Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS trečiadienį pranešė, kad sistema „Pancir S“ Serbijai bus pristatyta „artimiausiais mėnesiais pagal pasirašytą sutartį“.
JAV specialusis pasiuntinys Vakarų Balkanams Matthew Palmeris praėjusią savaitę išreiškė susirūpinimą dėl Serbijos susidomėjimo rusiškomis oro gynybos sistemomis ir perspėjo Belgradą atsargiai įvertinti sprendimą dėl jų įsigijimo.
Jis sakė, kad rusiškų ginklų įsigijimas kelia JAV sankcijų riziką.
„Tikimės, kad mūsų partneriai serbai bus atsargūs kalbant apie bet kokius panašius pirkinius“, – pabrėžė jis, duodamas interviu Šiaurės Makedonijos televizijai „Alsat M“.
Serbija tebėra svarbi Rusijos sąjungininkė, nors ji nori prisijungti prie Europos Sąjungos. Belgradas žadėjo nestoti į NATO ir atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų prieš Maskvą dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
Rusija padeda aprūpinti Serbijos kariuomenę naikintuvais, kariniais sraigtasparniais ir tankais, augant susirūpinimui dėl padėties Balkanų regione, kur tebegyvuoja prisiminimai apie karą. Per kruviną tuometinės Jugoslavijos irimą XX amžiaus pabaigoje Serbija kariavo su savo kaimynėmis – Kroatija, Bosnija ir Kosovu.
Kaip antradienį pareiškė serbų prezidentas Aleksandras Vučičius, duodamas interviu valstybinei televizijai, Belgradas įsigyja iš rusų tik gynybinio pobūdžio ginkluotės ir norėtų išvengti bet kokių JAV sankcijų ar „konfrontacijos su Amerika“.
„Serbija ginkluojasi, nes ji yra laisva šalis, apsupta NATO valstybių narių, su kuriomis norime draugauti“, – pažymėjo A.Vučičius, pridurdamas, kad neleis Serbijai būti „tokiai silpnai, kokia ji buvo 10-ame dešimtmetyje“.
Serbiją 1999 metais bombardavo NATO, siekdama nutraukti kruviną susidorojimą su Kosovo albanais – taigi, serbai iki šiol nepasitiki Vakarų kariniu aljansu.
2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, bet šio žingsnio nepripažįsta Belgradas ir Maskva.
