Koronavirusas pasaulyje: JAV mirčių jau daugiau nei Kinijoje, JK per parą mirė 381 pacientas

Dešimtys Lenkijos verslininkų, kurių įmonėms gresia bankrotas dėl suvaržymų, įvestų dėl koronaviruso epidemijos, antradienį savo automobiliais blokavo Varšuvos gatves, spausdami vyriausybę suteikti didesnę pagalbą, kad jie atlaikytų šią krizę.

Demonstrantai spaudė automobilių signalus ir važiavo mašinomis, apklijuotomis plakatais su užrašu „Streikuojantys verslininkai“. Protesto organizatoriai tvirtino, kad ši akcija nepažeidžia griežtų taisyklių socialiniam atstumui palaikyti, draudžiančiam daugiau kaip dviejų žmonių susirinkimus.

Vis tik policija kai kuriems skyrė 600 zlotų (130 eurų baudas) už „neteisėtą susirinkimą“.

Tarp gavusiųjų baudas buvo Krzysztofas Gorka, keturis darbuotojus turinčios apšvietimo įrangos bendrovės savininkas. Vyras sakė naujienų agentūrai AFP, kad jo įmonė gali išsilaikyti tik tuomet, jeigu jos mėnesio apyvarta bus mažiausiai 130 tūkst. eurų, bet paskelbus karantiną ji beveik nebegauna pajamų.

„Vyriausybė teikia tik miglotus pažadus. Dėl to verslo žmonėms sunku gauti valstybės pagalbą“, – skundėsi K. Gorka.

„Norėčiau prisidėti [prie kovos su pandemija], bet sunku tai daryti šalyje, kuri neleidžia man to daryti“, – pridūrė jis.

Ratuotą demonstraciją organizavo verslininkas ir politikas Pawelas Tanajno. Jis yra vienas iš kandidatų į šalies prezidento postą per gegužės 10-ąją vyksiančius rinkimus, bet yra laikomas autsaideriu.

Konservatyviosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) dominuojama Lenkijos vyriausybė parengė 47 mlrd. eurų „antikrizinio skydo“ planą, turintį apsaugoti šalies įmones nuo bankroto.

Pagal šį planą numatoma kompensuoti pusę atlyginimo paveiktų įmonių darbuotojams, taip pat užtikrinti palengvintą prieigą prie paskolų investicijoms.

Taip pat įkurtas 6,6 mlrd. eurų investicijų fondas, kurio lėšas ketinama naudoti statant mokyklas ir ligonines, taip pat skatinti skaitmeninės ekonomikos plėtrą.

Viename Graikijos kruiziniame laive, stovinčiame netoli Atėnų, buvo paskelbtas karantinas, nustačius, kad iš 383 jame esančių žmonių apie 20 yra užsikrėtę koronavirusine infekcija COVID-19, antradienį pranešė uostų policija.

Laivas „Eleftherios Venizelos“, plaukęs iš Turkijos į Ispaniją, kovo 22 dieną sustojo Pirėjo uoste.

Vienai Graikijos bendrovei priklausantis laivas „nebegalėjo plaukti į Ispanija susiklosčius rimtai padėčiai toje šalyje dėl naujojo koronaviruso“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovė.

Apie 20 žmonių kruiziniame laive buvo patvirtinta COVID-19 infekcija, todėl laivas dabar privalo likti Pirėjuje, pridūrė pareigūnė.

Tik 33 iš „Eleftherios Venizelos“ keleivių ir įgulos narių yra Graikijos piliečiai, nurodė pakrančių apsaugos tarnyba, bet nepranešė, kokių kitų šalių piliečių esama šiame laive.

Graikijoje iki šiol oficialiai užregistruota 1 212 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų; 47 pacientai mirė.

Naujojo koronaviruso ligos COVID-19 patvirtintų atvejų Turkijoje per pastarąją parą padaugėjo 2704 iki 13 531, pranešė Turkijos sveikatos apsaugos ministerija.

Mirčių nuo šios ligos padaugėjo 46 iki 214, o 246 pacientai pasveiko.

Iki šiol Turkijoje dėl COVID-19 patikrinta daugiau kaip 92 tūkst. žmonių.

Pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejis Turkijoje užfiksuotas kovo 10-ąją. Kaip skelbta, tai buvo iš Europos grįžęs šalies gyventojas.

Velionė Jungtinės Karalystės premjerė Margaret Thatcher yra išsakiusi garsią frazę, kad „nėra tokio dalyko kaip visuomenė“, kurią opozicijos partijos dažnai cituodavo, kritikuodamos jos Konservatorių partijos ideologiją.

Tačiau naujausias M.Thatcher įpėdinis Borisas Johnsonas, regis, išsižadėjo šio torių ikonos pareiškimo, girdamas Britanijos žmonių atsaką į koronaviruso protrūkį.

Apie 750 tūkst. visuomenės narių atsiliepė į raginimą tapti savanoriais pagalbininkais ir prisidėti prie Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos (NHS) pastangų, taip pat teikti senyviems gyventojams ir kitiems pažeidžiamiems asmenims, kuriems tenka laikytis saviizoliacijos.

Be to, apie 20 tūkst. į pensiją išėjusių gydytojų, slaugytojų ir kitų buvusių sveikatos apsaugos profesionalų grįžta į kovos su susirgimu COVID-19 priešakines linijas, virusui vis labiau plintant.

Į pagalbą medikams buvo pakviesti keleivinių lainerių įgulų nariai; bendruomenėse susikūrė grupių, padedančių kaimynams, o verslo įmonės irgi įsitraukė į kolektyvinę mobilizaciją, neregėtą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Vienas dalykas, ką, mano nuomone, jau įrodė koronaviruso krizė – kad iš tikrųjų yra toks dalykas kaip visuomenė“, – pareiškė B.Johnsonas.

Pačiam premjerui praeitą savaitę buvo nustatyta koronaviruso infekcija, bet jis sakė, kad pasireiškė tik „lengvi simptomai“.

Virusas bus įveiktas bendromis pastangomis, sakoma jo vaizdo žinutėje, sekmadienį paskelbtoje per „Twitter“.

„Padarysime tai kartu“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos aplenkė Kiniją pagal pacientų, užsikrėtusių koronavirusine infekcija COVID-19, mirčių skaičių, rodo antradienį Johnso Hopkinso universiteto duomenys.

Baltimorės mieste įsikūręs universitetas nurodė, kad Jungtinėse Valstijose jau mirė 3 415 naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių, o Kinija, kurioje ši pandemija pirmiausiai prasidėjo nuo gruodį Uhano mieste kilusio protrūkio, oficialiai yra paskelbusi apie 3 309 pacientų mirtį.

Universitetas pridūrė, kad JAV užregistruoti iš viso 175 067 susirgimo COVID-19 atvejų – daugiau nei bet kurioje kitoje valstybėje.

Jungtinių Valstijų priklausomybė nuo medicinos prekių importo padarė šalį pažeidžiama, todėl bus skatinama didinti pagrindinių medicininės paskirties prekių vidaus gamybą, pareiškė JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris.

„Deja, kaip ir kiti, per dabartinę krizę pamatėme, jog pernelyg didelė priklausomybė nuo kitų šalių, kaip pigių medicinos prekių ir tiekimo šaltinių, mūsų ekonomiką padarė strategiškai pažeidžiama“, – pareiškė jis per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių prekybos ministrų vaizdo konferenciją.

„Jungtinėse Valstijose raginame diversifikuoti tiekimo grandines ir siekiame skatinti gamybos didinimą šalies viduje“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasitelkė karo atvejais numatomus įgaliojimus ir vienai privačiai bendrovei liepė gaminti medicininę įrangą, nes perkrautai šalies sveikatos sistemai sunku dorotis su krize.

„Šiandienos veiksmai padės užtikrinti greitą [plaučių] ventiliacijos [aparatų], kurie gelbės amerikiečių gyvybes, gamybą“, – pareiškė D. Trumpas, išleidęs įsakymą automobilių gamybos bendrovei „General Motors“.

Tačiau tapo rimtu iššūkiu šiai automobilių gamybos milžinei, nes jai teks apmokyti darbuotojus, įsigyti reikalingų dalių ir užtikrinti, kad būtų laikomasi griežtų gamybos instrukcijų.

Dėl koronaviruso pandemijos turizmo sektoriuje gali išnykti apie 75 mln. darbo vietų, įspėja Pasaulio kelionių ir turizmo taryba (WTTC).

Saudo Arabijos surengtame virtualiame susitikime WTTC Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių lyderius paragino imtis ryžtingų priemonių turizmo sektoriaus gelbėjimui.

Dabar, pasak tarybos, grėsmė kyla 75 mln. darbo vietų.

WTTC, be kita ko, paprašė skirti išteklių ir koordinuoti pastangas gelbėjant dideles turizmo bendroves, įskaitant oro bendroves ir kruizų operatorius, pasaulines elektronines rezervavimo sistemas (GDS) ir viešbučių tinklus, taip pat mažas ir vidutines įmones, įskaitant kelionių agentūras ir operatorius, restoranus ir kt.

Tarybos skaičiavimais, tai galėtų padėti išsaugoti turizmo sektoriuje dirbančių daugiau kaip 330 mln. žmonių darbo vietas.

Bedarbių skaičius Vokietijoje kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo tik 1 tūkst. iki 2,267 mln. žmonių, o nedarbo lygis nepakito ir, kaip ir vasarį, sudarė 5 proc., parodė federalinės užimtumo agentūros paskelbti duomenys.

Tuo tarpu analitikai, tyrimų bendrovės „Trading Economics“ duomenimis, prognozavo, jog bedarbių gretas papildys vidutiniškai 29 tūkst. žmonių, o nedarbo lygis paūgės iki 5,1 procento.

Vasarį, patikslintais skaičiavimais, bedarbių skaičius Vokietijoje sumažėjo 8 tūkst., o ne 10 tūkst., kaip buvo skelbta anksčiau.

Tačiau užimtumo agentūra įspėjo, jog kovo mėnesio statistiniai rodikliai dar neatspindi koronaviruso pandemijos sukeltos krizės padarinių, nes apima tik duomenis iki kovo 12 dienos.

JAV mažmenininkai „Kohl's“, „Macy's“ ir „Gap“ pagrindinę dalį darbuotojų išleidžia nemokamų atostogų, nepaisydami paskatų, kurios bendrovėms yra numatytos vyriausybės neseniai patvirtintame ekonomikos skatinimo priemonių pakete, kurio bendra vertė viršija 2 trln. JAV dolerių. 

Be atlyginimų liks iš viso daugiau nei 500 tūkst. didžiausių JAV mažmeninės prekybos tinklų darbuotojų, apskaičiavo agentūra „Bloomberg“.

JAV administracija yra pažadėjusi suteikti mokesčių lengvatų bendrovėms, kurios toliau mokės atlyginimus darbuotojams, negalintiems tęsti darbo dėl apribojimų, kurie buvo nustatyti dėl koronaviruso pandemijos.

Nors mažmenininkai nusprendė išleisti darbuotojus nemokamų atostogų, jie toliau dengs jų sveikatos draudimo išlaidas ir galės atimti atitinkamas sumas iš apmokestinamosios bazės.

Ekspertai pažymi, jog nemokamų atostogų ar atleidimo grėsmė kyla dar milijonams mažmeninės prekybos tinklų darbuotojų, nes mažmenininkai dėl apribojimų, kurie įvedami dėl COVID-19, toliau uždaro parduotuves.

Per pastarąsias dvi savaites bendrovės uždarė apie 50 tūkst. parduotuvių.

JAV darbo departamento duomenimis, mažmeninės prekybos srityje – nuo degalinių iki madingų rūbų parduotuvių – dirba apie 16 mln. žmonių.

Lenkijos vyriausybė antradienį dar labiau sugriežtino kovos su koronaviruso plitimu priemones, ėmėsi kontroliuoti jaunimo judėjimą, uždarė parkus ir viešbučius, apribojo pirkėjų skaičių parduotuvėse.

Kiekvienas neatsakingas, nebūtinas išėjimo iš namų atvejis didina pandemiją... Turime griežtai laikytis socialinės distancijos reikalavimų“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„Jie yra labai svarbūs, kad ilgainiui visi galiausiai galėtume pamatyti tunelio galą“, – pridūrė jis.

Siekiant išvengti jaunimo sambūrių, nuo šiol jaunesni nei 18 metų asmenys galės išeiti iš namų tik su suaugusiuoju. 

Grožio salonai, kirpyklos, tatuiruočių studijos, parkai, paplūdimiai ir dauguma viešbučių bus uždaryti. Taip pat bus negalima naudotis miesto dviračiais.

Į  mažesnes maisto parduotuves ir vaistines bus įleidžiama tiek žmonių, kad prie vienos kasos jų būtų ne daugiau nei po tris vienu metu, išlaikant dviejų metrų atstumą tarp pirkėjų. 

Kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 12 val. parduotuvėse bus aptarnaujami tik senjorai.

Didžioji dalis naujų priemonių įsigalios trečiadienį ir galios mažiausiai dvi savaites.

Šių reikalavimų vykdymą prižiūrės policijos pareigūnai. Už paskelbtos tvarkos nesilaikymą numatytos nuo 5 tūkst. iki 30 tūkst. zlotų (1,1–6,6 tūkst. eurų) siekiančios baudos.

Lenkijoje jau anksčiau uždarytos mokyklos, teatrai, baseinai, muziejai. Į šalį neįleidžiami užsieniečiai.

Restoranai siūlo maistą tik išsinešimui. Viešose vietose kartu galima būti ne daugiau nei dviems asmenims.

Vyriausybė dar neatidėjo gegužės 10 dieną numatytų prezidento rinkimų, nepaisant visuomenės, opozicinių partijų, medicinos darbuotojų ir net kai kurių valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) narių spaudimo.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje patvirtinti 2 132 koronaviruso atvejai, mirė 31 žmogus.

Kremlius antradienį paragino nesijaudinti dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikatos, pasirodžius pranešimų, kad naujuoju koronavirusu užsikrėtė vienos ligoninės vyriausiasis gydytojas, su kuriuo praeitą savaitę bendravo valstybės vadovas.

„Putinui reguliariai atliekami testai. Viskas normalu“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis atsakė į klausimą, ar prezidentas tikrinosi dėl koronaviruso, taip pat kokių priemonių imtasi pasirodžius pranešimui, kad vienos Maskvos ligoninės vyriausiajam gydytojui Denisui Procenkai buvo diagnozuotas susirgimas COVID-19.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Ligoninė informavo „Interfax“, kad gydytojo būklė yra patenkinama.

Kovo 24-ąją V.Putinas apsilankė Maskvos pietvakarinio priemiesčio Komunarkos ligoninėje, kur gydomi koronavirusu užsikrėtę pacientai. Per tą vizitą prezidentas dėvėjo geltoną apsauginį kostiumą ir kaukę.

Pasaulyje jau užregistruoti 800 049 COVID-19 atvejai, antradienį paskelbė Johnso Hopkinso universitetas, kaupiantis statistinius duomenis apie koronaviruso pandemiją.

Daugiausiai užsikrėtimo atvejų užregistruota Jungtinėse Valstijose – 164 610. Antroje vietoje yra Italija su 101 739 atvejais. Ispanijoje užregistruota daugiau kaip 94 tūkst. atvejų, Kinijoje – daugiau kaip 82 tūkst., Vokietijoje – 67 tūkstančiai.

700 tūkst. riba pasaulyje buvo peržengta kovo 30 dieną, 600 tūkst. riba – kovo 28-ąją, o 500 tūkst. riba – kovo 26-ąją.

Nuo  COVID-19 pasaulyje jau mirė 38 714 žmonių. Daugiausiai mirties atvejų užregistruota Italijoje; toliau šiame sąraše – Ispanija, Kinijos centrinė Hubėjaus provincija, Prancūzija ir Iranas.

Pasveiko 170 325 žmonės, kurie buvo užsikrėtę koronavirusu. Daugiausiai pasveikusiųjų yra Kinijoje.

Vienoje Rygos prieglaudoje nustatytas masinis užsikrėtimas naujuoju koronavirusu, pranešė Latvijos sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė.

Pasak jos, tai dar kartą patvirtina, kad, ginant visos visuomenės interesus, reikalinga visapusiška sveikatos priežiūra. Sveikatos paslaugų prieinamumas visiems, įskaitant labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, tokiais atvejais atsiperka su kaupu, be to yra tai yra humaniška, nurodė ministrė.

Per praėjusią parą Latvijoje buvo registruoti 22 nauji COVID-19 atvejai. Iš viso Latvijoje šia infekcija užsikrėtė 398 žmonės.

Estijoje dėl koronaviruso pandemijos atidedamas 8-asis Pasaulio finougrų tautų suvažiavimas, į kurį Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pakvietė ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pirmadienį pranešė organizatoriai.

Kol kas neaišku, kada tiksliai bus organizuotas renginys, iš pradžių turėjęs vykti Tartu mieste birželio 17–19 dienomis. Dėl naujų datų spręs Suvažiavimo patariamasis komitetas. Renginio vieta – Estijos nacionalinis muziejus – liks ta pati.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid spaudos konferencija

Pernai spalį K.Kaljulaid, be V.Putino, pakvietė dalyvauti renginyje Suomijos prezidentą Sauli Niinisto ir Vengrijos prezidentą Janosą Aderą. Rusų lyderis dar nepatvirtino, ar dalyvaus.

Suvažiavime, kuris nuo 1992 metų rotacijos principu rengiamas kas ketverius metus Rusijoje, Vengrijoje, Suomijoje ir Estijoje, nuo 2000 metų reguliariai dalyvavo Suomijos, Vengrijos ir Estijos prezidentai. Tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sudalyvavo 2008 metais Rusijos Chanty Mansijsko mieste vykusioje konferencijoje.

Čekijos valdžios institucijos testuoja naują elektroninę sistemą, turinčią padėti greitai atsekti su užkrėstaisiais koronavirusu kontaktavusius asmenis ir tokiu būdu apriboti užkrato plitimą, antradienį pareiškė vienos institucijos atstovė.

IT ekspertų grupės „Covid19cz“ pasiūlytas sprendimas naudoja infekuotųjų mobiliųjų telefonų ir banko kortelių duomenis, leidžiančius, gavus šių asmenų sutikimą, atsekti jų judėjimo trajektoriją.

„Sukuriamas atminties žemėlapis, kuriame vaizduojama... pavyzdžiui, kad vyras pusvalandį praleido dviejų gatvių sankryžoje“, – naujienų agentūrai AFP pranešė šios grupės atstovė Irena Zatloukalova.

„Visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnas gali paklausti, ar asmuo ką nors aplankė arba su kuo nors susitiko, siekiant nustatyti kitus užsikrėsti galėjusius asmenis. Žmonėms nereikės kliautis tik savo atmintimi, mėginant prisiminti, ką jie veikė pastarąsias dvi savaites“, - aiškino ji.

Pagal vadinamąją išmaniojo karantino sistemą, kuri testuojama viename pietrytiniame Čekijos regione, kontaktavusiems asmenims bus skirtas trumpas, ne ilgesnis kaip trijų dienų, izoliavimas, kol jiems atliekami tyrimai dėl COVID-19.

„Jei tyrimo rezultatas yra neigiamas, jie gali sugrįžti prie kasdienio gyvenimo. Jei rezultatas teigiamas, jiems skiriamas visavertis karantinas“, – vyriausybės tinklalapyje nurodė sveikatos apsaugos viceministras Romanas Prymula.

Ministras pirmininkas Andrejus Babišas pareiškė norįs, kad sistema pradėtų veikti visoje šalyje iki balandžio 12 dienos.

10,7 mln. gyventojų turinti ES šalis ligšiol pranešė apie 3 002 patvirtintus užsikrėtimo virusu atvejus, įskaitant 24 mirties atvejus.

Anksčiau šį mėnesį vyriausybė liepė užsidaryti visoms mokykloms, barams, teatrams ir daugumai parduotuvių, taip pat uždarė valstybės sienas.

„Dėl sistemos mums visiems neteks laikytis karantino, o tik tiems, kas rimtai serga ar priklauso potencialiai rizikos grupei“, – sakė I. Zatloukalova.

Ji pridūrė, jog grupės „Covid19cz“ IT sprendimu jau susidomėjo Didžioji Britanija, Lietuva, Serbija, Slovakija bei kelios Lotynų Amerikos šalys.

Prancūzijoje mokytojai negali palaikyti ryšio su tūkstančiais moksleivių ir užtikrinti, kad jie toliau mokytųsi, nors negali fiziškai dalyvauti pamokose dėl karantino priemonių, taikomų siaučiant koronaviruso epidemijai, antradienį pareiškė švietimo ministras Jeanas-Michelis Blanquer.

„Mūsų preliminariais paskaičiavimais, per dvi praėjusiais savaites tam tikra prasme „praradome“ 5–8 proc. moksleivių“, – televizijai „CNews“ sakė ministras.  

„Paprašiau mokyklų vadovų bent kartą per savaitę susisiekti su šeimomis“, – sakė jis.   

Šįmet šalies pradinėse ir vidurinėse mokyklose buvo registruota apie 12 mln. mokinių. Tai reiškia, kad šiuo metu galimai nesimoko iki 960 tūkst. vaikų. 

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Turistai Paryžiuje koronaviruso pandemijos metu

Pareigūnai parengė įvairių nuotolinio mokymo programų, įskaitant galimybę rengti pamokas virtualioje erdvėje ar siųsti mokomąją medžiagą tėvams elektroniniu paštu, kad šie galėtų ją atsispausdinti.     

Visgi švietimo ministras pripažino, jog esama „didžiulės grėsmės“, kad dabartinė padėtis gali „padidinti nelygybę“. Jis turėjo galvoje šeimas, neturinčias namuose interneto ar spausdintuvų.    

J.M.Blanque sakė, kad jo vadovaujama ministerija su šalies pašto tarnyba rūpinasi, kad mokytojai turėtų galimybę automatiškai nusiųsti mokomąją medžiagą iš savo namų kompiuterių „mokiniui, neturinčiam IT įrangos, ar vaikui, kuris kitais būdais yra nepasiekiamas“.     

Pasak ministro, prarastą ugdymo laiką ketinama kompensuoti organizuojant specialias mokymo dienos stovyklas ar nemokamas švietimo programas vasaros atostogų metu.  

Per dvi savaites truksiančias velykines atostogas, kurios Prancūzijoje prasidės ateinančią savaitę, taip pat numatyta rengti nemokamas mokymo programas virtualioje erdvėje. 

Nardymo įrangos gamintoja „Decathlon“ stabdo prekybą visą veidą dengiančiomis kaukėmis „Easybreath“ Prancūzijoje, kad galėtų aprūpinti jomis su koronaviruso epidemija kovojančios šalies ligonines

„Nusprendėme blokuoti prekybą savo kaukėmis „Easybreath“, kad mūsų atsargomis galėtų naudoti medicinos ir gelbėjimo tarnybų personalas“, – sakoma bendrovės pranešime.

Kaukių „Easybreath“ aprašyme sakoma, kad jomis galima naudotis kvėpuojant „tiek vandenyje, tiek sausumoje“.

Praeitos savaitės pabaigoje žiniasklaida paskelbė pranešimų, kad tokios kaukės gali būti veiksmingai pritaikytos apsaugai nuo koronaviruso arba, jas modifikavus – kaip priemonę vėdinti koronavirusine infekcija COVID-19 susirgusių pacientų plaučiais, kai susiduriama su įprastų plaučių ventiliavimo aparatų stygiumi.

Pati „Decathlon“ iš pradžių nerekomendavo šių kaukių naudoti kokiems nors kitiems tikslams išskyrus nardymą, bet vėliau bendrovė patvirtino bendradarbiaujanti su keletu tyrimų centrų ir nagrinėjantis galimybes panaudoti šiuos produktus gydymo ir prevencijos tikslams.

Suomija stabdo tarptautinį keleivių pervežimą, įskaitant su kaimyninėmis valstybėmis – Estija ir Švedija, skelbia Estijos nacionalinis transliuotojas ERR.

Laikinai bus galimi tik keleivių pervežimai repatriacijos tikslais.

Estijos keltų operatorės „Tallink Grupp“ atstovė spaudai Katri Link pranešė ERR, jog Suomijos transporto departamentas paprašė visų laivybos kompanijų neribotam laikui stabdyti keleivių srautus jų maršrutuose.

Šie papildomi apribojimai turėtų įsigalioti balandžio 6-ąją.

Pirmadienį vakare Suomijos premjerė Sanna Marin paskelbė, jog koronaviruso plitimo prevencijos priemonių galiojimas pratęsiamas mėnesiui – iki gegužės 13 dienos.

Siekiant sustabdyti infekcijos plitimą nuo kovo 27 dienos įvesti nauji griežti suvaržymai kelionėms tarp sostinės ir likusios šalies dalies, uždrausta būriuotis daugiau kaip 10 žmonių.

Naujausiais oficialiais duomenimis, Suomijoje patvirtinta 1418 COVID-19 atvejai, 13 mirčių nuo šios ligos.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pranešė apie pirmąjį šalyje mirusį koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtusį asmenį.

Kaip nurodė Baltarusijos žiniasklaida, pirmąja auka tapo Vitebsko mieste gyvenęs 75 metų teatro aktorius Viktoras Daškevičius. A. Lukašenka sakė, kad vyras sirgo ir kitomis ligomis.

„Žmona sveika (ji juk su vyru gyveno), duktė sveika. Todėl, kad imunitetas stiprus. Na, o jis, vargšelis, neatlaikė. Atvyko sirgdamas sunkiu plaučių uždegimu, buvo prijungtas prie plaučių dirbtinio ventiliavimo aparato – jį mėgino gelbėti“, – kalbėjo prezidentas.

Iki pirmadienio Baltarusijoje buvo nustatyti 152 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka mano, kad šiuo metu jo šalis išgyvena naujojo koronaviruso plitimo piką.

„Mes dabar – aš taip jaučiu remdamasis sergamumo skaičių analize – išgyvename piką. Aš jau meldžiu Dievą, kad iki Velykų šitas pikas nukristų žemyn“, – antradienį per susitikimą su Nacionalinio susirinkimo Respublikos Tarybos – aukštųjų parlamento rūmų – pirmininke Natalija Kočanova sakė A. Lukašenka.

Prezidento žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

„Kaip paprastai, kiekvieną pavasarį įvysta sergamumo pikas, o paskui vyksta kritimas“, – pridūrė A.Lukašenka.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Komentuodamas ekonomikos padėtį esamomis epidemiologinėmis sąlygomis jis pažymėjo, kad Baltarusijoje „pati sunkiausia problema yra ekonomika, nors mes ir stengiamės čia kažkaip kabarotis, kad įmonės dirbtų, kad žmonės gautų atlyginimą“.

Jis taip pat priminė vieną JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarą: „Čia turiu Trumpo formulę. Man labai patiko, kai jis labai atvirai pasakė, kad jei mes tuojau pat nepradėsime dirbti (į amerikiečius kreipėsi, kur spausdina tą dolerį, pirma ekonomika pasaulyje), tai žmonių numirs daugiau nuo nedarbo ir bado, nei nuo koronaviruso. Labai teisingai pasakė.“

„Ką mums sakyti? Reikia dirbti ir gintis nuo šios krizės, kaip tik galima“, – pareiškė Baltarusijos lyderis.

Iki kovo 30-osios Baltarusijoje buvo užregistruoti 152 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai. Iš ligoninių išrašytų ar išrašomų asmenų buvo 47. Šalyje jau atlikta iš viso apie 30 tūkst. testų dėl COVID-19.

Rusija kovo 18 dieną paskelbė, kad stabdydama viruso plitimą uždaro sieną su Baltarusija iki gegužės 1 dienos.

Baltarusija lieka vienintelė regiono valstybė, dėl COVID-19 pandemijos neuždariusi savo sienų.

Iranas antradienį pranešė, kad nuo koronaviruso infekcijos šalyje mirė dar 141 žmogus, o bendras oficialus COVID-19 epidemijos aukų skaičius padidėjo iki 2 898.    

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras sakė, kad per praėjusią parą buvo nustatyta 3 111 naujų užsikrėtimo šiuo virusu atvejų, o bendras jų skaičius yra 44 606.  

Pasak K.Jahanpouro, 3 703 ligoninėse gydomi asmenys, kuriems diagnozuota koronavirusinė infekcija, yra kritinės būklės, o 14 656 ligoninėse gydyti COVID-19 pacientai jau pasveiko.   

Estijos rytuose naktį į antradienį nuo koronaviruso mirė ketvirtoji koronaviruso auka – 90 metų vyras.

Nuo sekmadienio iki pirmadienio Estijoje buvo gauti 1 149 tyrimų dėl koronaviruso rezultatai, iš jų 30 yra teigiami.

Gyventojų registro duomenimis, per pastarąją parą daugiausiai naujų užsikrėtimo atvejų buvo nustatyta Harju apskrityje – 10.

Iš viso Estijoje buvo atliktas 12 401 tyrimas, iš jų 745 yra teigiami, tai yra 6 procentai.

Iki pirmadienio vakaro Estijoje dėl naujojo koronaviruso teko hospitalizuoti 91 pacientą; 13 iš jų guli reanimacijoje ir yra prijungti prie kvėpavimo aparatų. Nuo epidemijos pradžios 26 žmonės buvo išrašyti iš ligoninių, dar keturi mirė.

Ispanijoje per pastarąją parą užfiksuota rekordiškai daug – 849 – mirtys nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, o bendras aukų skaičius pasiekė 8 189, antradienį pranešė vyriausybė.

Ankstesnę parą mirčių skaičius buvo kiek mažesnis, todėl buvo viliamasi, kad epidemija Ispanijoje artėja prie piko. Pagal mirčių skaičių pasaulyje Ispaniją lenkia tik Italija.

Per pastarąsias 24 valandas Ispanijoje dar 9 222 žmonėms buvo nustatyta COVID-19, iš viso šalyje registruota 94 417 ligos atvejų.

Danijos premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad Kopenhaga svarsto galimybę nuo kito mėnesio palaipsniui atšaukti apribojimus dėl koronaviruso, jei infekcijos COVID-19 atvejų kreivė ir toliau plokštės.

Vėlų pirmadienį M.Frederiksen pareiškė, kad jei danai ir toliau vieningai laikysis apribojimų, vyriausybė svarstys galimybę po dviejų savaičių pradėti palaipsniui juos švelninti.

Ji pabrėžė, kad krizė dar toli gražu nesibaigė, tačiau esama vis daugiau įrodymų, kad Danijai, kur dalinis karantinas prasidėjo kovo 11 dieną, „pavyko sulaikyti infekciją“, o dėl to „išaugo optimizmas“.

Tuo metu kita Skandinavijos valstybė, Suomija, nusprendė mėnesiui pratęsti nepaprastosios padėties sąlygas pietinėje šalies dalyje. Šios priemonės paveikė apie 1,7 mln. – beveik trečdalio Suomijos gyventojų – kasdienį gyvenimą.

Premjerės Sannos Marin vyriausybės įvestos priemonės turėjo baigti galiojusios balandžio 13 dieną, tačiau apribojimai dabar pratęsti iki gegužės 13-osios. Taip siekiama „sulėtinti koronavirusinės infekcijos plitimą ir apsaugoti tuos, kam iškilusi rizika“.

Belgijoje mirė 12 metų mergaitė, kuriai buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19, antradienį pranešė sveikatos pareigūnai.

Tokio jauno asmens mirtis „yra labai retas atvejis“, sakė vyriausybės atstovas dr. Emmanuelis Andre (Emanuelis Andrė). Jis pridūrė, kad mergaitės mirtis „mus sukrėtė“.

Iki mirties mergaitė tris dienas karščiavo, o prieš tai jai buvo diagnozuota COVID-19, pažymėjo kitas ministrų kabineto atstovas Stevenas Van Guchtas.

Jokios kitos informacijos apie šį mirties atvejį nebuvo pateikta, įskaitant tai, ar ji neturėjo kokių nors kitų sveikatos sutrikimų.

Tai yra pirma vaiko mirtis nuo COVID-19 Belgijoje. Iš viso šalyje užfiksuoti 705 mirties atvejai, rodo oficialūs duomenys.

Praėjusią savaitę Prancūzija pranešė apie 16 metų mergaitės mirtį nuo koronaviruso didžiajame Paryžiaus regione.

Nors sunkių susirgimo COVID-19 atvejų tarp jaunimo pasitaiko retai, kartais šios grupės atstovai atsiduria reanimacijoje, nurodo JAV sveikatos apsaugos institucijos.

Antradienį Belgijos aukų skaičius, išvakarėse siekęs 513, padidėjo dar beveik 200. Šį vėliausią skaičių sudaro per pastarąją parą užregistruoti 98 mirties atvejai ir dar 94, nustatyti ankstesnėmis dienomis, bet neįtraukti į nacionalinę statistiką, paaiškino E.Andre.

Nedidelėje ES valstybėje, turinčioje 11,4 mln. gyventojų, lig šiol nustatyti 12 775 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Iš šių ligonių hospitalizuoti buvo 4 920, įskaitant 1 021 intensyviosios priežiūros skyriuose atsidūrusį pacientą.

Pasak E.Andre, ligoninės Briuselyje ir dviejose provincijose šalies šiaurėje ir vakaruose susiduria su „sudėtingesne padėtimi“, nes laisvų lovų lieka vis mažiau.

Rusija antradienį praplėtė socialinio izoliavimo priemones, siekdama sustabdyti koronaviruso protrūkį, parlamentui paskubomis priimant įstatymus, numatančius griežtas bausmes karantino pažeidėjams ir melagingos informacijos platintojams.

Iš 85 didžiausios pasaulio valstybės regionų karantiną ketina įvesti daugiau nei 40, įskaitant su Kinija besiribojantį rytinį Primorsko kraštą ir vakarinį eksklavą Kaliningrado sritį.

Pirmoji iniciatyvos pirmadienį ėmėsi daugiau nei 12 mln. gyventojų turinti Maskva – Europos didžiausias miestas. Vietos valdžia liepė žmonėms likti namuose visą laiką, išskyrus keletą išimtinių atvejų.

Rusija, kur gyvena 144 mln. žmonių, antradienį pranešė apie 2 337 užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir 17 aukų, tačiau manoma, kad tikrasis infekuotųjų skaičius šalyje yra didesnis.

Per pastarąją parą valdžios institucijos pranešė apie 500 naujų užsikrėtimo atvejų – tai yra didžiausias jų padaugėjimas per vieną dieną. Dauguma diagnozių buvo patvirtintos Maskvoje, tapusioje protrūkio epicentru Rusijoje.

Prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pavadino griežtas naujas priemones pagrįstomis, ir perspėjo, kad neuždarius pramogų įstaigų visoje šalyje, regionų pareigūnams gali būti pareikšti kaltinimai dėl „nusikalstamo aplaidumo“.

Parlamento žemieji rūmai, Valstybės Dūma, antradienį per visus tris svarstymus skubos tvarka patvirtino pataisas, įvedančias griežtą bausmę, įskaitant laisvės atėmimą iki septynerių metų, karantino taisykles pažeidžiantiems asmenims.

Pripažinus karantino pažeidėją kaltu dėl kito asmens mirties arba tyčinio daugelio žmonių užkrėtimo, jam grės iki laisvės atėmimas iki penkerių metų, o mirus dviem ar daugiau žmonių – iki septynerių metų.

Valstybės Dūma taip pat pritarė įstatymo projektui, numatančiam griežtas bausmes, įskaitant iki penkerių metų kalėjimo, nuteistiesiems už melagingos informacijos apie koronavirusą ar kitas pavojų gyvybei keliančias aplinkybes skleidimą.

Įstatymų leidėjai taip pat paskubomis prastūmė įstatymo projektą, leidžiantį vyriausybei paskelbti visoje šalyje nepaprastąją padėtį.

Kelios Europos šalys Iranui pristatė medicinos įrangos pagal atsiskaitymų su Teheranu mechanizmą INSTEX, turintį užtikrinti prekybą su šiitiška respublika, apeinant JAV sankcijas, antradienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

„Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė patvirtina, kad INSTEX sėkmingai užbaigė savo pirmąjį atsiskaitymą, padėjusį eksportuoti medicinos prekių iš Europos į Iraną. Šios prekės dabar yra Irane“, – sakoma ministerijos pranešime.

Vokietija, JK ir Prancūzija pernai sausį įkūrė Prekybos mainų palaikymo priemonę (Instrument in Support of Trade Exchanges, INSTEX), turinčią užtikrinti galimybę vykdyti barterinius mainus su Iranu, kad būtų galima apeiti JAV sankcijas, blokuojančias finansinius atsiskaitymus.

Latvijoje per praėjusią parą naujojo koronaviruso infekcija COVID-19 diagnozuota dar 22 asmenims, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 398, pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. 

Centro duomenimis, iš 27 ligoninėse gydomų asmenų, kuriems diagnozuota koronavirusinė infekcija, 24 sergančiųjų būklė yra vidutinio sunkumo. Esama sunkių atvejų, kai pacientams dėl pneumonijos reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.  

Per praėjusią parą testai buvo atlikti pusei tūkstančio žmonių, kuriems buvo įtartas užsikrėtimas koronavirusu. Bendrai Latvijoje jau patikrinti 14 807 žmonės.

Praėjusį trečiadienį epidemiologai pranešė, kad jiems nepavyko susieti kelių naujų COVID-19 atvejų su iš užsienio atvykusiais asmenimis ar gyventojais, užsikrėtusiais virusu nuo keliautojų, todėl galima daryti išvadą, kad jau prasidėjo infekcijos plitimas visuomenėje.  

Latvija, siekdama sustabdyti užkrato plitimą, kovo 13-ąją paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė virtinę griežtų suvaržymų. Nepaprastoji padėtis galios iki balandžio 14 dienos, bet dar gali būti pratęsta.

JAV gynybos sekretorius Markas Esperis pirmadienį paskelbė, kad nuo koronaviruso mirė pirmasis amerikiečių karys, tarnavęs Nacionalinėje gvardijoje Naujajame Džersyje.

Anot Pentagono, kovo 21 dieną hospitalizuotas karys, kuriam buvo diagnozuota viruso sukeliama liga COVID-19, mirė šeštadienį.

„Tai yra didžiulė netektis mūsų karinei bendruomenei, – Gynybos departamento pareiškime cituojamas M.Esperis. – Reiškiame užuojautą jo šeimai, draugams, civiliams kolegoms bei visai Nacionalinės gvardijos bendruomenei. Žinia apie šią netektį stiprina mūsų pasiryžimą vis glaudžiau bendradarbiauti su mūsų tarpžinybiniais partneriais, kad sustabdytume COVID-19 plitimą.“

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį įspėjo, kad nors šiuo metu visas dėmesys yra sutelktas į pasaulinės koronaviruso pandemijos epicentrais tapusias Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione viruso SARS-CoV-2 epidemijos „toli gražu nesibaigė“.  

PSO Vakarų Ramiojo vandenyno regiono direktorius Takeshi Kasai paragino visų šio regiono šalių vyriausybes visais lygmenimis tęsti kovą su šiuo užkratu.   

„Šis mūšis bus ilgas ir mes negalime palikti bėdoje mūsų sargybos. Reikia, kad kiekviena šalis toliau reaguotų atsižvelgdama į savo situaciją“, – sakė jis.

Pasak T.Kasai, PSO supranta, kad nėra vieno visiems tinkamo sprendimo, tačiau yra bendra taktika: užsikrėtusių asmenų nustatymas, izoliavimas ir testavimas, kontaktų atsekimas ir skubus karantinavimas, įvairių socialinio atstumo priemonių, kad būtų sulėtintas ir sustabdytas užkrato perdavimas, įgyvendinimas.      

T.Kasai taip pat įspėjo, kad šalims toliau reikia ruoštis koronaviruso didelio masto plitimui visuomenėje. 

„Turime aiškiai suprasti, kad net įgyvendinant visas šias priemones grėsmė neišnyks, kol pandemija tęsis. Visgi šios priemonės gali suteikti mums brangaus laiko pasiruošti“, – sakė jis.   

Meksikos vyriausybė pirmadienį nusprendė dėl koronavirusino plitimo paskelbti nepaprastąją padėtį, užsikrėtusiųjų skaičiui šalyje perkopus tūkstantį.

Medicinos institucijų duomenimis, Meksikoje iš viso nustatyti 1094 užsikrėtimo ir 28 mirties atvejai.

Remiantis įsaku dėl nepaprastosios padėties įvedimo, Meksikoje iki balandžio 30 dienos pratęsiamas visų nebūtinų renginių draudimas, taip pat neleidžiami daugiau nei 50 žmonių susibūrimai.

Vyresniems nei 60 metų gyventojams patariama likti namuose.

Floridos pareigūnai sulaikė pastorių, surengusį dvejas sekmadienines pamaldas, kuriose dalyvavo šimtai žmonių, ir taip pažeidusį tvarką, kuria siekiama apriboti koronaviruso plitimą.

Remiantis kalėjimo duomenimis, pastorius Rodney Howardas-Browne'as pirmadienio popietę pats pasidavė pareigūnams Hernando apygardoje, kur jis gyvena.

Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto susirinkimo ir visuomenės sveikatos nepaprastosios padėties pažeidimo. Anot kalėjimo tinklalapio, pastorius buvo paleistas už 500 dolerių (453 eurų) užstatą.

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Hilsboro šerifas Chadas Chronisteris teigė susitaręs su R.Howardo-Browne'o advokatu, kad pastorius pasiduotų Hernando apygardos pareigūnams. Jo bažnyčia yra Tampoje.

R.Howardas-Browne'as nėra vienintelis, kuris atsisako apriboti pamaldas nepaisant visuomenės sveikatos įsakymų, skirtų sustabdyti viruso plitimą. Ohajo, Kentukio ir Luizianos bažnyčios pastarosiomis dienomis toliau kvietė tikinčiuosius į pamaldas, nes kelios valstijos yra numačiusios tam tikras išimtis mišioms pandemijos metu.

Ch.Chronisteris sakė, kad jo pareigūnai buvo susitikę su R.Howardo-Browne'o bažnyčios lyderiais pasikalbėti apie pavojų, į kurį jie stumia save ir savo tikinčiuosius, nesilaikydami tinkamos socialinės distancijos taisyklių, tačiau pastorius vis tiek laikė mišias.

Bažnyčia savo ruožtu teigė, kad pastatas buvo dezinfekuotas, o pastorius socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad pamaldos yra būtina veikla. Jis taip pat užsipuolė žiniasklaidą dėl „religinio fanatizmo ir neapykantos“.

Apygardos valdžios ir gubernatoriaus įsakymuose reikalaujama, kad susibūrimuose, įskaitant tikinčiųjų grupių rengiamus susirinkimus, dalyvautų mažiau nei 10 žmonių, siekiant apriboti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos nusiųs Italijai, o vėliau ir Prancūzijai bei Ispanijai medicinos įrangos kovai su koronaviruso pandemija.   

D.Trumpas, kalbėdamas per kasdien rengiamą spaudos konferenciją, nepateikė išsamesnės informacijos apie numatytą pagalbą, taip pat nenurodė, kada jis bus išsiųsta. Tačiau prezidentas sakė, kad didelė pagalbos siunta bus skirta Italijai, kur koronaviruso epidemija nusinešė daugiausiai gyvybių pasaulyje.  

„Nusiųsti maždaug 100 mln. JAV dolerių (90,7 mln. eurų) vertės chirurginės, medicininės ir ligoninių įrangos Italijai“, – sakė D.Trumpas ir pridūrė, kad Italijos vyriausybės vadovas Giuseppe Conte dėl to „labai labai džiaugiasi“.

Baltieji rūmai pranešė, kad D.Trumpas ir G.Conte pirmadienį pasikalbėjo telefonu. 

D.Trumpas per pokalbį „pakartojo Jungtinių Valstijų pasiryžimą dirbti kartu su Italija ir visomis mūsų sąjungininkėmis bei partnerėmis Europoje, kad būtų sustabdytas viruso plitimas ir visi žmonės gautų reikalingą medicininę pagalbą“, rašoma Baltųjų rūmų išplatintame pranešime.     

D.Trumpas sulaukė kritikos, kad federalinė vyriausybė delsė imtis ryžtingų priemonių kovai su koronaviruso epidemija, kuri šiuo metu sparčiai plinta Jungtinėse Valstijose.  

Sukrečiantys vaizdai iš Niujorko ir kitų miestų ligoninių atskleidė sveikatos priežiūros sistemos nepasirengimą kovai su pandemija. Medikams trūksta būtiniausių priemonių, tokių kaip apsauginės kaukės, taip pat medicininės įrangos, pavyzdžiui, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų.     

„Taip pat kitur siunčiame daiktų, kurių mums nereikia“, – sakė D.Trumpas. 

Pasak prezidento, kai „mes jau turėsime daugiau nei mums reikia“ ventiliacijos aparatų, jie taip pat bus išsiųsti.

Niujorko miesto meras Billas de Blasio prieš daugiau nei savaitę įspėjo, kad mieste pradeda stigti būtiniausių prietaisų, įskaitant ventiliacijos aparatus.   

Penktadienį D.Trumpas nurodė „General Motors“ pradėti gaminti gyvybiškai būtinus plaučių ventiliacijos aparatus. Tai rimtas iššūkis šiai automobilių gamybos milžinei, nes teks apmokyti darbuotojus, įsigyti reikalingų dalių ir užtikrinti, kad būtų laikomasi griežtų gamybos instrukcijų.    

„Siųsime juos į Italiją. Siųsime į Prancūziją. Siųsime į Ispaniją, kur susiduriama su milžiniškomis problemomis. Siųsime ir į kitas šalis“, – sakė D.Trumpas.   

Nyderlandai antradienį pratęsė suvaržymus, turinčius padėti sustabdyti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą – mokyklos, restoranai ir barai šalyje liks uždaryti mažiausiai iki balandžio 28 dienos.

Koronaviruso protrūkis šalyje jau nusinešė 1 039 žmonių gyvybes, o per pastarąją parą patvirtinus 845 naujus užsikrėtimo atvejus bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 12 959.

„Jums nebus staigmena, kad mes iš tikrųjų nusprendėme pratęsti [kovos su koronavirusu priemones] iki balandžio 28-osios antradienio“, – sakė premjeras Markas Rutte.

„Užsikrėtusiųjų skaičiaus gausėjimas intensyviosios terapijos skyriuose nepalieka mums jokio kito pasirinkimo“, – pridūrė jis.

Daugiau kaip 4,7 tūkst. užsikrėtusiųjų buvo arba tebėra hospitalizuoti, antradienį sakė sveikatos apsaugos pareigūnai..

M.Rutte dar kartą paragino gyventojus savanoriškai dirbti iš namų ir perspėjo nesirinkti grupėmis.