Pasaulis ir taip nebūtų pasiekęs tikslo iki 2030 metų išnaikinti badą, bet COVID-19 apskritai nulėmė netinkamą kryptį, įspėjama ataskaitoje.
„COVID-19 sulaikymo priemonių nulemtas ekonomikų smukimas visame pasaulyje prisidėjo prie vieno didžiausių per [kelis] dešimtmečius bado [masto] augimo“, – sakoma metinėje, kelių JT agentūrų parengtoje maisto saugumo ir mitybos ataskaitoje.
Nors viso pandemijos poveikio dar negalima įvertinti, ataskaitoje sakoma, kad 2020 metais badaujančių žmonių buvo maždaug 118 mln. daugiau, palyginti su 2019 metais. Tai reiškia padidėjimą 18 procentų.
Vidutinio ar didelio maisto stygiaus augimas augo tiek pat, kiek bendrai per ankstesnius penkerius metus.
„Kone trečdalis pasaulio žmonių (2,37 mlrd.) 2020-aisiais neturėjo galimybių gauti adekvataus maisto – tai padidėjimas kone 320 mln. žmonių vos per vienus metus“, – sakoma ataskaitoje.
Dešimtadalis pasaulio žmonių maitinasi nepakankamai.
Badas išaugo ekonominiam nuosmukiui paveikus beveik visas mažų ir vidutinių pajamų šalis.
Tačiau didžiausią poveikį patyrė šalys, kur taip pat buvo su klimatu susijusių nelaimių ir/ar konfliktų.
„COVID-19 pandemija yra tik ledkalnio viršūnė“, – sakoma ataskaitoje.
„Didesnį nerimą kelia tai, kad pandemija atskleidė pastaraisiais metais atsirandantį mūsų maisto sistemų pažeidžiamumą dėl tokių svarbių veiksnių kaip konfliktai, klimato nepastovumas ir ekstremalūs [reiškiniai], ekonomikų sulėtėjimas ir smukimas“, – rašoma joje.
Tačiau JT agentūros pažymi, kad šiemet turime unikalią progą pakeisti dinamiką ir kad šią progą suteikia du svarbūs maisto ir mitybos klausimams skirti viršūnių susitikimai bei JT Klimato kaitos konferencija (COP26).
Ataskaitą bendrai paskelbė JT maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (IFAD), JT vaikų fondas UNICEF, Pasaulio maisto programa (WFP) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
