Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 29, 06:42

JAV: Turkija negavo nuolaidų už Švedijos ir Suomijos narystės NATO palaikymą

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, jog Turkijai nebuvo suteikta jokių nuolaidų, kad ji nebeprieštarautų Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO.
J.Stoltenbergas ir R.T.Erdoganas
J.Stoltenbergas ir R.T.Erdoganas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Iš Turkijos pusės nebuvo jokio prašymo amerikiečiams padaryti kokią nors konkrečią nuolaidą“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, Madride prasidėjus NATO viršūnių susitikimui.

Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga pareigūnas sakė, kad Turkijos sprendimas žymi reikšmingą NATO vienybės sustiprinimą.

Turkija yra svarbi NATO narė, esanti strategiškai svarbioje geografinėje vietoje, bet jos santykiai su sąjungininkėmis Europoje ir Vašingtonu, kuris yra pagrindine Aljanso karine galia, neretai būna įtempti.

Planas aprūpinti Turkiją moderniais amerikietiškais naikintuvais F-35 žlugo, kai Ankara įsigijo Rusijos gamybos oro erdvės raketų sistemą S-400. Vašingtonas laikėsi pozicijos, kad šios sistemos naudojimas gali sukelti pavojų radiolokatoriais sunkiai susekamų F-35 programos saugumui.

Vėliau Turkija išreiškė pageidavimą įsigyti naujų naikintuvų F-16, taip pat modernizuoti savo jau turimus šio tipo lėktuvus. Tačiau šis susitarimas taip pat yra įšaldytas, tad buvo spėliojama, kad Ankara savo nepritarimą Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO naudoja kaip kozirį, mėgindama priversti JAV padaryti nuolaidų.

„Nėra nieko su tuo tiesiogiai susijusio, ką Jungtinės Valstijos būtų pasiūliusios, – sakė JAV pareigūnas. – Jokie Turkijos prašymai Jungtinėms Valstijoms nebuvo šio susitarimo dalis. Tai susitarimas griežtai tarp trijų šalių – Turkijos, Suomijos, Švedijos. Jungtinės Valstijos nėra jo dalis.“

Pareigūnas tvirtino, kad JAV prezidentas Joe Bidenas nenorėjo, jog Vašingtonas veiktų kaip „tarpininkas“ siekiant susitarimo tarp Turkijos ir narystės Aljanse prašančių Šiaurės šalių. Visgi šis šaltinis pripažino, kad J.Bidenas nusipelnė pripažinimo dėl jau ilgą laiką vykdomos užkulisinės diplomatijos.

Pasak šio pareigūno, būtent J.Bidenas tuojau po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje „susisiekė“ su Suomija ir Švedija, kad „pradėtų diskusijas“ dėl jų stojimo į transatlantinį bloką.

Šiaurės šalims ruošiantis teikti paraiškas dėl stojimo į NATO Turkija išreiškė aiškų nepritarimą jų narystei ir tvirtino, kad abi šalys suteikia prieglobstį prieš Ankarą nusistačiusiems kurdų kovotojams, taip pat reikalavo, kad jos panaikintų draudimą parduoti Turkijai ginkluotės. Tuo metu J.Bideno administracija pradėjo stengtis užglaistyti nesutarimus, sakė pareigūnas.

„Atkakliai dirbome, mėgindami padėti panaikinti atotrūkius tarp turkų, suomių ir švedų, tuo pat metu stengdamiesi – aišku, viešai – per daug to nesureikšminti, kad tai netaptų klausimas dėl JAV ar mums keliamų konkrečių reikalavimų“ , – aiškino šaltinis.

„Štai kaip atėjome ten, kur esame šiandien“, – pridūrė jis.

J.Bidenas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kalbėjosi telefonu anksti antradienį ir trečiadienį susitiks asmeniškai. Pasak amerikiečių pareigūno, JAV lyderis „nusiteikęs“ siekti pažangos plėtojant jųdviejų santykius.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min