JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N.Pelosi antradienio vakarą atvyko į Taivaną, nepaisydama Pekino grasinimų imtis atsakomųjų priemonių.
Ji tapo aukščiausio rango JAV pareigūne per 25 metus, apsilankiusia demokratiškai valdomoje saloje, į kurią pretenzijas reiškia komunistinė Kinija.
Netrukus po N.Pelosi atvykimo Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad kariuomenė nuo ketvirtadienio iki sekmadienio daugelyje Taivaną supančių vandenų vietų surengs kovinio šaudymo pratybas.
Prezidento Joe Bideno administracija viešai neragino N.Pelosi atšaukti vizito, tačiau siekė patikinti Pekiną, kad tai nereikš jokių JAV politikos Taivano atžvilgiu pokyčių.
Ką Lietuvai reikštų konfliktas?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad Lietuvai yra svarbūs Kinijos ir JAV santykių pokyčiai, nes jie gali keisti visos tarptautinės sistemos stabilumą.
Pasak eksperto, šiuo atveju svarbu stebėti, kaip Kinija reaguoja į tai, kad nepaisoma jos išsakytų perspėjimų, ar Kinijos komunistų partija renkasi eskaluoti situaciją, ar visgi apsiriboja tik retoriniais grasinimais ir diplomatiniais pareiškimais.
„N.Pelosi vizitas Taivane dar kartą primena, kad būtent Taivanas taps tuo indikatoriumi, kuris žymės konflikto tarp Kinijos ir JAV pobūdį“, – sakė jis.
„Lietuvai anaiptol nebūtų palanku matyti įsiplieskiant rimtą konfliktą tarp Pekino ir Vašingtono, ar juo labiau – karinio pobūdžio susidūrimą. Tokiu atveju amerikiečių bemaž visas dėmesys nukryptų į Kiniją ir Taivaną, o karas Ukrainoje ir Rusijos stabdymas gali būti nustumtas į antrą planą“, – teigė T.Janeliūnas.
Pasak jo, dabartiniu metu tiek JAV, tiek Kinija tikrina viena kitos ribas ir balansuoja tarp nenoro politiškai pasirodyti silpnesne puse ir nenoro rizikuoti kariniu konfliktu.
Rytų Europos studijų centro analitikas Raigirdas Boruta sako, kad aštrėjanti įtampa Lietuvai svarbi keliais aspektais – tiek dėl geopolitinės JAV orientacijos į Aziją, tiek dėl jūrinio transportavimo.
„Didėjanti JAV ir Kinijos įtampa dėl Taivano reiškia tai, kad JAV dėmesys bus vis labiau nukreiptas į Rytų Aziją ir bendrai į Indijos – Ramiojo vandenyno regioną. Dėl to konfliktas su Rusija gali tapti dar aštresnis ir grėsmingesnis“, – 15min antradienį sakė jis.
„Be to, turint omenyje Pietų Kinijos jūros geopolitinę svarbą, bet koks krizės paaštrėjimas bus juntamas visame pasaulyje, šis regionas yra itin svarbus jūrinio transportavimo prasme, tad ilgesnė destabilizacija bus juntama ir pas mus“, – pridūrė R.Boruta.
Netrukus po atvykimo paskelbtame pareiškime N. Pelosi teigė, kad šis vizitas yra Amerikos tvirto įsipareigojimo remti Taivano demokratiją ženklas.
„Amerikos solidarumas su 23 milijonais Taivano gyventojų šiandien yra svarbesnis nei bet kada anksčiau, nes pasaulis turi rinktis tarp autokratijos ir demokratijos“, – sakė ji ir pridūrė, kad Kongreso vizitas neprieštarauja Jungtinių Valstijų politikai Taivano atžvilgiu.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad vizitas „rimtai kenkia Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, Kinijos ir JAV santykių politiniam pagrindui ir siunčia labai neteisingą signalą Taivano nepriklausomybės separatistinėms jėgoms“.
Rusija nedelsiant parėmė Kiniją. Kremlius vizitą pavadino provokaciniu.
Lietuva tarptautinėje erdvėje yra viena iš tvirčiausių Taivano rėmėjų. Pernai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė – pirma tokia įstaiga su Taivano vardu pavadinimu Vakaruose. Kinai protestuodami sumažino diplomatinio atstovavimo lygį ir įvedė neoficialias sankcijas Lietuvos verslui.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasveikino vizitą kaip svarbų įvykį laisvės ir demokratijos gynėjams.
„Dabar pirmininkė N.Pelosi gerokai plačiau atvėrė duris į Taivaną, esu tikras, kad netrukus pro jas įžengs ir kiti laisvės ir demokratijos gynėjai“, – tviteryje parašė G.Landsbergis.
Lietuvos-Taivano forumo vadovas Gintaras Steponavičius N.Pelosi vizitą Taivane pavadino pozityvia žinia Lietuvai. Jo teigimu, amerikiečiai taip rodo įsipareigojimą remti regiono demokratijas, o Vakarai turi susitelkti Kinijos grasinimų akivaizdoje.
„N.Pelosi vizitas patvirtina tvirtą JAV įsipareigojimą ginti Taivano ir viso regiono demokratijas ir Lietuvai tai yra pozityvi žinia. Augantis Kinijos agresyvumas ir grasinimai šiuo atveju JAV ir Vakarų valstybėms nėra naujiena, veikiau tai tampa „new normal“ ir šioje realybėje būtina vieninga, koordinuota ir principinga mūsų partnerių laikysena“, – 15min sakė G.Steponavičius.
Buvęs JAV diplomatas, Stanfordo universiteto profesorius Michaelas McFaulas sako, kad šis vizitas dramatiškų padarinių neturės.
„Jei N.Pelosi paragins siekti Taivano nepriklausomybės arba atnaujinti JAV ir Taivano diplomatinius ryšius, tai būtų katastrofiška klaida. Tačiau ji to nepadarys. Taigi, visi turėtų tiesiog nusiraminti ir nustoti daryti iš musės dramblį“, – pareiškė M.McFaulas.
