- Trumpas skelbia apie slaptą JAV kariuomenės misiją Hormuzo sąsiauryje
- Trumpas vėl grasina Iranui: „Jie laiko mus kvailiais“
- Trumpo žinutė „Artimųjų Rytų chuliganui“: per ilgai derėjotės, dabar teks sumokėti
- Pirmasis toks tanklaivis: praplaukė Hormuzą ir pasuko link Europos
- „Fox News“: Trumpas svarsto galimybę smogti Irano elektrinėms ir tiltams
- Krovininis laivas atsišaudė į ginkluotus Jemeno piratus
Trumpo žinutė „Artimųjų Rytų chuliganui“: per ilgai derėjotės, dabar teks sumokėti
14:32 Atnaujinta 15:17
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas „per ilgai derėjosi dėl susitarimo“ ir kad dėl to „turės sumokėti kainą“.
Jis nepaaiškino, kokių veiksmų ketina imtis, tačiau JAV kariuomenė per paskutinę savaitę smogė Irano taikiniams, įskaitant priešlėktuvinės gynybos ir radarų objektus, netoli Persijos įlankos.
Taip pat neaišku, ką tai reiškia tebevykstančioms diplomatinėms pastangoms nutraukti karą, nes D.Trumpas dar neseniai tvirtino, kad susitarimas gali būti pasiektas.
„Irano kariuomenė yra visiškas chaosas. Didelė jos dalis, pavyzdžiui, jų karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos, net nebeegzistuoja – jie buvo visiškai sužlugdyti. Iranas tik kalba ir nieko nedaro. Artimųjų Rytų chuliganas mirė!!! Jie per ilgai užtruko derėdamiesi dėl susitarimo, kuris jiems būtų buvęs labai naudingas, dabar jiems teks už tai sumokėti!!!“, – rėžė JAV prezidentas.
Paliaubos pakibo ore
D.Trumpo įrašas jo socialiniame tinkle „Truth Social“, kuriame jis tvirtino, kad Irano kariuomenė buvo „visiškai nugalėta“, pasirodė po to, kai Jungtinės Valstijos ir Iranas apsikeitė ugnimi, sukeldami pavojų balandį įsigaliojusioms paliauboms.
Tai buvo priešinga jo antradienį išsakytiems komentarams, kad derybos dėl ilgalaikio susitarimo karui užbaigti yra „paskutinėje stadijoje“ ir gali būti baigtos per „dvi ar tris dienas“.
JAV pajėgos vėlai antradienį pranešė, kad sudavė smūgių Iranui, atsakydamos į amerikiečių sraigtasparnio numušimą pirmadienį, o Irano žiniasklaida pranešė apie sprogimus palei šalies pietinę pakrantę.
JAV centrinė vadavietė (CENTCOM) vėliau pranešė, kad JAV karinės oro ir jūrų pajėgos smogė Irano oro gynybos, antžeminės kontrolės stotims ir stebėjimo radarų vietoms netoli Hormuzo sąsiaurio.
Iranas pareiškė, kad trečiadienį atakavo amerikiečių bazes Jordanijoje ir Bahreine.
JAV vykdo naujus smūgius prieš Iraną
00:53 Atnaujinta 01:11
JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) trečiadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos jau antrą dieną iš eilės vykdo smūgius prieš taikinius Irane.
CENTCOM teigimu, šie smūgiai yra atsakas į „nepagrįstą ir besitęsiančią Irano agresiją“.
„JAV Centrinės vadavietės pajėgos šiandien, 17.15 val. Rytų laiku (po vidurnakčio vietos laiku), vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado nurodymu pradėjo papildomus savigynos smūgius prieš taikinius Irane“, – rašoma pranešime.
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad netoli Minabo ir Siriko miestų pietų Irane, esančių prie Hormuzo sąsiaurio, buvo girdėti sprogimai.
Hegsethas: JAV šiąnakt smogs Iranui
00:05
„Šiąnakt JAV Centrinė vadavietė turės daug darbo“, – žurnalistams pareiškė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, pridurdamas, kad JAV „smarkiai smogs Iranui“ ir kad šios nakties smūgiai bus „galingi ir aiškūs“.
„Galų gale tai, ką šiąnakt padarysime, prisidės prie mūsų karinių interesų įgyvendinimo ir sustiprins mūsų diplomatinę poziciją“, – sakė jis.
Jo teigimu, Iranas vis dar turi galimybę derėtis su JAV ir pasirašyti taikos susitarimą.
„Prezidentas Trumpas yra pasirengęs grįžti ir kovoti, jei prireiks, tačiau Iranui suteikė visišką laisvę sudaryti šį susitarimą. Galimybė yra čia pat, jie turi tą šansą, tačiau nusprendė žaisti žaidimus, nusprendė išbandyti mūsų kantrybę“, – sakė P.Hegsethas.
Irano prezidentas Trumpo grasinimus pavadino „beviltiškumo ženklu“
22:34
Irano prezidentas pavadino JAV vadovo Donaldo Trumpo užuominą, kad jis galėtų pulti infrastruktūros objektus, „beviltiškumo ženklu“.
„Svarbiausios infrastruktūros objektai yra tautos gyvybės šaltinis“, – sakė Masoudas Pezeshkianas.
„Grasinimai jas pulti – nuo transporto tinklų iki elektros bei vandens pramonės – nėra jėgos demonstravimas, o veikiau nevilties ženklas, susidūrus su tautos valia.
Trumpas skelbia apie slaptą JAV kariuomenės misiją Hormuzo sąsiauryje
22:26
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė, kad praėjusį mėnesį jis nurodė JAV kariuomenei vykdyti slaptą misiją, skirtą padėti naftos tanklaiviams ir komerciniams laivams plaukiant per Hormuzo sąsiaurį, ir, kaip jis teigė, dėl to šiuo svarbiu vandens keliu buvo pervežta daugiau nei 100 milijonų barelių, rašo CNN.
„Praėjusį mėnesį nurodžiau mūsų didžiajai JAV kariuomenei vykdyti slaptą misiją, skirtą naftos tanklaiviams ir kitiems komerciniams laivams padėti plaukiant per Hormuzo sąsiaurį“, – „Truth Social“ rašė D.Trumpas.
„Šiandien džiaugiuosi galėdamas paskelbti, kad šių pastangų dėka per sąsiaurį į atvirą rinką buvo nugabenta daugiau nei 100 MILIJONŲ barelių naftos“, – pridūrė jis.
„Daugiau nei 200 komercinių laivų saugiai praplaukė per sąsiaurį. Šis nepaprastai sėkmingas žingsnis įvyko todėl, kad JAV KONTROLIUOJA Hormuzo sąsiaurį – NE Iranas. Jų kariuomenė nugalėta, o ekonomika sugriauta“ – rašė jis.
Anksčiau trečiadienį D.Trumpas užsiminė apie operaciją, sakydamas, kad būtent dėl jos naftos kainos nešoktelėjo iki 250 dolerių.
„Mes išgauname milijonus – apie tai šiandien skelbiu pirmą kartą – bet mes išgauname milijonus barelių naftos, milijonus barelių kiekvieną naktį“, – žurnalistams sakė D.Trumpas Ovaliniame kabinete.
Anot CNN, buvo įvairių teorijų apie santykinę naftos rinkos ramybę per tokį reikšmingą tiekimo sukrėtimą. Viena iš jų yra ta, kad tanklaiviai, gabenantys vadinamąsias „slaptas siuntas“, gali apeiti blokadą išjungdami atsakiklius, kad išvengtų aptikimo, anksčiau CNN sakė ekspertai.
JAV pranešė apšaudžiusios ir neutralizavusios naftos tanklaivį, pažeidusį Irano uostų blokadą
20:52
Amerikiečių karinis lėktuvas Omano įlankoje apšaudė ir neutralizavo tanklaivį, kuris, pažeisdamas JAV nustatytą blokadą, bandė išgabenti naftą iš Irano, trečiadienį pranešė JAV kariuomenė.
Lėktuvas ankstesnės dienos vėlų vakarą „paleido tiksliųjų šaudmenų į laivo mašinų skyrių, kai įgula keletą kartų nepakluso JAV pajėgų nurodymams“, pranešė JAV centrinė vadavietė socialiniame tinkle „X“.
Centrinė vadavietė taip pat nurodė, kad minėtas laivas yra su Palau vėliava plaukiojantis „M/T Settebello“.
Tuo metu Indijos užsienio reikalų ministerija kiek anksčiau trečiadienį pranešė, kad po išpuolio prieš komercinį tanklaivį prie Omano krantų dingo trys įgulos nariai indai.
Naujasis Delis savo pareiškime pasmerkė išpuolį prieš laivą „Settebello“, teigdamas, kad „iš 24 laive buvusių įgulos narių indų iki šiol išgelbėtas 21, o dar trys indai, kaip pranešama, yra dingę“.
„Išpuoliai prieš laivybą regione kelia didelį susirūpinimą ir yra tiesioginis šiame regione vykstančio konflikto padarinys. Mes pakartotinai raginame nedelsiant sumažinti įtampą“, – pridūrė užsienio reikalų ministerija.
Po šio išpuolio Indija iškvietė JAV aukšto rango diplomatą Naujajame Delyje, kad pareikštų „griežtą protestą“.
Užsienio reikalų ministerija „iškvietė (JAV) reikalų patikėtinį ir pareiškė griežtą protestą“ dėl išpuolio prieš komercinį laivą, naujienų agentūrai AFP pranešė Indijos vyriausybės aukšto rango pareigūnas.
Hormuzo sąsiauris Persijos įlankoje – pasauliniam kuro tiekimui ypač svarbus vandens kelias – nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vasario pabaigoje, kai JAV ir Izraelis sudavė pirmuosius smūgius Iranui, yra beveik visiškai užblokuotas.
Derybose, kurios vyksta nuo balandžio galiojant trapioms paliauboms, iki šiol nebuvo pasiekta susitarimo dėl sąsiaurio atidarymo.
Jungtinės Karalystės (JK) jūrų prekybos operacijų agentūra anksčiau pranešė apie incidentą už 20 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Omano Socharo miesto, teigdama, kad laivas pranešė apie vieną auką ir du dingusius įgulos narius.
„Vietos institucijos pranešė, kad tanklaivio mašinų skyriuje kilo gaisras, ir jos yra vietoje, padėdamos evakuoti įgulą“, – teigiama agentūros pranešime.
Tuo metu britų jūrų saugumo bendrovė „Vanguard Tech“ pranešė, kad su Palau vėliava plaukiojantis tanklaivis „Settebello“ „siuntė pagalbos signalą, nurodydamas, kad į jo mašinų skyrių, laivui plaukiant pro Socharą Omano įlankoje, pataikė raketa“ ir kad laive kilo gaisras.
Trumpas vėl grasina Iranui: „Jie laiko mus kvailiais“
19:45
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį įspėjo, kad atnaujins atakas prieš Iraną, teigdamas, kad Teherano taikos derybininkai „vis laiko mus kvailiais“.
„Mes juos pulsime – pulsime labai smarkiai“, – sakė D.Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete.
„Buvome tikrai arti susitarimo, bet jie vis vilkina, vis laiko mus kvailiais“, – pridūrė jis.
D.Trumpas leido suprasti, kad Irano numuštas JAV „Apache“ sraigtasparnis yra pretekstas atnaujintiems smūgiams.
„Atsižvelgiant į sraigtasparnio incidentą, manau, kad turime teisę tai daryti“, – sakė jis žurnalistams.
Jis pridūrė: „Vakar smogėme jiems stipriai. Šiandien vėl smogsime stipriai – jei kartais to nepastebėjote ar neįsijungėte televizoriaus. Ir pažiūrėsime, kas nutiks su susitarimu.“
D.Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Iranui tereikia „pasirašyti dokumentą“, kad būtų pasiektas susitarimas.
„Viskas, ką jiems reikia padaryti, – tai pasirašyti dokumentą. Susitarimas jau visiškai suderintas“, – sakė jis.
Anksčiau trečiadienį jis pareiškė, kad Iranas per ilgai derėjosi dėl susitarimo, kaip užbaigti konfliktą Artimuosiuose Rytuose, ir dabar turės „sumokėti kainą“.
„Artimųjų Rytų chuliganas NEGYVAS!!! Jie per ilgai derėjosi dėl susitarimo, kuris jiems būtų buvęs puikus, (o) dabar jie turės sumokėti kainą!!!“ – socialiniuose tinkluose parašė D.Trumpas.
D.Trumpo įrašas jo socialiniame tinkle „Truth Social“, kuriame jis tvirtino, kad Irano kariuomenė buvo „visiškai nugalėta“, pasirodė po to, kai Jungtinės Valstijos ir Iranas apsikeitė ugnimi, sukeldami pavojų balandį įsigaliojusioms paliauboms.
Tai buvo priešinga jo antradienį išsakytiems komentarams, kad derybos dėl ilgalaikio susitarimo karui užbaigti yra „paskutinėje stadijoje“ ir gali būti baigtos per „dvi ar tris dienas“.
JAV pajėgos vėlai antradienį pranešė, kad sudavė smūgių Iranui, atsakydamos į amerikiečių sraigtasparnio numušimą pirmadienį, o Irano žiniasklaida pranešė apie sprogimus palei šalies pietinę pakrantę.
JAV centrinė vadavietė (CENTCOM) vėliau pranešė, kad JAV karinės oro ir jūrų pajėgos smogė Irano oro gynybos, antžeminės kontrolės stotims ir stebėjimo radarų vietoms netoli Hormuzo sąsiaurio.
Iranas savo ruožtu pareiškė, kad trečiadienį atakavo amerikiečių bazes Jordanijoje ir Bahreine.
JT reikalauja, kad Iranas pateiktų informaciją apie urano atsargas
18:36 Atnaujinta 19:31
Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros institucijos valdytojų taryba trečiadienį patvirtino Vakarų šalių parengtą rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad Iranas nedelsdamas pateiktų informaciją apie savo urano atsargas ir gamybos įrenginius.
Irano branduoliniai objektai per JAV ir Izraelio surengtus smūgius buvo smarkiai nuniokoti, o Teheranas faktiškai užkirto kelią Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriams į juos patekti.
Rezoliucijoje, kurią parengė Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos, teigiama, jog yra „būtina ir skubu“, kad Iranas „nedelsdamas“ pateiktų TATENA „išsamią informaciją apie branduolinių medžiagų atsargas ir įrenginių projektinius duomenis“.
Rezoliucijoje, kuri buvo priimta 21 balsu prieš 3, dešimčiai narių susilaikius, taip pat reikalaujama, kad Iranas „suteiktų agentūrai visą reikiamą prieigą šiai informacijai patikrinti“, pranešė diplomatai. Viena iš 35 tarybos valstybių narių balsavime nedalyvavo.
Tuo metu Irano ambasadorius Vienoje šią naująją JT branduolinės priežiūros institucijos priimtą rezoliuciją pavadino žalinga ir kliūtimi deryboms su Vašingtonu.
Ambasadorius Reza Najafi naujienų agentūrai AFP sakė, kad TATENA rezoliucija yra „politiškai motyvuota“ ir „teisiškai ydinga“.
Jis pridūrė, kad šis balsavimas „negali padėti ir iš tiesų, esant dabartinei situacijai, būtų žalingas“.
„Tai dar labiau komplikuoja nestabilią padėtį, trapias paliaubas ir nebaigtas derybas tarp Irano ir JAV“, – pažymėjo ambasadorius.
Vakarų šalys, vadovaujamos JAV ir Izraelio – prisiekusio Irano priešo, kurį ekspertai laiko vienintele branduoline valstybe Artimuosiuose Rytuose – kaltina Teheraną siekiant įgyti branduolinių ginklų.
Iranas neigia turintis tokių ambicijų.
2025 metų birželį Jungtinės Valstijos subombardavo tris branduolinius objektus Irane, o tai, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, leido „sunaikinti“ šalies branduolinę programą.
Tačiau tikslus žalos mastas nėra žinomas, o Iranas atsisako suteikti prieigą prie objektų, remdamasis saugumo sumetimais.
Prieš JAV smūgius 2025 metų birželį TATENA buvo apskaičiavusi, kad Iranas turėjo maždaug 440 kilogramų itin prisodrinto urano.
Nuo 2025 metų birželio šių atsargų, kurias TATENA inspektoriai paskutinį kartą matė 2025 metais birželio 10 dieną, likimas tebėra neaiškus.
Pirmasis toks tanklaivis: praplaukė Hormuzą ir pasuko link Europos
17:04
Link Europos iš Persijos įlankos plaukia du milijonus barelių žalios naftos gabenantis tanklaivis. Tai pirmasis toks tanklaivis nuo kovo mėnesio, rodo trečiadienį paskelbti laivų judėjimą stebinčios bendrovės „Kpler“ duomenys.
Su Maršalo Salų vėliava plaukiojantis tanklaivis „Advantage Victory“ gegužės 27 d. praplaukė Hormuzo sąsiaurį nenurodydamas savo kelionės tikslo. Laivas savo kelionės tikslą atskleidė tik pirmadienį, kai jo AIS signalas parodė „NL RTM“ – tai yra Roterdamo, vieno iš didžiausių Europos uostų, kodas. Jis turėtų atplaukti liepos 7 d.
Tanklaivis, į kurį Irako Basros uoste nafta buvo pakrauta vasario 24 d. ir kovo 1 d., šiuo metu, kaip rodo jo atsakiklis, yra prie Madagaskaro krantų.
Tai pirmasis tanklaivis, perplaukęs Hormuzo sąsiaurį su Europai skirta nafta nuo kovo 1 d., kai laivas „New Vision“ išplaukė iš Persijos įlankos.
Remiantis „Kpler“ duomenimis, nuo kovo 1 d. per Hormuzo sąsiaurį Persijos įlanką paliko apie 103 naftos tanklaiviai, gabenantys iš viso 185 mln. barelių žalios naftos.
Detalesni duomenys rodo, kad nuo karo pradžios iš Persijos įlankos išplukdyta 92 mln. barelių Irano naftos, taip pat 42 mln. barelių Jungtinių Arabų Emyratų naftos, 22 mln. barelių Irako naftos, 20 mln. barelių Saudo Arabijos naftos, 7 mln. barelių Kuveito naftos ir 3 mln. barelių Kataro naftos.
Nuo karo pradžios iki balandžio vidurio, kai JAV pradėjo Irano uostų blokadą, per Hormuzo sąsiaurį iš Persijos įlankos daugiausia (81 proc.) buvo išgabenta iranietiškos naftos.
Nuo balandžio vidurio tanklaiviai daugiausia atplaukė iš kitų Persijos įlankos šalių (84 procentai), o dauguma jų iškrovė krovinius klientams Azijoje arba Artimuosiuose Rytuose.
Kai kurių tanklaivių, daugiausia Irano, paskirties vieta nežinoma.
„Fox News“: Trumpas svarsto galimybę smogti Irano elektrinėms ir tiltams
15:50
Televizijos kanalas „Fox News“, remdamasi JAV prezidento interviu telefonu, pranešė, kad Donaldas Trumpas „artėja prie įsakymo smogti naujus smūgius Irano elektrinėms ir tiltams“, reaguodamas į tai, kad Iranas neva vilkina derybų stalą.
Civilinės infrastruktūros bombardavimas gali būti laikomas karo nusikaltimu.
„Pagal 1977 m. Ženevos konvencijų pirmojo papildomo protokolo 52 straipsnį „civiliniai objektai“, pavyzdžiui, infrastruktūra, apibrėžiami ne patys savaime, o pagal tai, kuo jie nėra: kariniai objektai, kurių sunaikinimas nesuteikia jokios aiškios karinės naudos.
Klausimo, ką galima – ar negalima – pulti, esmė yra svarbiausias civilių gyventojų ir kovotojų atskyrimo principas. Tarptautinės humanitarinės teisės paprotinių taisyklių, susijusių tiek su tarptautiniais, tiek su vidaus ginkluotais konfliktais, 10 taisyklėje aiškiai nurodyta: „Civiliniai objektai yra saugomi nuo puolimo, išskyrus atvejus, kai ir tol, kol jie yra kariniai objektai“, – savo analizėje rašo „The Guardian“ žurnalistas Peteris Beaumontas.
Pasak jo, tai kelia reikalavimus visoms šalims: užpuolikai turi vengti taikytis į civilius objektus, o puolama šalis turi vengti „sumaišyti“ kariškius ir civilius.
Tarptautinėje teisėje kodifikuotame Tarptautinio baudžiamojo teismo statute aiškiai nurodoma, kad tyčinis atakų nukreipimas į civilius objektus, jei jie „nėra kariniai objektai“, yra karo nusikaltimas.
Po naujų JAV ir Irano smūgių prakalbo Rusija
12:43
Vašingtonui ir Teheranui apsikeitus naujais intensyviais smūgiais, Rusija trečiadienį paragino susilaikyti nuo eskalavimo Irano kare.
„Esame labai susirūpinę dėl naujo JAV ir Irano ginkluotos konfrontacijos etapo, kuris prasidėjo nuo neišprovokuotos JAV ir Izraelio agresijos prieš Irano Islamo Respubliką. Raginame abi puses laikytis santūrumo ir nedelsiant nutraukti karines atakas“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
JAV įvykdė atakas prieš Iraną, reaguodamos į amerikiečių sraigtasparnio numušimą, o Teheranas užpuolė amerikiečių bazes Jordanijoje ir Bahreine.
