K.Nielsen laikoma Baltųjų rūmų administracijos vadovo Johno Kelly aplinkos žmogumi. Pastarasis tapo pirmuoju D.Trumpo administracijos Krašto saugumo departamento (KSD) sekretoriumi, bet liepos pabaigoje turėjo perimti Baltųjų rūmų administracijos vadovo pareigas tikintis, kad jis grąžins drausmę į Baltuosius rūmus.
Teisininko išsilavinimą įgijusi 45 metų K.Nielsen ne vienerius metus dirba nacionalinio saugumo srityje.
Prezidento George'o W.Busho administracijos laikais ji buvo atsakinga už KSD Transporto saugumo administracijos teisėkūros politiką, taip pat buvo G. W. Busho patarėja krašto saugumo klausimais.
Vėliau ji vadovavo savo pačios įsteigtai rizikos ir saugumo valdymo konsultacinei įmonei „Sunesis Consulting“.
K.Nielsen Krašto saugumo departamente buvo J.F.Kelly vyriausioji patarėja. Ji kartu su buvusiu viršininku atėjo dirbti į Baltuosius rūmus ir tapo administracijos vadovo pirmąja pavaduotoja.
K.Nielsen apibūdinama kaip atkakli ir dalykiška, bet jai trūksta patirties vadovauti tokiai milžiniškai organizacijai kaip ši 240 tūkst. darbuotojų turinti valdyba.
K.Nielsen apibūdinama kaip atkakli ir dalykiška, bet jai trūksta patirties vadovauti tokiai milžiniškai organizacijai kaip ši 240 tūkst. darbuotojų turinti valdyba.
KSD atsakingas už įvairius saugumo klausimus, susijusius su imigracija, kibernetiniu saugumu, terorizmo pavojumi ir pagalba nelaimių atveju.
Senatoriai K.Nielsen kandidatūrą patvirtino 62 balsais prieš 37.
K.Nielsen pareigos patvirtintos tą pačią dieną, kai KSD pranešė apie reikšmingą pasiekimą – stipriai sumažintą neteisėtą imigraciją per pietinę šalies sieną ir suimtus bei iš šalies išsiųstus teistus atvykėlius.
KSD sako, kad per pirmuosius devynis D.Trumpo administracijos valdymo mėnesius suimtų neteisėtų imigrantų skaičius išaugo 40 procentų, o dėl griežtesnės sienos apsaugos smarkiai sumažėjo ją nelegaliai kertančių asmenų.
D.Trumpas yra paliepęs Krašto saugumo departamentui rūpintis, kad prie sienos su Meksika būtų įrengta patikima fizinė tvora.
Tačiau J.Kelly ir K.Nielsen yra sakę, kad statyti tvorą palei visą 3 200 km ilgio sieną su Meksika būtų netinkamas sprendimas ir kad tuo pačiu reikėtų papildomų priemonių, kaip antai, elektroninio stebėjimo.
