Semionas buvo palaidotas rugsėjo mėnesį uždarame karste, artimiesiems nebuvo pasakyta apie jo mirties aplinkybes – karinio komisariato pranešime teigiama, kad S.Karmanovas „žuvo dėl sužeidimo į galvą“, rašo sibreal.org.
Iš karto po Semiono gimimo medikai įspėjo tėvus, kad berniukas turės sunkų neįgalumą dėl komplikacijų vaisiaus formavimosi metu.
„Pasakė, kad jis turi cistas galvoje, kurios gali išnykti, o gali ir ne – geriausiu atveju jis galės vaikščioti, jam buvo suteiktas neribotas trečios grupės neįgalumas. Diagnozė skamba taip: „protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais priežiūros ir gydymo“. Į darželį jo neleido, mokykloje jis negalėjo mokytis: pirmoji klasė buvo sunki, jį paėmė į internatą su psichologine priežiūra“, – sako viena iš S.Karmanovo giminaičių Olga (vardas pakeistas jos saugumo sumetimais).
Pasak pašnekovės, iš ten Semionas be įspėjimo buvo paimtas į psichiatrijos ligoninę.
„Mama tai sužinojo atsitiktinai, kai nuvyko jo aplankyti. Ji iš karto pasiėmė jį iš psichiatrijos ligoninės. Bandė su juo užsiimti namuose, bet be didesnės sėkmės – jis mokėjo raides, bet ne visas. Skaityti taip ir nesugebėjo išmokti“, – sako Olga.
Dėl šios priežasties S.Karmanovas niekada nebuvo kariniame komisariate.
„Kaip su tokia diagnoze jį galėjo pripažinti tinkamu karinei tarnybai? Niekaip. Bet kolonijoje jį pripažino“, – sako Olga.
2018 m. gegužę S.Karmanovas buvo pripažintas kaltu pagal straipsnį dėl bandymo įvykdyti vagystę grupėje asmenų ir jam skirta bauda, o rugsėjį nuteistas pusantrų metų kolonijos už bendrininkavimą vagystėje. S.Karmanovo giminaičiai paaiškina tai tuo, kad jis „labai lengvai pasiduodavo blogų žmonių įtakai“.
Pasak Olgos, Semionas nuvyko į Novosibirską „pasivaikščioti“ ir kitą dieną turėjo grįžti į Kemerovą, bet jam trūko pinigų autobusui. Novosibirske jį sulaikė policija.
Remiantis bylos medžiaga, kavinėje, kioske, universalinėje parduotuvėje ir gėlių parduotuvėje Semionas išleido 3062 rublius iš tariamai gatvėje rastų svetimų banko kortelių. Po sulaikymo S.Karmanovas buvo uždarytas į tardymo izoliatorių, kur jį laikė iki 2022 m. pabaigos, kai buvo paskelbtas nuosprendis – 2 metai ir 1 mėnuo griežto režimo kolonijoje. 2023 m. spalį jam buvo likę kalėti pusę metų – iki 2024 m. balandžio.
Pasak Olgos, Semiono artimiesiems didelį sukrėtimą iš pradžių sukėlė nuosprendis, kai jis buvo išsiųstas į žiauriais kalinių kankinimais pagarsėjusią griežto režimo koloniją Marijinske, o vėliau – verbavimas į karą slapta nuo artimųjų.
Nemokėjo vairuoti, bet paskirtas vairuotoju
„Jam skyrė dvejų metų griežto režimo bausmę už tris (!) tūkstančius rublių. Jis rado svetimas banko korteles ir išleido tuos pinigus blynams ir arbatai savo naujiems pažįstamiems – benamiams. Pamaitino elgetas iš kortelių, kurias aptiko bare. Dar mamai nupirko gėlių puokštę. Ir uždirbo bausmę blogiausioje srities kolonijoje, – sako Olga.
„Staiga iš zonos jo artimiesiems paskambino kitas kalinys ir paklausė, kaip Semionui sekasi fronte. Taip jie ir sužinojo: pasirodo, jį išsiuntė dar spalio pradžioje. Ir paaiškėjo, kad jam net nepasakė, ką jis pasirašė. Pirmiausia jį pakvietė į komisiją – jis atsisakė. Tada jį įsakymu išsiuntė ir priskyrė „A“ kategorijai – neįgalusis, kurio vieno netgi į pasivaikščiojimą negalima išleisti „be nuotykių“, pasirodė esąs „visiškai tinkamas“. Jie išprotėjo – tarp sezonų jam paūmėja psichikos sutrikimai, o jam duoda automatą – prašom“, – piktinasi Olga.
Pasak jos, S.Karmanovas buvo paskirtas vairuotoju, nors jis nemoka vairuoti ir apie tai pranešė kariškiams.
„Jo motina tiesiai paklausė, kai Semionas buvo pratybose prieš išsiuntimą į frontą: „Tu supratai, ką pasirašai?“ – „Ne.“ – „Tave privertė?“ – „Taip.“ Žinoma, jis pats nesutiko – ji jį įtikinėjo dar gerokai anksčiau, kai pasklido gandai apie verbavimą: „Tau reikia tik šešis mėnesius ištverti, nieko nepasirašyk“. Jis sutiko. Jis net pasirašinėti nemokėjo – gali nupiešti tik kryželį arba raidę „K“. Bet jiems vis tiek, kaip surinkti „mėsą“ į frontą. Jis jiems pasakė, kad nemoka vairuoti – bet jiems vis tiek. Jie surinko žmones, įvykdė planą. Ir neįgalų vaikinuką nužudė ir net nepasakė, kaip ir kur jis žuvo“, – sako Olga.
Pasak pašnekovės, S.Karmanovo motina gavo pranešimą iš karinio komisariato, kad jis žuvo „2025 m. rugpjūčio 2 d. dėl galvos sužalojimo“.
Ne pirmas, ne paskutinis
Rusijos žiniasklaidoje nuolat pasirodo pranešimų apie tai, kaip į karą verbuojami žmonės su psichiatrijos diagnozėmis, ypač su protiniu atsilikimu.
Pavyzdžiui, leidinys „Govorit NeMoskva“ pavasarį pasakojo Aleksejaus Vachruševo iš Černovkos kaimo Permės krašte istoriją. Jis baigė specialiąją mokyklą ir būdamas 22 metų amžiaus turėjo mažo vaiko intelektą – nemokėjo daugybos lentelės ir nesuprato kalendoriaus. Tačiau, įtraukiant į karo tarnybą, Aleksejus buvo pripažintas ribotai tinkamu.
2024 m. rugpjūtį jis buvo apkaltintas vagystėmis iš kaimo parduotuvės ir, nepaisant to, kad per kratą nieko nerasta, A.Vachruševas buvo priverstas pasirašyti sutartį, grasinant ilga laisvės atėmimo bausme. Po to, kai patyrė kankinimus mokymo dalyje, jis pabėgo namo, bet kitą dieną jį paėmė ir išsiuntė į karo veiksmų zoną. Aleksejus yra vienintelis savo motinos, kuri prieš šešerius metus neteko 19-metės dukters Viktorijos, vaikas: ją nužudė Solikamsko gyventojas Jevgenijus Četvertakovas. Šiuo metu žudikas gali būti kare.
2023 m. spalį Saratovo srities gyventojui Denisui Orlovui buvo įteiktas šaukimas „patikslinti duomenis“ ir jis buvo išvežtas į karinį komisariatą. Grįžęs vakare, jis pranešė žmonai, kad pasirašė sutartį su Gynybos ministerija. Jo žmona įrašė vaizdo kreipimąsi, kuriame pareiškė, kad D.Orlovas buvo priverstas tai padaryti apgaulės būdu, nes jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (oligofrenija) – būdamas 33 metų, jis nemoka skaityti ir rašyti, nesupranta teksto prasmės, todėl fiziškai negalėjo savanoriškai užpildyti dokumentų.
„Atkarsko karinio komisariato darbuotojas, kurį visi vadina Jaša, mano vyro žodžiais, atsisėdo už jo nugaros, užpildė psichologinę anketą ir pasirašė sutartį dėl karinės tarnybos Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose“, – sako Ana Orlova savo vaizdo kreipimesi į Generalinės prokuratūros, Tardymo komiteto vadovus ir Saratovo srities gubernatorių. Jos vyras buvo išsiųstas tarnauti į 10-ąjį tankų pulką.
2024 m. vasarą Irkutsko srities gyventojas Aleksandras Matchejevas, kuriam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme už terorizmo propagavimą ir pasirengimą valstybės išdavystei. O rugsėjį paaiškėjo, kad jis imamas į karą. „Rytoj mane paims į karo tarnybą virėju, o po to iš ten – namo pas artimuosius, pas mamą, pas kates, pas mano sesutę Dašą. Aš ją labai myliu ir pasiilgau. Jei atliksiu tarnybą, daugiau taip nedarysiu, noriu padėti žmonėms“, – rašė A.Matchejevas socialiniuose tinkluose.
2024 m. sausį paaiškėjo, kad Primorėje Maksimas Volkovojus, kuriam buvo diagnozuotas „lengvas protinis atsilikimas“, grįžęs iš karo nužudė žmogų. Į frontą jis buvo paimtas iš kolonijos, kur atlikinėjo bausmę už anksčiau įvykdytą nužudymą.
