Susitikime nebus Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) – palestiniečių prezidento, kuriam kartu su jo pareigūnais Vašingtonas atsisakė išduoti JAV vizas.
Praėjus beveik dvejiems metams nuo Izraelio puolimo Gazos Ruože pradžios, kurį sukėlė precedento neturintis islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolis 2023 metų spalio 7 dieną, aukščiausio lygio renginyje pokalbius dominuos mažą palestiniečių teritoriją niokojanti humanitarinė katastrofa.
Saudo Arabija ir Prancūzija nuo pirmadienio kartu pirmininkaus susitikimams dėl dviejų valstybių sprendimo, kuriuo siekiama, kad Izraelis ir Palestina taikiai egzistuotų viena šalia kitos.
Tikimasi, kad šiame susitikime kelios šalys, visų pirma Prancūzija, oficialiai pripažins Palestinos valstybę po to, kai praėjusią savaitę Generalinė Asamblėja didele balsų persvara priėmė tekstą, kuriuo remiama būsima palestiniečių valstybė, bet be „Hamas“.
Tarptautinės krizių grupės analitikas Richardas Gowanas (Ričardas Govanas) pavadino tai simboliniu gestu, kuris gali turėti realios reikšmės, „jei Palestiną pripažinusios šalys imsis tolesnių veiksmų ir bandys daryti spaudimą Izraeliui, kad šis nutrauktų savo kampaniją Gazoje“.
R. Gowanas perspėjo dėl Izraelio atsakomųjų veiksmų ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu), kuris sakys kalbą Generalinėje Asamblėjoje ir yra tvirtai pareiškęs, kad jam vadovaujant Palestinos valstybės nebus.
Jungtinės Valstijos, pagrindinė Izraelio sąjungininkė, nepritarė pripažinimui ir pažadėjo atsisakyti išduoti vizas palestiniečių delegacijai, įskaitant M. Abbasą.
JT Generalinė Asamblėja penktadienį balsavo už tai, kad palestiniečių prezidentui būtų leista kreiptis į organizacijos aukščiausio lygio susitikimą nuotoliu.
„Palestinos valstybė gali pateikti iš anksto įrašytą savo prezidento pareiškimą, kuris bus paleistas Generalinės Asamblėjos salėje“, – teigiama rezoliucijoje.
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), grįžęs į Baltuosius rūmus, inicijavo didžiulį JAV užsienio pagalbos finansavimo mažinimą, taip suduodamas smūgį JT agentūroms, nors humanitarinės pagalbos poreikiai pasaulyje tik auga.
JT, apimtos gilios finansinės krizės ir siautėjančių karų, tyliai atšventė savo 80-ąsias metines, tuo pat metu kovodamos su kritika dėl neveiksmingumo.
„Egzistencinė grėsmė“
„Daugiašalei sistemai (...) iškilo egzistencinė grėsmė“, – sakė laikinasis „Human Rights Watch“ vykdomasis direktorius Federico Borello (Federikas Borelas).
„Normos silpnėja, kai galingos valstybės, tarp jų ir nuolatinės Saugumo Tarybos narės, daro arba prisideda prie rimtų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, kaip tai vyksta Gazoje, Ukrainoje ir kitur“, – tvirtino jis.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) paragino imtis veiksmų dėl Gazos, Ukrainos, Sudano ir klimato kaitos.
„Žmonės reikalauja atsakymų ir veiksmų, kurie atitiktų iššūkių, su kuriais susiduria mūsų pasaulis, rimtumą, veiksmų, kurie atitiktų visų tų, kurie žiūri iš šalies, lūkesčius“, – sakė A. Guterresas.
Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa (Ahmedas Šaraa) bus ryškus naujokas beveik 140 pasaulio lyderių grupėje, kurioje taip pat bus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasijus Lula da Silva) ir Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas).
Daug dėmesio bus skiriama A. al Sharaa, praėjus beveik metams po to, kai jo pajėgos nuvertė Basharą al Assadą (Bašarą Asadą). Sirija dabar susiduria su sunkumais, susijusiais su šalies atstatymu po daugelį metų trukusio pilietinio karo.
Irano branduolinei programai taip pat bus skiriama daug dėmesio – prieš 10 metų panaikintos sankcijos Teheranui gali būti atnaujintos rugsėjo pabaigoje po rugpjūčio pabaigoje Paryžiaus, Londono ir Berlyno inicijuoto proceso.
Penktadienį tikimasi balsavimo Saugumo Taryboje, o Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) sakė, kad Europos valstybėms pateikė „kūrybišką, sąžiningą ir subalansuotą“ pasiūlymą, kuriuo „atsižvelgiama į tikrą susirūpinimą keliančius klausimus ir kuris yra abipusiai naudingas“.
„Šią idėją pavertus veiksmais, galima greitai išspręsti atitinkamas problemas, kad būtų išvengta krizės“, – sakė A. Araghchi socialiniame tinkle „X“, teigdamas, kad „Iranas negali būti vienintelis atsakingas veikėjas“.
Trečiadienį, likus kelioms savaitėms iki COP30 susirinkimo Brazilijoje, A. Guterresas ir prezidentas L. I. Lula da Silva taip pat surengs aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais, kuriame kai kurios valstybės gali paskelbti naujus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus.
