Busho administracija, kuri ketino dislokuoti iki 2013 metų dešimt raketų gaudytuvų Lenkijoje, taip pat radarą Čekijoje.
 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min